Joseph Fasano „Tamsi laukinio padaro širdis“
​

​Vėjas nurimo, ir aš girdėjau, kaip čiupinėju gaiduką, lėtai nuleisdamas ir pakeldamas. Atėjau į kalnus ne tam, kad tapčiau kalnais. Atėjau ne tam, kad pasukčiau atgal. 
​

JOSEPH FASANO (g. 1982 m.) – Niujorke gyvenantis poetas, dėstantis kūrybinį rašymą Kolumbijos universitete. Už reikšmingą indėlį į amerikiečių poeziją J. Fasano yra gavęs „Cider Press Review“ apdovanojimą, „Rattle Poetry“ premiją, buvo nominuotas geriausių šiuolaikinių Amerikos poetų apdovanojimui „The Poet's Prize“. Išleidęs 4 poezijos knygas, 2020 m. autorius nustebino savo skaitytojus prozos kūriniu – romanu „Tamsi laukinio padaro širdis", jį kritikai pavadino šių dienų „Mobiu Diku“. 
​

Britų Kolumbijos miškai ir kalnų grandinė. Šokiruojančią netektį patyręs vyras leidžiasi į žūtbūtinę pumos medžioklę. Žvėries paieškos netrukus virsta širdgėlos ir keršto troškimo kurstoma manija. Kęsdamas žiemos speigą, alkį ir nuovargį, knygos herojus prisiminimais bėga į ankstesnį gyvenimą, kuriame sklandė sūrus vandenyno kvapas, skambėjo neregės žvejo dukters žodžiai ir sukosi baleto šokėja. 
​

Nesibaigianti medžioklė tampa nuodugniomis savęs paieškomis, priverčia iš naujo išgyventi svarbiausius vaikystės, jaunystės, buvusios santuokos įvykius. Ir medžiotojas nejučia tampa medžiojamuoju. Knygos kulminacija – žmogaus ir pumos akistata, du vienas kitą stebintys padarai, pūgoje besiruošiantys lemiamam susidūrimui. 
​

J. Fasano tekstas – tai tarytum poezija prozos eilutėmis. „Tamsi laukinio padaro širdis“ pasakoja istoriją apie prarastą meilę, netektis ir gijimo procesą. Tai knyga apie išgyvenimą – tiek fizinį, tiek psichologinį. 
​

Poetiška, liūdna ir išmintinga istorija apie kerštą ir meilę, žmogaus kovą su laukine gamta ir savo praeitimi. Rūstus ir kartu švelnus pasakojimas, praradimų akivaizdoje suteikiantis nedrąsios vilties ir jėgų judėti į priekį. – Audrius Ožalas. 

Saulius Jasionis „Gamtinė žemdirbystė“
​

Atsisakykite tradicinių ir nebūtinų žemės darbų, nešvaistykite daugiau energijos, negu gaunate naudos, ir pereikite prie natūralaus ūkininkavimo! 
​

​Gamtinė žemdirbystė nėra kokia nors nauja religija ar auksinių taisyklių rinkinys, tai netgi ne „žemės dirbimas“, o natūraliai vykstantys dirvodaros procesai. Darbą nudirba pati gamta. 
​

​„Saulius Jasionis – gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas ir propaguotojas – buvo išskirtinė asmenybė. Jo neeilinės žinios, gyvenimo matymas padėjo suburti nemenką bendruomenę. Man, dar jaunam bernui, Saulius padarė didelę įtaką formuojantis vertybėms ir ateities pasirinkimams. Jo dėka mano jaunystė buvo pilna įdomių patirčių, o dabar galiu dirbti su aukšto lygio restoranais, šeimai parnešti tikro, kokybiško maisto. Saulius savo paskaitomis ir knygomis tęsia prasmingas pamokas ir daro pokyčius net po savo mirties. Ačiū likimui už galimybę turėti tokį draugą ir mokytoją.“ – Povilas Patumsis (Povilo ūkis) 
​

​• Jeigu daržovės puikiai auga neariamoje ir neperkasinėjamoje dirvoje, kam ją arti ir perkasinėti? • Jeigu mes galime gauti gerą derlių be trąšų, o daržų bei sodų derlingumas kasmet didėja, kam pirkti trąšas? • Jeigu mokame sukurti tokią aplinką, kurioje augalų ligos ir kenkėjai nepadaro žalos, kam rūpintis profilaktika ir gydymu? • Jeigu dažnai aplinka jau yra sukurta arba kuriama pačios gamtos be mūsų įsikišimo, kam tą aplinką kurti?
​

Šie ir dar daugiau knygoje aptariamų neįtikėtinų „jeigu“, teorija ir praktika su vaizdžiomis iliustracijomis įrodys jums, kad išmėginti šį ūkininkavimo būdą, užsiauginti kokybiškų gėrybių išsaugant sveiką ir švarią aplinką neabejotinai verta.
​

„S. Jasionio knyga „Gamtinė žemdirbystė" suformavo visiškai naują požiūrį į žemdirbystę ir santykį su gamta, taip pat padėjo atsirasti naujai gamtinių žemdirbių bendruomenei Lietuvoje. Šioje knygoje pateiktos įžvalgos ir idėjos įkvėpė daugybę žmonių labiau domėtis gamta ir padrąsino išsikelti gyventi į kaimus. Esame dėkingi, kad teko garbė pažinti šią įspūdingą asmenybę.“ – Ignas Čepulis (Kardokų bendruomenė – šiaudinių namų sostinė). 

Karolis Klimas „Mokytojas: kaip aš išmokiau juos skaityti knygas, mąstyti ir maištauti“ 
​

​Karolis Klimas, populiaraus tinklaraščio LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJAS autorius, knygoje pasakoja apie jauną, maištingos dvasios žmogų, kurį gyvenimo prasmės paieškos atveda į vieną iš Vilniaus gimnazijų. Matydamas, kad pasenusi švietimo sistema nepajėgi suteikti mokiniams reikiamo išsilavinimo, jaunatviško maksimalizmo kupinas mokytojas pats imasi iniciatyvos. Ar jam pavyks įrodyti, kad mokytis reikia ne dėl pažymių?     
​

​Istorija prasideda tuomet, kai ilgą laiką reklamos ir komunikacijos srityse dirbęs vyras suvokia tapęs vartotojiško gyvenimo įkaitu. Solidus atlyginimas užtikrino patogų gyvenimo būdą, o paauglystėje užgimęs noras maištauti ėmė blėsti. Beliko tik dvi išeitys – susitaikyti su nykia kasdienybe arba sukaupti visas likusias jėgas ir kaip nors ištrūkti. Galvoje pamažu gimė kardinalių pokyčių planas...
​

​Sunku patikėti, bet vargana mokytojo alga, dėl nuolatinės įtampos streikuojantis skrandis ir kone nepakeliamas darbo krūvis padėjo įveikti egzistencinę krizę. Tapus mokytoju nebereikėjo apsimetinėti laimingam. Pirmieji dvyliktokai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė geriausiai gimnazijoje, o svarbiausia – pamėgo skaityti knygas. Išsisprendė net ilgus metus jauną vyrą persekiojusios asmeninių santykių problemos – naują pažintį su mergina greit vainikavo sužadėtuvės. Skamba kaip pasaka, ar ne? O gal norite sužinoti visą tiesą apie mokytojo gyvenimo realybę?
​

​Tikra istorija apie dvejus mokytojavimo gimnazijoje metus įtraukia tarsi puikiausias romanas. Tai – ne tik pedagogo, bet ir savęs ieškančio žmogaus pasakojimas, skirtas visiems, kurie kada nors mokėsi (arba vis dar mokosi) mokykloje. 
​

​„Vartotojiškoje visuomenėje reikia mokėti atsirinkti, kas iš tiesų ugdo ir skatina asmenybės evoliuciją, o kas sugrąžina vienu žingsneliu atgal. Deja, daugybė jaunų žmonių nuseka paskui sėkmės formules, kurių gausu populiariosios psichologijos knygų lentynose. Mačiau vienintelę išeitį iš tokios apgailėtinos padėties – duoti savo mokiniams vertės matavimo įrankius. Degiau stipriu noru juos išmokyti, kaip tarp šiukšlių ieškoti aukso grynuolių", – sako mokytojas.
​

​Ypatinga dovana skaitytojams – autoriaus sudarytas Privalomas neprivalomų knygų sąrašas, kuris padėjo pirmiausia mokiniams, o paskui ir daugeliui suaugusiųjų nepasiklysti knygų pasaulyje. Atnaujintas didelio populiarumo sulaukęs sąrašas taps ir jūsų patikimu vedliu! 

​Atraskite japonų veido priežiūros paslaptis ir paryškinkite natūralų veido grožį ir pagerinkite savo savijautą. Jūs nusipelnėte turėti puikią odą, nemėtydamos pinigų kremams, injekcijoms ar plastinei chirurgijai – Jums tereikia praktinio vadovo JAPONŲ VEIDO JOGOS PASLAPTYS.

​Veido joga – dešimtmečius Japonijoje praktikuojama technika, apimanti pratimus ir veido odos masažus, kurie gerina kraujotaką, lygina mimikos raukšles, naikina nuovargio požymius, suteikia odai stangrumo ir švytėjimo. Veido joga suteikia veidui tokį patį poveikį, kaip ir fizinė jogos praktika kūnui. Veido raumenų prigimtis yra tokia pati, kaip ir kūno: jie arba stiprinami, arba prarandami. Kad išvengtume nepageidaujamų raukšlių, turime juos nuolat treniruoti. Išmokę sąmoningai mobilizuoti visus veido raumenis, pagerinsime kraujotaką ir sustangrinsime odą visiškai natūraliu būdu.

​Šiame vadove rasite apie 50 veido jogos pratimų, parengtų Izumi Forasté Onuma, naujausių grožio ir savęs priežiūros tendencijų specialistės iš Japonijos, kuriuos galite pritaikyti pagal savo poreikius. Taip pat rasite konkrečias procedūras, padedančias visapusiškai puoselėti natūralų savo veido grožį.

​Skirkite vos keletą minučių sau kiekvieną dieną ir atlikite pratimus, padėsiančius:

 • pašalinti paburkimą ir tamsius ratilus,

 • pakelti vokus ir atmerkti akis,

 • išlyginti raukšles tarp antakių ar aplink lūpas,

 • pagražinti veido ovalą.

​Visa tai ir dar daugiau – šiame unikaliame, vienos iš didžiausių grožio ir savęs priežiūros eksperčių sukurtame vadove, žadančiame nuostabius rezultatus vos per kelias savaites.

​Užsisakykite  

Stephane Garnier „Murrrkimo vadovas“ 
​

​Pagaliau atskleistos kačių paslaptys kaip gyventi murkiant iš malonumo! Galbūt perskaitę knygą MURRRKIMO VADOVAS, nepradėsite murkti kaip katinai ar glaustytis prie visų jums mielų žmonių. Nors... Kas žino? 
​

​Akivaizdu tik viena – perskaitę šią knygą, tikrai imsite kitaip žiūrėti į savo, draugų ir visus kitus jūsų kelyje pasitaikančius katinus. Juos matysite ne kaip mielus keturkojus pūkuotus padarėlius, o kaip nuostabius katinizmo (pasaulinė kačių religija, atsiradusi kartu su pirmuoju katinu!) mokytojus, kurie meniškai, be kompromisų ir labai nuoširdžiai jus išmokys, kaip iš niūrios kasdienybės išspausti kiek įmanoma daugiau malonumo ir smagumo! 
​

​Šioje knygoje bus atskleistos žmonių gyvenime labai praverčiančios kačių paslaptys: • Kaip išlikti ramiam, tačiau neprarasti atkaklumo, • Kaip prisitaikyti prie netikėtai pasikeitusių aplinkybių, bet nepatirti streso, • Kaip žaismingai paįvairinti rutiną, • Kaip nepasiduoti kritikai ir visada spindėti pasitikėjimu,

​• Ir dar daug daugiau naudingų katinizmo pamokų. 
​

​Taigi pasirąžykite, atsipalaiduokite ir nerkite į stebuklingas kačių pasaulio paslaptis! „Net mažiausias kačiukas yra šedevras“ – yra pasakęs Leonardas Da Vinčis. Mes galime pridurti – kiekvienas iš jūsų esate šedevras! 

​Stéphane'as Garnier – šio tarptautinio prancūzų bestselerio autorius, kuris stebėdamas savo katiną Zigy nutarė, kad gyvendamas kaip šis, būtų daug laimingesnis. Tolesnės katiniško gyvenimo studijos įrodė, kad katinai tikrai turi, kaip prancūzai sako, je ne sais quoi (liet. negaliu nusakyti ką). Stéphane'o užfiksuota katiniška išmintis sugulė į šią knygą ir taip katinizmo filosofija pasklido po visą pasaulį. 

Jens Lapidus „Padėties šeimininkas“ Už tvarkingo ir saugaus Švedijos sostinės Stokholmo fasado slepiasi tamsus pasaulis... Ir jis turi savo padėties šeimininką.
​

Dešimtmečius slaptas nusikalstamas tinklas Stokholme išnaudoja jaunas merginas, negailestingai šalindamas visus, kurie grasina atskleisti jų paslaptį. 
​

​Policijos pajėgos surenka specialią komandą, kurios tikslas – išpainioti šį tinklą ir išsiaiškinti jo narius, bet pareigūnams nepavyksta priartėti prie nusikalstamos grupuotės. 

​Emilė – jauna teisininkė, ką tik įkūrusi savo įmonę. Tedis – buvęs nusikaltėlis, mėginantis pradėti gyvenimą iš naujo. Pirmą kartą susitikę to paties autoriaus romane IŠNYKTI STOKHOLME, jie aptiko Švedijos sekso mafijos tinklą. Nors jų partnerystė buvo sėkminga tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityse – nuo to laiko jie daugiau vienas kito nematė. Tačiau kai jauna Emilės klientė nužudoma nespėjusi duoti parodymų prieš savo skriaudikus, jaunoji advokatė kreipiasi pagalbos į savo buvusį partnerį. 
​

​Tedžio ir Emilės tyrimas pavojingai priartėja prie slapto tinklo paslapčių. Taip arti, kad kažkas bando juos nutildyti, naudodamas visas priemones. Kažkas, kas žino beveik kiekvieną jų žingsnį ir turi pakankamai galios įkišti Tedį atgal į kalėjimą, o gal net abu partnerius sukišti į lavonmaišius... 
​

​Kur atves dramatiškas tyrimas? 
​

​„Pagaliau epinis Europos detektyvas, prilygstantis Stiego Larssono knygoms.“ – James Ellroy apie „Juodojo Stokholmo“ seriją. 

Lars Kepler „Voras“ 
​

VORAS – garantuotai dovanos didžiausią skaitymo malonumą. Pakliuvus į jo tinklą, išsivaduoti nepavyks... 
​

Žudiko ginkle – devynios baltos kulkos. Viena jų skirta detektyvui Jonui Linai... 

​Prieš trejus metus Saga Bauer gavo atviruką su grasinančia žinute, kurioje užsimenama apie ginklą su devyniomis baltomis kulkomis. Viena jų skirta detektyvui Jonui Linai. Saga parodė atviruką Jonui, tačiau bėgant laikui grasinimas pasimiršo ir abu pamanė, kad tai tebuvo bereikšmė provokacija. Iki dabar. 

Kapelskare prie medžio randamas krepšys, kuriame – beveik visiškai suiręs kūnas. Žmogžudystės vietoje pareigūnai aptinka ir pieno baltumo kulką. Ima atrodyti, kad senas grasinimas gali virsti tikrove, o pradėjus tyrimą – mįslių ir apgaulingų užuominų tik daugėja. Negi žudikas policijos pareigūnams tyčia duoda galimybę sustabdyti žmogžudystes? O gal tai pražūtingo plano dalis? 
​

Jonas Lina ir Saga Bauer petys į petį stengiasi apsaugoti būsimas aukas, kol dar ne per vėlu. Tačiau laikas nenumaldomai tiksi ir smurto bei adrenalino kupina medžioklė tampa vis beviltiškesnė. Galbūt šio žudiko neįmanoma sustabdyti? Galbūt jie įkliuvo į neapsakomai žiauraus voro tinklą? 
​

Tarptautinės sensacijos, tapusios bestseleriu kiekvienoje iš 50 šalių, kurioje buvo išleista, autoriaus Larso Keplerio paieškos taip pat primena detektyvą. Kai net du garsūs švedų rašytojai oficialiai atsižadėjo romano HIPNOTIZUOTOJAS autorystės, vieno dienraščio žurnalistai atkapstė, jog po Larso Keplerio slapyvardžiu slepiasi Alexanderis ir Alexandra Ahndorilai, švedų rašytojų pora. Priremti prie sienos ir apakinti blyksčių, jie pareiškė: „Parašyti knygą – ne nusikaltimas.“ Taip gimė garsiausia šiuolaikinė Švedijos detektyvų žvaigždė, pardavimais lenkianti visus kitus detektyvų autorius, o kritikų lyginama su Jo Nesbø ir Stiegu Larssonu. 
​ 

Jurgita Lieponė „Saulius Siparis. Fortūna, kekše!“
​

Kino ir teatro aktoriaus Sauliaus Sipario gyvenimas primena amerikietiškus kalnelius. Jame – daug stačių įkalnių ir svaigių nuokalnių. Atradimų ir praradimų. Džiaugsmo ir skausmo. Koks iš tiesų yra tikrasis Saulius Siparis? 
​

Mylima babytė savo anūką vadino trečios kartos komediantu, juk jo senelis ir mama buvo aktoriai, tėvas – operos solistas. Vieną dieną, baigęs vidurinę ir pasiryžęs studijuoti teisę, jis stabtelėjo prie tuometinės konservatorijos ir, laimė, nutarė tapti aktoriumi. Vieni pamena jį dabartinio Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje, kiti – kaip Lietuvoje amerikiečių filmuotų juostų herojų, treti kvatojo iš jo replikų „Domino“ komedijų teatre. 
​

​Saulius Siparis apie savo gyvenimą pasakoja atvirai, nevengdamas autoironijos ir neslėpdamas jausmų. Apie neįtikėtinas savo protėvių istorijas ir artistų dinastijos legendas. Apie tai, kaip teko vaidinti kitą dieną po mamos laidotuvių, o nuo scenos, kur ji buvo pašarvota, grindų niekas taip ir nenuvalė žvakių vaško. Apie senojo teatro bohemą, kurios dvasią dar spėjo pajusti, ir pokalbius su teatro mohikanais. Apie nuotykius Lietuvos kaimuose ir dieną, kai teko atsidurti Sibiro kalėjime. Apie pirmaisiais nepriklausomybės metais ištuštėjusias teatro sales, kai scena nebemaitino ir teko... kepti bandeles. Apie Lietuvą užplūdusius pigios darbo jėgos ieškančius kino kūrėjus, kai prieš kameras pats atliko triukus ir šaudė, o vėliau net skrido į Holivudą, tik po kelių dienų grįžo nieko nepešęs. O moterys? Lakios fantazijos dramaturgo vertas meilės keturkampis, išardęs pirmąją santuoką, skaudžios antrosios skyrybos ir... pirmoji meilė, vėl įsižiebusi po keturiasdešimties metų. 
​

​Jis visą gyvenimą laukė savo Fortūnos. Ir vieną dieną ji pasirodė. 
​

​Mano gyvenime dramų ir įvykių būta ne ką mažiau nei gero dramaturgo pjesėje. Nežinau, ar šiandien norėčiau ką nors keisti, nežinau, ar padariau klaidų. Turbūt jų buvo. Bet prabėgę metai ir įvykiai yra gyvenimo dalis. Gyvenimo kelio, kuriuo eidamas klydau, išdaviau ir norėjau, kad būtų atleista. Visa tai yra mano. Nieko neišbraukčiau. – Saulius Siparis. 
​

​„Per tuos metus, kol mes kalbėjomės, įvyko tai, kas atrodė neįmanoma, – nugyvenau kito žmogaus gyvenimą. Kiekvieną kartą po pokalbio grįžtant namo prireikdavo laiko išeiti iš Sauliaus gyvenimo – iš išgirsto pasakojimo, žodžių, prisiminimų. Išeiti iš jo akių, juoko, ramybės, iš jo vidinio triukšmo ar tylos. – Kas nutiko tada, kai greitosios pagalbos automobilyje atgavai sąmonę? Apie ką pagalvojai? – kartą paklausiau, nes vieną dieną Saulių iš teatro išvežė medikai. – Apsidžiaugiau, kad nereikia vaidinti. 

​Kartais į klausimus jis atsakydavo taip, kad iš nuostabos norėjosi atsilošti – kito žmogaus tiesa, pasirodo, būna daug paprastesnė, nei apie ją galvoji.“ – Knygos autorė, žurnalistė Jurgita Lieponė. 

Ramūnas Bogdanas „Dūris“
​

Nikas Fosa, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys, sugrįžęs gyventi į savo šeimos gimtąją žemę, tikino griežtai nesikišiantis į senbuvių ukrainiečių laisvės kovas. Bet vieną dieną į pavojų patenka jo mylimoji, ir Nikas, įkvėptas paprastų ukrainiečių atkaklumo, supranta nebegalintis likti nuošaly. Kijevo širdyje tebeverda kruvina Maidano revoliucijos kova. Įširdusi minia reikalauja prezidento zeko galvos, o mūšių horizonte pamažu veriasi didžiojo brolio burna, ciniškai kvatodama ir siekdama praryti Ukrainos žemes. Šiose lyg užkratas ima plisti žalieji žmogeliukai ir vietiniams plaudami smegenis ima šokdinti pagal naujo šeimininko dūdelę. Nikas leidžiasi į nesaugų kelią išžvalgyti tiesos. 
​

Romanas „Dūris“ – lyg drobė, kurios kiekviena gija – tai paprastų ukrainiečių, nepavargstančių kovoti už laisvą tėvynę, istorija. 
​

„Kinematografinis romano paveikumas pritrenkia detalių gausa, charakterių tikroviškumu, aistringu įsigilinimu į medžiagą ir esmingu istorinio virsmo pojūčiu.“ – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas 
​

Ramūnas Bogdanas (gim. 1959 Kaune) – „Delfi“ apžvalgininkas. Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, dirbo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininko Vytauto Landsbergio patarėju užsienio politikos klausimais. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Ukrainoje nekart bendravo su revoliucinių įvykių dalyviais, skaitė paskaitas Kyjive, Odesoje, Mykolajive, Dnipre. Kinijoje įšventintas į 13-os kartos čen stiliaus taidzi kovos meistrus. „Dūris" – baigiamoji R. Bogdano romanų trilogijos „Ukrainos tridantis“, skirtos 2013–2014 m. įvykiams Ukrainoje, knyga. 2018 m. pasirodė pirmas trilogijos romanas „Prie bedugnės“, o 2020 m. antrasis – „Juodas sniegas, raudonas dangus“. 

Bruno K. Öijer „Sidabro juodumo“
​

Bruno K. Öijer (g. 1951) – švedų poetas, poezijos performansų atlikėjas, maištininkas, autsaideris. Nemaža dalis literatūros kritikų įtraukia jį į geriausių šių dienų Švedijos poetų penketuką. Praėjus beveik 20 metų nuo pirmosios poeto rinktinės lietuvių kalba „Kol nuodai veikia išleidimo“ (Apostrofa, 2004) lietuvių skaitytojams pateikiami du naujausi švedų poeto rinkiniai vienoje knygoje – pirmąkart publikuojami 102 eilėraščių vertimai. 
​

​Tai paveiki laisvo žmogaus poezija, kurioje skaidri atmintis, vaizduotė ir aistra veikia kaip priešnuodžiai nuo naivumo. Eilėraščiai paradoksaliai įtraukia į gyvenimiškas situacijas ir skatina išlikti nepatikliems: tarytum stebėtume aplinkybių blaškomą figūrą, kuri nuolat išbando konvencines mąstymo ribas. Tokia poezija nenuvilia, nes plečia vidinio gyvenimo suvokimą – sielą gali paversti nusikaltimo vieta ir priminti, kaip gyvybiškai svarbu nepasiduoti inercijai. – Neringa Butnoriūtė
​

„Öijerio peilis aštrus. Jo judesiai taupūs ir tikslūs. Jis atveria vieną po kito sielos lašinių sluoksnius – baimės, nerimo, puikybės, paikumo.“ – Rimantas Kmita 
​

​„Bruno K. Öijerio eilės – tarp dantų girgždantis tikrumas. Lėtas degimas atminties dykrose, suprantant, kad galbūt laimei būna visada per vėlu. Galbūt viskas, ko iš mūsų negali atimti – tik liūdesys, tačiau poeto eilės skamba kaip šviesos blyksnis, vedantis mus į paslaptį, į ramybės vietą, kur vandenyje skęsta žiedas. Sidabro juodumo.“ – Audrius Ožalas 

Honoré de Balzac „Kaimo gydytojas“ 
​

Prancūzų rašytojo Onorė de Balzako (Honorė de Balzac, 1799-1850) romanas „Kaimo gydytojas“ - „Žmogiškosios komedijos“ romanų grupės „Kaimo gyvenimo scenų“ kūrinys. Rašytojui rūpi visa žmogiškoji būtis - literatūra, politika ir moralė. 
​

„Kaimo gydytojas“ – tai civilizacijos apmąstymas remiantis asmenine patirtimi veikėjo, kurį gelbsti utopijos idėjos, tarp kurių svarbiausia yra socialinė-ekonominė utopija. Bet svarbu suprasti, kad tai nėra utopinis romanas. Pjeras Barbėri (Pierre Barbėris) šį romaną pavadino Balzako antruoju „Faustu“; mat protagonistas Benasis aktyvioje veikloje ne tik randa paguodą, bet ir atskleidžia visą dalykų prasmę. Taip rašytojas išreiškia kai kuriuos XIX a. romantikus persekiojusią mintį - peržengti individualizmo sienas, išeiti iš savęs ir su kitų pagalba išvengti vidinės dykumos. Kaimo gydytojo geradariška veikla vis dėlto jam neleidžia visiškai pasveikti. Istorijos pabaigoje protagonistas išlieka kenčianti esybė, sugrįžtanti į savo vienatvę ir užvaldyta aistros. 
​

Lietuvos skaitytoją šis romanas „Kaimo gydytojas“ turėtų sudominti dar ir dėl kitos priežasties. Vilniaus universiteto medicinos profesorius, XIX a. visoje Europoje žinomas mokslininkas ir gydytojas praktikas Jozefas Frankas (1771-1842) - romano „Kaimo gydytojas“ pagrindinio veikėjo prototipas! 

Lucinda Riley, Harry Whittaker „Atlantas: tėvo istorija“ 
​

Jokia viltis nėra klaidinga, Atlantai. Viltis yra pasirinkimas. Viltis – tai tikėjimas net tada, kai viskas atrodo beviltiška. Pasirink viltį ir nutiks nuostabių dalykų. Lucinda Riley (Liusinda Raili, 1965–2021 m.) – pasaulyje pripažinta rašytoja iš Šiaurės Airijos. Pirmą romaną ji parašė dvidešimt ketverių, baigusi ankstyvą karjerą kine, teatre ir televizijoje. Dabar jos knygos išverstos į 40 kalbų, visame pasaulyje jų parduota 50 milijonų egzempliorių. Žinomiausias iš jų „Septynių seserų“ romanų ciklas, paremtas mitu apie Plejadžių žvaigždyną, tapo toks populiarus, kad Holivude ruošiamasi kurti serialą. 
​

​Harry Whittaker (Haris Viteikeris) – L. Riley sūnus, daugybę apdovanojimų pelnęs BBC radijo laidų vedėjas. Pradėjęs sekti motinos pėdomis ėmėsi drauge su ja rašyti kalėdinių knygų ciklą vaikams. Lietuviškai išleistos dvi iš jų: „Greisė ir Kalėdų angelas“, „Bilas ir sapnų angelas“. Po L. Riley mirties H. Whittakeris pasiryžo tęsti ir jos darbą – peržiūrėjęs motinos juodraščius baigė rašyti paskutinę „Septynių seserų" ciklo knygą „Atlantas. Tėvo istorija“. 

​1928-ieji, Paryžius. Gailestinga šeima radusi priglaudžia leisgyvį berniuką. Mielas, sumanus, talentingas vaikas jos globojamas ima gyventi taip, kaip anksčiau galėjo tik svajoti, tačiau nė žodžiu neužsimena, kas jis yra iš tiesų. Jis užauga, įsimyli, studijuoja prestižinėje Paryžiaus konservatorijoje, netgi kone pamiršta praeityje išgyventą siaubą ir kadaise duotą pažadą. Bet Europoje pradėjus siautėti blogiui niekas nebėra saugus, ir giliai širdyje jis ima jausti – artėja laikas ir vėl sprukti. 
​

2008-ieji, Egėjo jūra. Septynios seserys – pirmą kartą visos kartu – susirenka „Titano“ laive atsisveikinti su mįslinguoju ir be galo mylėtu tėvu. O jis ir vėl uždavė joms galvosūkį – raktą į jų praeitį patikėjo dingusiai seseriai. Moterys imasi narplioti paslaptis, tačiau kaskart paaiškėjus tiesai iškyla po naują klausimą, ir joms tenka susitaikyti su mintimi, kad nė viena nepažinojo tėvo, kuriuo žavėjosi. Maža to, tos paslaptys gali turėti padarinių kiekvienos iš jų gyvenimui. 
​

Aprėpianti viso gyvenimo meiles ir netektis, peržengianti valstybes ir vandenynus tėvo Atlanto istorija veda „Septynių seserų“ ciklą prie stulbinančio, nepamirštamo finalo.