Donna Freitas „Devyni Rouzės Napolitano gyvenimai“
​

​„Naktį gulėdama lovoje greta vyro, už kurio ištekėjau, savo minčių balsu nereiškiu. Tyloje išvešėjo liūdesys, savotiškas pripažinimas. Mudu su Luku stovime kryžkelėje. Ir visai netrukus vienam iš mūsų teks žengti pirmyn.“ 
​

​Vieną dieną Rouzės Napolitano santuoka baigiasi. 

​Jos vyras nori vaiko, bet motinystės Rouzė niekada neplanavo. 

​Vieną dieną Rouzė Napolitano išsaugo santuoką. 
​Rouzė myli savo vyrą. Ji ryžtasi tapti mama. 

​

​Viena diena. Vienas pasirinkimas. Devyni gyvenimo keliai. Kiekvienu atveju Rouzė turi priimti nelengvą sprendimą, nulemiantį devynias skirtingas jos gyvenimo versijas. Rouzės džiaugsmai ir klaidos sukelia drugelio efektą: net menkiausias pokytis vis kitaip pasuka jos gyvenimą ir skirtingai atsako į lemtingąjį klausimą: „O kas, jei?“ Tai jautri istorija apie moters sprendimus, santykius, jų trapumą ir lūkesčius sau bei kitiems. 
​

​Donna Freitas (Dona Freitas, gim. 1972) – amerikiečių rašytoja, negrožinės literatūros ir įvairių knygų vaikams bei paaugliams autorė, taip pat akademikė, tyrinėjanti seksualinės prievartos JAV universitetuose problemą. D. Freitas straipsnius šia tema publikavo „New York Times“, „Washington Post“, „Wall Street Journal“. „Devyni Rouzės Napolitano gyvenimai“ – pirmasis autorės romanas suaugusiesiems. 
​

„Ambicinga, prikaustanti dėmesį ir provokuojanti... Romanas narsto meilės ir motinystės temas, kartodamas žingsnius to sudėtingo šokio, kurį vadiname moters patirtimi.“ – Claire Lombardo, romano „Mūsų smagiausios dienos“ autorė 
​

​„Kartais reikiama knyga randa tave tinkamu laiku... Romane genialiai parodoma, ką reiškia būti moterimi: mes esame ne tik savo gyvenimo džiaugsmų ir skausmų visuma, bet ir visų kelių, kurių nusprendėme nepasirinkti, atspindys.“ – Lauren Mechling 

John Preston „Lobis“ 
​

​Karštą ir ilgą 1939-ųjų vasarą Didžioji Britanija ruošiasi karui. Bet Safolko apylinkėse, Saton Hu dvare palei upę, tvyro visai kitokios nuotaikos: dvaro savininkės ponios Priti nuojauta neapgavo – viename iš jos žemėse stūksančių pilkapių savamokslis archeologas Bezilas Braunas atranda lobį. Šalyje augant nerimui, o kasinėjimams tęsiantis, paaiškėja, kad tai – ne eilinis radinys, bet tikrų tikriausias viduramžių laivas-kapas. Neilgai trukus šis atradimas ima kelti visokiausias aistras, intrigas ir pavydą. 
​

​Romane „Lobis“ nepaprastai įtaigiai ir su humoru pasakojama apie Saton Hu kasinėjimus – bene svarbiausią archeologinį anglosaksiškojo laikotarpio atradimą Britanijoje, – tris mėnesius trukusį aistringą nuotykį, kai įkvėpti atradimų dvasios vietiniai kovojo su prašalaičiais, mėgėjai nesutarė su profesionalais, meilė ir konkurencija vešėjo lygia greta. 

​John Preston (Džonas Prestonas, gim. 1953) – anglų žurnalistas ir rašytojas. Parašė septynias knygas, keturios iš jų – romanai. „Lobis“ laikomas svarbiausiu jo grožinės literatūros kūriniu. Pagal šį romaną 2021 m. pasirodė „Netflix“ filmas „The Dig“ (rež. Simon Stone), nominuotas BAFTA apdovanojimams. 
​

„Rafinuotai originalus.“ – Ian McEwan 
​

​„Žavinti meilės ir praradimų istorija.“ – Robert Harris 
​

​„Geriausias J. Prestono kūrinys.“ – Independent 
​

​„Subtilus pranykusios eros atgaivinimas.“ – Sunday Times 
​

​„Iš paprasto pasakojimo apie purvą J. Prestonas išgavo aukščiausios prabos auksą.“ – Observer 

Stefania Auci „Sicilijos liūtai“
​

​„Žemės drebėjimas – tai šnypštimas, kylantis nuo jūros, įsismelkiantis į naktį. Jis pučiasi, didėja, pereina į tylą skrodžiantį dundesį.“ 
​

​1799-aisiais per brolių Paolo ir Ignacijaus Florijų gyvenimus nuvilnija seisminė banga: gamtos stichija sugriauna jų gimtąjį miestelį, tad broliai persikelia į Palermą ir atidaro prieskonių krautuvę. Džuzepina, Paolo žmona, priešinasi naujam gyvenimui, nes ilgisi gimtojo krašto, o Ignacijaus, neseniai tapusio tėvu, santuoka nelaiminga, nes buvo suplanuota tėvų. 
​

​Bet broliai nepasiduoda ir visa galva neria į pastangas tapti turtingiausi ir įtakingiausi mieste. Netrukus Florijų prieskonių verslas suklesti, jie įkuria nuosavą bendrovę ir ji nenustoja klestėti net ir perimta Ignacijaus sūnaus Vinčenco. Dabar naujoje šeimos vyno darykloje vargšų vynas marsala virsta nektaru, vertu didikų stalo... 

​Palermą sudrebina šeimos verslo sėkmė. Miestas priima ją ne tik su nuostaba, bet ir pavydu, net panieka – juk jie atvykėliai, prasčiokai... Tačiau iš tiesų Florijai – išskirtinės asmenybės. Ryžtingi, drąsūs vyrai ir niekuo jiems nenusileidžiančios moterys, reikalaujančios pripažinimo ne vien tik kaip rūpestingos motinos ar atsidavusios mylimosios.

​Didis epas, pagrįstas tikra netituluotų XIX a. Sicilijos karalių Florijų istorija, seka Palermo verslo titanų pasiekimais ir nuopuoliais, meile, išdavystėmis ir kerštu, žymėjusiu visą šimtmetį įtakingiausios išlikusios šeimos gyvenimą. 
​

​Stefania Auci (Stefanija Auči) – Trapanio mieste Sicilijoje gimusi ir Palerme gyvenanti rašytoja, ilgai dirbusi mokytoja ir kūrusi tekstus literatūros tinklaraščiams bei leidiniams. Aprašyti legendinės Sicilijos šeimos Florijų istoriją S. Auci paskatino, jos pačios žodžiais tariant, „gilus, savininkiškas meilės romanas su Palermo miestu" ir suvokimas, jog „Florijai buvo kur kas daugiau nei legenda . Nors istorijos apie jų verslą daug kam žinomos, žmogiškoji Florijų tiesa – tokia žavinga, įtraukianti ir netradiciška – dar niekada nebuvo papasakota.“ „Sicilijos liūtai“ pasirodė daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių. 

​„Nepaprastai gražiai parašyta, neįmanoma atsitraukti; galingieji Sicilijos Florijai atgyja kiekviename puslapyje. Istorinių romanų mylėtojams Stefania Auci – tikra dovana.“ – Peter Golden 

Ágota Kristóf „Vakar“ 
​

​„Vakar viskas buvo gražiau muzika medžiuose vėjas mano plaukuose ir tavo ištiestose rankose saulė“. 
​

​Tobijas Horvatas gimė bevardžiame kaime, nereikšmingoje šalyje. Jo motina buvo vagilė, kaimo kekšė. Vieną dieną, būdamas dar vaikas, jis pabėgo į kitą šalį, į didelį miestą. Vogė, elgetavo, nakvodavo gatvėje, kol policija jį apgyvendino „jaunimo namuose“ berniukams. Tada jis sukuria save iš naujo ir pasivadina Šandoru Lesteriu, karo našlaičiu. Dešimt metų dirba laikrodžių fabrike. Susitikinėja su nemylima moterimi. Bendrauja su kitais imigrantais vietiniame bistro. Rašo. Bet vieną dieną jo trapią būtį suvirpina mieste pasirodžiusi vaikystės mylimoji Lina su kelių mėnesių dukrele glėbyje ir sutuoktiniu. 
​

​Šiame elegantiškai santūriame, fragmentiškame, egzistencialistinės nuotaikos ir sapno atmosferos prisodrintame pasakojime atskleidžiamas nerimastingo, bevietystei ir vienatvei pasmerkto žmogaus likimas. Jis ieško meilės ir prasmės gyventi, bet sykiu suvokia, kad tai – „...nepakeliamas neišsakomos tylos laukimas“. 
​

​„Kristóf geriausia, kai rašo tamsiausiai.“ – Scotland on Sunday 
​

​„Nagrinėdama antrininko ir nepataisomos žalos, atsirandančios žmogui atsiskyrus nuo savo šaknų, temas, autorė jas užrašo kaip reta nuosaikiai, išvengia bet kokio nereikalingo sentimentalumo ir pataiko tiesiai į širdį.“ – Marie Claire 
​

​Ágota Kristóf (Agota Krištof, 1935–2011) – vengrų rašytoja, rašiusi prancūzų kalba. 1956 m. emigravo į Šveicariją. Pasaulyje išgarsėjo romanų trilogija, lietuviškai išleista pavadinimu „Storas sąsiuvinis“ („Alma littera“, 2004). Į lietuvių kalbą taip pat išverstas jos novelių rinkinys „Man tas pats“ („Alma littera“, 2005). Romanas „Vakar“ – trečioji autorės knyga, pasirodanti lietuviškai; pagal ją sukurtas italų režisieriaus Silvio Soldini filmas „Brucio nel vento“ (2002). 

Luke Jennings „Rytojaus nebus. Nužudyti Evą 2“ 
​

„Mano vardas Vilanelė. – Ji nusitaiko pistoletu jam į širdį. – Žudau „Dvylikos“ užsakymu.“ 
​

​Jam bežiūrint ji dusyk iššauna. Karštą vidurdienį slopinami šūviai nuaidi tarsi sudžiūvusių šakų trakštelėjimas. 
​

​Luke Jennings (Lukas Dženingsas, g. 1953) – Londone gyvenantis autorius, šokio kritikas ir žurnalistas, rašęs tokiems leidiniams kaip „Observer“, „Vanity Fair“, „New Yorker“ bei „Time“. Jo sukurta trilogija „Nužudyti Evą“ tapo to paties pavadinimo serialo, pelniusio prestižinį Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimą, pagrindu. „Rytojaus nebus“ – antroji skaitytojų pamėgtos trilogijos knyga.

​Venecija – ne šiaip miestas. Tai viena didžiųjų Vakarų kultūros tvirtovių ir gal net pati prašmatniausia kelionių kryptis – vieta, kurią aplankęs gali ir mirti. Arba gali būti pasiųstas anapus šaltos kaip akmuo žudikės, kurios žodžiai yra melas, o elgesys – nepaliaujamas manipuliavimas. Vilanelės aukų, žudomų rafinuotai ir be gailesčio, sąrašas ilgėja, o troškimas suleisti nagus į Evą – nenumaldomai auga. 
​

​Tardomojo kėdėje atsidūręs vyresnysis MI5 pareigūnas, kurio gerokai papilnėjusi banko sąskaita veda prie itin galingos ir žiaurios organizacijos „Dvylika“, varo Evą į neviltį. Kaip sučiupti žudikę, paliekančią vis daugiau kruvinų pėdsakų žvalgybos pasaulio užkaboriuose? Kam ji dirba, kas tie žmonės, besidangstantys „Dvylikos“ kauke, ir koks jų galutinis tikslas? Vis didėjanti įtampa ir paslaptinga žudikė Evos širdyje išjudina kažką dar nepažinto. Ar ji pati galėtų elgtis taip kaip jos taikinys: žudyti nedvejodama ir be gailesčio? 
​

Katės ir pelės žaidimas intensyvėja. Nuodėminga prabanga, į kraštutinumus linkę visuomenės išrinktieji ir intymūs, bet kartu priešiški gestai, vedantys į neišvengiamą abiejų moterų akistatą. 
​

„Įtampos kupinas šių dviejų beprotiškai protingų moterų katės ir pelės žaidimas toli gražu nėra tipinis šnipų trileris.“ – Sunday Express 

Luke Jennings „Mirk dėl manęs. Nužudyti Evą 3“ 
​

​Ji papasakojo gavusi naują taikinį ir tas taikinys buvau aš. Nes išsiaiškinau daugiau, nei derėjo. 

​Savo namų vonioje išvydusi pusnuogę Vilanelę Eva suvokia, kad katės ir pelės žaidimas baigtas. Netikėta dviejų moterų akistata būtina – jos išgyventi gali tik veikdamos dviese. Vilanelė niekada nebrėžė ribos tarp geismo ir neapykantos, tarp persekiojimo ir flirto, o dabar šias linijas tenka ištrinti ir Evai – ji tampa pagrindiniu taikiniu. Palikti senąjį gyvenimą, atsisakyti to, kas brangiausia, ir atsiduoti į Vilanelės rankas – kaina, kurią teks sumokėti už savo gyvybę. 
​

​Kelionė į šalčio kaustomus Rytus bėgant nuo mirties Vilanelę privers stoti į akistatą su giliai po žeme palaidota praeitimi. O Evai teks paragauti krauju aptaškytos Vilanelės kasdienybės, į rankas paimti ginklą ir nuolat persvarstyti savo pačios pasirinkimus. 
​

​Ar Eva ir Vilanelė gali išmokti visiškai pasitikėti viena kita, istorijai artėjant prie pabaigos? Ar košmariškame sąmokslų ir žmogžudysčių pasaulyje gali išlikti šios dvi skirtingos asmenybės, kai už viską stipresnė tik jas jungianti aistra? 
​

​Teisinga kryptimi paleistos snaiperio kulkos gali sujungti. Bet gali ir sunaikinti. 

Heather Morris „Trys seserys“ 

​​Paremta tikra seserų Cibės, Magdos ir Livijos vilties bei išlikimo istorija Tarptautinio bestselerio nr. 1 „Aušvico tatuiruotojas“ autorės naujas romanas 
​

​Jų istorija suspaus jums širdį. Jų kelionė suteiks jums vilties. Niekada neužmiršite jų vardų. 

​Būdamos dar mažytės Cibė, Magda ir Livija pažada savo tėvui: kad ir kas nutiktų, jos liks kartu. Po daugelio metų, vos šešiolikos, Livė ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Prisimindama duotą pažadą, devyniolikmetė Cibė seka paskui, pasiryžusi apsaugoti seserį arba mirti kartu. Aštuoniolikmetė Magda lieka su motina ir seneliu slapstydamasi. Bet galiausiai ir ji atsiduria ten pat. Trys seserys, vėl susitikusios Aušvice-Birkenau, prisimena tėvą ir šįkart viena kitai pažada: jos išgyvens ir taip nugalės blogį. 
​

​„Trys seserys“ – skausmo, drąsos ir meilės sunkiausiais laikais kupinas pasakojimas, paremtas tikra trijų seserų istorija apie pažadą, jas išgelbėjusį nuo mirties. 
​

​„H. Morris romane dokumentuoja seserų Meller gyvenimus nuo pat vaikystės iki senatvės, meistriškai supindama fikciją su tikrais faktais ir seserų pasakojimais.“ – Publishers Weekly

Jørn Lier Horst ir Thomas Enger „Atskaitos taškas“ 
​

​„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“ – Fyens Stiftstidende Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.

​Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.
​

Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka... 
​

​Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą. 
​

​„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“ – Scottish Sun 

​„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“ – Sunday Times 

​„Kad liautumės kartoję praeities klaidas, turime suprasti, kodėl apskritai išsiugdėme tokių įpročių ir kas mums iš jų. Tik tada pajėgsime tokią pačią naudą pasiekti kitaip. Būtent tam ir skirta ši knyga.“ 

​Ne vienas iš mūsų norėtų pasikeisti – mažiau nerimauti, galbūt numesti svorio, būti atviresni megzdami asmeninius santykius ar ryžtingesni darbe. Tačiau bet kuris svarbus pokytis neretai būna sudėtingas, reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų. 
​

​Anot dr. Gabijos Toleikytės, „dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla tada, kai nepripažįstame tikrovės ir planuojame pagal tai, kokie norėtume būti, o ne kokie iš tiesų esame“. Tad, norint pasikeisti, pirmiausia būtina pažinti ir perprasti save. Remdamasi naujausiais neuromokslų tyrimais, dr. G. Toleikytė šioje knygoje pasakoja, kaip veikia mūsų smegenys ir kokią įtaką jos daro mūsų kasdienei elgsenai: įpročiams, emocijoms, asmenybei, santykiams ir bendravimui. 

​Pasitelkdama aibę realių, praktinių pavyzdžių, dr. G. Toleikytė parodo: • ko reikia smegenims, kad galėtume prisijaukinti naujus įpročius; • kaip sustiprinti savo motyvaciją, turinčią kone stebuklingos galios; • kaip išlaikyti tvirtus, visaverčius santykius; • aštuonis emocijų tipus ir kaip juos valdyti; • nesunkių būdų pagerinti produktyvumą. 
​

​Šis įkvepiantis ir pamokomas savigalbos vadovas atvers akis ir taps nepamainomu pagalbininku žengiant saviugdos keliu. 
​

​Dr. Gabija Toleikytė – neuromokslininkė, dėstytoja. Daktaro disertaciją ji apsigynė Londono universiteto koledže, Jungtinėje Karalystėje, taip pat yra įgijusi verslo lavybininkės (angl. coaching) kvalifikaciją. Autorės kalbos buvo transliuojamos interneto platformose „TEDx Talks“ ir „Talks at Google“, o straipsniai publikuoti ne tik akademiniuose žurnaluose, bet ir tokiuose populiariuose leidiniuose kaip „Guardian“, „Telegraph“ ir „Men's Health“. Šiuo metu dr. G. Toleikytė dėsto psichologiją Šefildo Halamo universitete, Jungtinėje Karalystėje, o nuosavoje konsultavimo įmonėje veda lavybos seminarus ir verslui („Google“, „Financial Times“, „Lloyds Bank“), ir pelno nesiekiančioms organizacijoms. 

Agnė Kajackaitė „Wo / Men“ 
​

​Dažnai tenka girdėti, kad mergaitėms prasčiau sekasi tikslieji mokslai. Kad moterys – lyg užsuktos melagės, šį amatą įvaldžiusios geriau nei kitos lyties atstovai, bent iki susiduriant su reikšmingomis piniginėmis aferomis – čia estafetę, regis, perima vyrai. Arba kad vyrai ne tokie jautrūs ir empatiški kaip tariamos jų oponentės. Kad jie labiau mėgsta rizikuoti, o moterys visad atsitraukia, linksta į saugesnius pasirinkimus. Su lytimi susiję mitai be galo gajūs. Jie sklinda kosminiu greičiu, nors dažnai neturi tvirtesnio pagrindo ar aiškių įrodymų. Vis dėlto dažnai jais patikime. 
​

​Elgsenos ekonomistės Agnės Kajackaitės nuomone, tokie teiginiai privalo būti grindžiami mokslu. Todėl knygoje „Wo/Men“ ji meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje, kur, remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta? 
​

​Knygoje „Wo/Men“ sužinosite: - Kurie – vyrai ar moterys – labiau linkę varžytis? O kurie – apgaudinėti? - Kas dažniau aukoja kraujo ir kaip atlygis keičia donorų elgseną? - Kieno kognityvines galimybes labiau paveikia vėsios patalpos? - Ką lengviau įtikinti konspiracijos teorijomis? ...ir daugelį kitų įdomių, kartais netikėtų faktų apie žmonių elgesį ir jį lemiančias aplinkybes. 

​Dr. Agnė Kajackaitė gimė ir augo Šakiuose. 2009 m. Vilniaus universitete gavo ekonomikos bakalauro, vėliau Kelno universitete – ekonomikos daktaro laipsnį. 2017 m. tapo WZB Berlyno socialinių mokslų centro Etikos ir elgsenos ekonomikos skyriaus grupės vadove, šiuo metu yra Milano universiteto profesorė. 2019-aisiais jos vardas nuskambėjo per visą pasaulį: mokslininkės tyrimu apie „termostatų kovas“ biuruose pasidalino „New York Times“, „Time“, CNN, BBC ir daugelis kitų žurnalų bei televizijos kanalų. 
​

​„Niekada nemaniau, kad taip parašyčiau, bet jei reiktų rinktis, ką kviesti į gimtadienio vakarėlį – iliuzionistą ar ekonomistą, – po šios knygos tikrai rinkčiausi Agnę.“ – Rimantė Kulvinskytė, žurnalistė, tinklaraščio „Laimės dieta“ kūrėja 

Princas Harry „Atsarginis“ 
​

​Tai buvo vienas dramatiškiausių XX amžiaus pabaigos vaizdų: visas pasaulis su liūdesiu ir siaubu stebi du berniukus, du princus, laidotuvių procesijoje žengiančius paskui savo motinos karstą. Kai princesė Diana atgulė amžinojo poilsio, milijardai žmonių svarstė, ką tuo metu galvoja, ką jaučia princai Williamas ir Harry, kaip toliau klostysis jų gyvenimai. 

​Princui Harry ši knyga – tai galimybė pagaliau papasakoti tą istoriją. 
​

​Prieš netekdamas motinos, dvylikametis Harry visiems buvo žinomas kaip nerūpestingas, lengvabūdis rimtaveidžio sosto įpėdinio „atsarginis". Tačiau netektis viską pakeitė. Mokykloje jam sekėsi sunkiai, neapleido pyktis ir vienatvė, dėl motinos mirties jis kaltino žiniasklaidą, todėl sunkiai susitaikė su tuo, kad ir pačiam teks gyventi nuolat stebimam lyg pro didinamąjį stiklą.

​Sulaukęs dvidešimt vienų, Harry įstojo į Britų armiją. Disciplina suteikė struktūros jo gyvenimui, o du kartus atlikęs karinę tarnybą užsienyje jis tapo didvyriu savo šalyje. Tačiau greitai pasijuto dar labiau sutrikęs nei kada nors anksčiau, ėmė kentėti nuo potrauminio streso sindromo, nepakeliamų panikos priepuolių. Užvis svarbiausia – jis negalėjo rasti gyvenimo meilės. 
​

​Tuomet jis sutiko Meghan. Pasaulis žavėjosi kino ekranų verta jų meilės istorija ir džiaugėsi pasakiškomis vestuvėmis. Bet žiniasklaida nuo pat pradžių medžiojo Harry su Meghan – jiems teko patirti nuolatines užgaules, rasizmą, melą. Matydamas, kaip kenčia žmona, ir suprasdamas, kad jųdviejų saugumui ir psichikos sveikatai kilo pavojus, Harry neturėjo kitos išeities kaip tik išvykti iš gimtosios šalies. Per amžius pasitraukti iš britų karališkosios šeimos drįso vos keletas. Paskutinė ją palikti bandė Harry motina... 
​

​Princas Harry pirmą kartą pasakoja savo istoriją, atvirai, su bebaimiu nuoširdumu dokumentuodamas gyvenimo kelionę. „Atsarginis“ – tai kertinė knyga, kupina įžvalgų, dar negirdėtų faktų, savianalizės ir sunkiai įgytos išminties apie amžiną meilės galią įveikti skausmą. Princas Harry, Sasekso hercogas, – sutuoktinis, tėvas, filantropas, karo veteranas, užsiima psichikos sveikatos advokacija ir aplinkosaugos aktyvizmu. Jis su šeima ir trimis šunimis gyvena Santa Barbaroje, Kalifornijoje. 

Colleen McCullough „Saldžiai kartu“ 
​

​Eda nusijuokė. 

​– Norėjai pasakyti, kad toks ir yra gyvenimo skonis, Kite. Saldžiai kartus. 
​

​Rašytoja Colleen Mccullough (Kolin Makalou; 1937–2015) – viena žymiausių visų laikų australių, jai suteiktas Australijos nacionalinės vertybės titulas. Pasaulinę šlovę rašytojai atnešė romanas „Erškėčių paukščiai“, pasirodęs 1977 m. ir iki šių dienų perleidžiamas didžiuliais tiražais visame pasaulyje. Daugiau nei 20 įvairaus žanro knygų sukūrusi rašytoja garsėjo neįtikėtinu darbštumu ir gebėjimu derinti savo pasakojamose istorijose išmonę, mokslininkės kruopštumą (rašytoja baigė neurologijos studijas) ir žmogaus psichologijos išmanymą bei empatiją. „Saldžiai kartu“ – vėlyvasis Colleen McCullough romanas, pasirodęs 2013 m., jis bene akivaizdžiausiai sulydo per ilgą gyvenimą sukauptą įvairialypę talentingos prozininkės patirtį. 
​

​„Saldžiai kartu“ – tai epinė romantinė istorija apie dvi dvynių poras, pastoriaus Latimerio dukras. Jos labai artimos, panašios viena į kitą ir sykiu – nepaprastai skirtingos. Jų ateities vizijos skiriasi, bet jas vienija noras ištrūkti iš motinos valdžios. Todėl merginos ryžtasi negirdėtam dalykui – visos keturios seserys Latimer tampa slaugytojomis nedidelio Australijos miestuko, Korundo, ligoninėje. Kiekvienai jų darbas ir santykiai su ligoniais bei kolegomis atneša pasirinkimo galimybę ir būtinybę, ir tie pasirinkimai teikia ne tik džiugesį, bet ir kartėlį. Kaip dažniausiai nutinka gyvenime. Romane „Saldžiai kartu“ XX a. pradžios Australija virsta nepamirštama keturių moterų gyvenimo, brandos ir meilės istorijų vieta. 
​

​Pasakojantis apie jauną ir iš esmės nesugadintą tautą, sklidinas humoro, įžvalgos ir įdomių istorinių detalių, Colleen McCullough romanas „Saldžiai kartu“ yra išminties ir šilumos duoklė šeimai, moterų stiprybei ir gimtinei. – People 

Abir Mukherjee „Žmonių šešėliai“ 
​

​Pasaulyje, pilname žmonių ir jų šešėlių, pavojingiausi yra būtent tie, kurie šešėlio neturi. 
​

​Abir Mukherjee (Abiras Mukerdži) – Vakarų Škotijoje užaugęs imigrantų iš Indijos sūnus, šiuo metu su šeima gyvena Londone. Jo detektyvų serija apie XX a. trečiąjį dešimtmetį britų valdomą Indiją iškart sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio ir gerų kritikų vertinimų. Lietuviškai išleistos keturios serijos knygos – „Kalkutos detektyvas“, „Kalkutos detektyvas“, „Neišvengiamas blogis“, „Dūmai ir pelenai“ ir „Mirtis Rytuose“. Šios knygos – tai kelionė laiku į praeitį, į Britų Indiją – valstybę, kuri nebeegzistuoja, į kolonijinio pasaulio prabangą ir pragaištį. Buvęs Skotland Jardo detektyvas Semas Vindemas atvyksta į Kalkutą, ketindamas čia pradėti naują gyvenimą, bet netikėtai neria į tamsų politinių ir asmeninių intrigų kupiną pasaulį. „Žmonių šešėliai“ – penktoji šios serijos knyga. 
​

​Randamas nužudytas hinduistų teologas, ir visus nusikaltimo įkalčius turėjusi sunaikinti liepsna veda prie seržanto Benerdžio – jo migloti pasakojimai iš žmogžudystės vietos kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų; šis mįslingas nusikaltimas miesto gyventojus stumia prie religinio karo slenksčio. Siekdamas pateisinti savo gerą vardą seržantas Benardžis kartu su Semu Vindemu leidžiasi į klampias tiesos paieškas maišto nuotaikų persmelktoje Kalkutoje ir šurmuliuojančiame Mumbajuje, siekdami apsaugoti miesto gyventojus nuo masinio kraujo praliejimo. ​

​„Žmonių šešėliai“ – įtraukiantis, jausmų kupinas trileris, nukeliantis skaitytoją į tvankias Indijos naktis ir svaiginančias praėjusio amžiaus dienas, beieškant tikrojo žudiko.  

 

Tomasz Jedrowski „Plaukti tamsoje“ 
​

​„Kai kurie žmonės, kai kurie įvykiai priverčia pamesti galvą. Jie tarsi giljotinos – perskelia gyvenimą pusiau, į mirusį ir gyvą, į prieš ir po.“ 
​

​Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami. 

​Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti. 
​

​„Plaukti tamsoje“ – atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas, tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti norint gyventi prasmingą gyvenimą. 
​

​Tomasz Jedrowski (Tomašas Jedrovskis, gim. 1985) augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje. Studijavo teisę Kembridžo universitete. Kalba penkiomis kalbomis, šiuo metu gyvena Paryžiuje. „Plaukti tamsoje“ – jo pirmasis romanas. 

​„Įsivaizduokite, kad „Vadink mane savo vardu" vyksta komunistinėje Lenkijoje, ir prieš akis iškils šis jaudinantis debiutas apie užvaldančią meilę neramumų krečiamoje šalyje.“ – Oprah Magazine 
​

​„Jedrowski – aukščiausio talento šiuolaikinis kūrėjas.“ – Sebastian Barry 
​

​„Apie jaunos meilės malonumą bei skausmą, apie tai, ką reiškia alkti laisvės ir kito žmogaus.“ – Independent 
​

​„Prikaustantis ir savo tviskančiais paviršiais, ir bauginamais gyliais.“ – Justin Torres 

Kotaro Isaka „Žudikų traukinys“ 
​

​„Prieš penkerius metus, atlikdamas pirmąjį darbą, Nanao susidūrė su neplanuotais sunkumais ir nejučia pagalvojo: „Kas nutiko kartą, gali nutikti ir antrą.“ Galbūt ši mintis ir lėmė, kad antrasis darbas buvo visiška katastrofa, kaip, savaime aišku, ir trečiasis.“ 
​

​Smulkus vagišius ir visokių nešvarių darbelių vykdytojas Nanao, nusikaltėlių pasaulyje žinomas kaip Boružė, įsitikinęs, kad jį persekioja bėdos. Tad gavęs lengvutę užduotį įlipti į greitąjį traukinį Tokijuje, paimti juodą lagaminą ir išlipti kitoje stotyje visai nenustemba, kai užsakovo nurodytame šinkansene susiduria su bene pavojingiausiais ir aukščiausio kalibro nusikaltėliais visoje šalyje: čia ir pagarsėję žudikai Citrina su Mandarinu, lydintys vieno mafijos boso sūnelį namo, ir keršto trokštantis buvęs mafijos parankinis Kimura bei jo mažametį sūnų nuo prekybos centro stogo nustūmęs, ciniško žiaurumo pritvinkęs Princas, ir gatvių niekšelis Vilkas, siekiantis atsimokėti Nanao už išmuštus dantis. 
​

​Nereikia nė sakyti, kad viskas klostosi toli gražu ne pagal planą. Traukiniui milžinišku greičiu lekiant galutinės stotelės link kyla tik vienas klausimas: kas visą šią nusikaltėlių šutvę surinko į vieną vietą ir kuriam bus lemta iš viso šio mėšlo išsikapstyti gyvam? 

​„Kriminalinis pabėgimo kambario žaidimas, lekiantis daugiau nei 300 km/val. greičiu.“ – Times 
​

​„Greitas, pavojingas ir subtiliai juokingas.“ – NPR 
​

​Kotaro Isaka (gim. 1971) – Japonijoje itin populiarus mangų ir kriminalinių romanų kūrėjas. Jo trileris „Žudikų traukinys“ tapo nacionaliniu bestseleriu Japonijoje ir patraukė užsienio leidėjų bei filmų kūrėjų dėmesį. 2022-aisiais „Sony“ pristatė knyga paremtą veiksmo komediją „Bullet Train“ (liet. „Kulkų ekspresas“, režisierius David Leitch), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokie garsūs aktoriai kaip Bradas Pittas, Hiroyuki Sanada ir Sandra Bullock. Filmą galima pamatyti ir „Netflix“ platformoje. 

David Koepp „Saugykla L-4“ 
​

„Kelianti siaubą, šokiruojanti ir priverčianti tankiau plakti širdį.“ – Stephen King 
​

​Pentagone dirbantis bioterorizmo ekspertas Robertas Diazas gauna nurodymus ištirti galimą biocheminės atakos atvejį Vakarų Australijoje, tačiau randa kai ką žymiai blogiau – mutuojantį parazitinį grybą, galintį išnaikinti visas Žemėje gyvuojančias rūšis. Diazui pavyksta pažaboti šią mirtiną grėsmę: jis paslepia naujadarą šaldykloje, įrengtoje giliai po atokiu kariniu sandėliu. 

​Tačiau po kelių dešimtmečių, praleistų pūvant visų pamirštoje vietoje, organizmas ištrūksta ir ima naikinti viską savo kely. Tik Diazas žino, kaip jį sustabdyti. Jis išskuba padėti dviem nieko nenutuokiantiems sandėlio prižiūrėtojams – buvusiam kaliniui ir vienišai motinai. Netipinė trijulė per vieną naktį privalo užkirsti kelią mirtinai pavojingo grybo plitimui. Viskas, ką jie turi, – tai drąsa ir juodas kaip naktis humoro jausmas. Ar to užteks išgelbėti visai žmonijai? 

​David Koepp (Deividas Koepas, gim. 1963) – amerikiečių režisierius ir scenaristas. Jis prisidėjo prie tokių šiuolaikine klasika tapusių veiksmo ir mokslinės fantastikos filmų kaip „Juros periodo parkas“, „Neįmanoma misija“, „Panikos kambarys“ ir „Pasaulių karas“ scenarijų kūrimo. „Saugykla L-4“ – debiutinis autoriaus romanas. 
​

​„Retai pasitaiko knyga, kuri ir išgąsdina, ir prajuokina, bet Davidui Koeppui pavyko tokią parašyti... Tobulas trileris, maištui prilygstanti pramoga.“ – Blake Crouch, romano „Laiko kilpos“ autorius „Itin degi kombinacija: mokslu paremtas siaubas, pirmykštės žmonijos baimės ir niekaip nepažabojamas veiksmas.“ – Steven Soderbergh, filmų „Oušeno vienuoliktukas“ (2001) ir „Užkratas“ (2011) režisierius 

Tomas Dirgėla „Žmonija prieš Pabaigos Drakonę“ 

​TOMAS DIRGĖLA – populiariausias Lietuvos vaikų rašytojas, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“! T. Dirgėla parašė jau beveik 40 knygų, vaikai jį atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos. 
​

​Susipažink su Ąžuolu ir Liepa – broliu ir sese, kurie, lygiai kaip ir tu, yra tiesiog pametę galvas dėl Minecrafto! Bet netikėtai vaikų pamėgtas žaidimas persikelia į realybę ir Ąžuolui su Liepa nelieka nieko kito, kaip tik stoti į kovą su blogaisiais populiaraus kompiuterinio žaidimo veikėjais. 
​

​O kur dar Pabaigos Drakonė, kuri jau tuoj tuoj atsiras tavo namų kieme... Pirmąkart istorijoje susitinka vaikų mylimiausi – Minecraft ir Dirgėla! Ir tai dar ne pabaiga! 

Gina Viliūnė „Išgelbėti mešką“ 

​Knyga skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui 
​

​Gina Viliūnė – Vilniaus miesto gidė, dešimties knygų suaugusiesiems autorė, visose savo knygose pasakojanti Vilniaus istorijas. Yra parašiusi dvi knygas vaikams apie gyvūnus ir jų nuotykius: „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“, „Kur dingo gandras Grantas?“
​

​Simonas Kvintas – vaikų ir jų tėvelių pamėgtas dailininkas („Bala nematė“, „Mikropolis“ ir kt.). Jo sukurtose iliustracijose knibždėte knibžda smagių personažų, nuotykių, juokingų nutikimų. Simonas, kaip ir Gina, labai myli Vilnių, yra sukūręs trimatę knygą vaikams apie šį miestą „Sveikas, Vilniau!“. 
​

​„Išgelbėti mešką. Nuotykiai Renesanso Vilniuje“ – pirmoji Ginos ir Simono drauge sukurta knyga. Ji nukelia į XVI amžiaus Vilnių, kupiną ne tik kasdienių darbų, bet ir pramogų. Rotušės aikštėje čia šoka dresuota meška. Keturi draugai – Ignius, Berta, Andrius ir Mikas – susipažįsta su meškute Baisa ir skriaudiku jos šeimininku. Vaikai nutaria išgelbėti mešką, o jiems į pagalbą atskuba ir keturkojis bičiulis šuo Draugelis. Taip prasideda ne tik nuotykių kupina istorija, bet ir labai turininga pažintinė kelionė po senąjį Vilnių. 
​

​Nuotykių istoriją iliustruoja nuotaikingi piešiniai, papildo istorinės Vilniaus įdomybės, o pažaisti ir pakeliauti po miestą kviečia užduotėlės. Kas žino, gal kurioje gatvelėje ar kieme pavyks sutikti ir meškutę Baisą? 

Anna Milbourne „Paukščių lizdai“ 
​

​Žvilgtelk į paukščių lizdus ir pamatysi ką tik iš kiaušinių išsiritusius jauniklius, maitinamus paukščiukus ir daug kitų įdomybių. Šioje knygelėje susipažinsi su įvairiausiais sparnuočių namais: nuo visai mažyčių kolibrių lizdelių iki flamingų purvo būstų.
​

Aurélie Chien, Chow Chine „Mano jausmai: kaip elgtis, kai užvaldo įvairios emocijos“ 
​

​8 emocijos – 8 kvėpavimo pratimai. 
​

​Gastonas – mažas vienaragis. Visai kaip ir tave, jį dažnai aplanko įvairios emocijos. Kartais tai būna pyktis, kartais – liūdesys ar begalinė energija, ir mažylis nebežino, kur dėtis. Kad užplūdę jausmai neapverstų visko aukštyn kojomis, Gastonas žino vieną svarbią paslaptį, kuria mielai pasidalys ir su tavimi!
​

„Mano jausmai“ – knygelė mažiesiems ir jų tėveliams. Trumpos kasdienės istorijos išmokys vaikus atpažinti ir įvardyti užplūstančias emocijas, patars, kaip jas priimti ir kaip su jomis elgtis, o kiekvieno skyriaus pabaigoje aprašyti kvėpavimo pratimai parodys, kaip kaskart užvaldžius stipriems jausmams viską grąžinti į vėžes.
​

Skiemenuotos pasakos 
​

​Ketvirtoje paveikslėlių knygelių serijos SKIE-ME-NUO-TOS PA-SA-KOS dalyje rasite tris naujas, pamokančias pasakas: „Kiškio batai“;

​„Paukščių ginčas“;

„Kodėl vilkas duonos neėda“.

​Tyrinėdami žaismingas, ryškias iliustracijas ir besimokydami skaityti savarankiškai, sužinosite: - Kodėl šuo amžiams susipyko su kiškiu? - Dėl ko kilo kukučio ir griežlės ginčas – gal net išmoksite jų kalbos? - Ar vilkas imsis kepti duoną, sužinojęs jos kelią iki stalo?
​

Knyga skirta besimokantiems skaityti 4–7 metų vaikams. Tekstas su-skie-me-nuo-tas, o žodžio dalis, kurią reikia kirčiuoti, paryškinta, kad mažieji galėtų lengvai skaityti patys. 

Debi Gliori, Alison Brown „Pelėdžiuko kiaušinis“ 
​

​Mažojo Pelėdžiuko mama padėjo ypatingą kiaušinį. Bet Pelėdžiukas įsitikinęs, jog mamai nereikia naujo vaikelio, – juk ji turi jį! Nebent iš kiaušinio išsiristų pingviniukas... Krokodiliukas... O gal drakoniukas? 
​

​Tiesa, nė vienas neatrodo priimtinas. O gal vis dėlto geriausia būtų, jei iš paslaptingojo kiaušinio išsiristų naujas mažylis pelėdžiukas? 
​

​Susipažinkite su dar vienu Debi Gliori sukurtu herojumi – Pelėdžiuku. Lietuvoje ir daugelyje šalių pamėgta autorė šįkart jaukiai pasakoja apie pasiruošimą šeimoje sutikti naują kūdikį. Istorija puikiai tiks ūgtelėjusiems mažiesiems, nekantriai laukiantiems tuoj gimsiančio brolio ar sesės. 

Suzanne Lang „Šimpis Niurna“ 
​

​Šiandien Šimpis Niurna surūgęs kaip reikalas. Draugai niekaip negali suprasti: kaip TOKIĄ gražią dieną galima būti tokiam paniurusiam? Jie ragina beždžioniuką nesigūžti, šypsotis ir užsiimti tuo, kas džiugina juos pačius. Bet, stengdamasis visiems įtikti, Šimpis ima... ir pratrūksta. 
​

​Galbūt šiandien jam tiesiog norisi pabūti be nuotaikos? 
​

​„Šimpis Niurna. Diena be nuotaikos“ – tai linksma ir jautri istorija, siekianti parodyti mažiesiems skaitytojams, kad visi mūsų jausmai yra svarbūs ir reikalingi. 
​

​Suzanne Lang – vaikiškų knygelių autorė ir televizijos prodiuserė. Jos knyga „Šimpis Niurna. Diena be nuotaikos“ sulaukė didelės sėkmės ir tapo „New York Times“ bestseleriu. Kai nedirba prie knygų, Suzanne rengia ir prodiusuoja televizijos laidas vaikams. 
​

Max Lang – animacijos režisierius, kadruočių dailininkas, personažų kūrėjas ir iliustratorius. Jis kartu su žmona Suzanne Lang sukūrė ne vieną smagią vaikišką knygą. Animaciniai Maxo filmai pelnė gausybę įvertinimų, buvo apdovanoti tarptautine „Emmy“ ir BAFTA premijomis, nominuoti dviem „Oskarams“.