Naujos knygos
Imogen Clark „Gyvenimo dėlionė“
Chaotišką, bet malonią Naitingeilų šeimos rutiną sudrebina netikėtumas – Sesilė, mylinti žmona ir pareiginga motina, be jokio įspėjimo ir paaiškinimo ima ir išskrenda į Graikiją. Trys jos dukterys – aukštas pareigas einanti Felisitė, gydytoja Džulija ir energinga penkių vaikų mama Lilė – neprisimena, kad jų motina apskritai būtų kada pasielgusi spontaniškai, tad toks mįslingas poelgis sukelia daug klausimų.
Bet Sesilė turi labai rimtą priežastį slapukauti. Prieš daugelį dešimtmečių ji padarė kai ką, kas, tikėjosi, ir liks praeityje. Dabar ši paslaptis kėsinasi išlįsti į dienos šviesą. Grįžusi ji turės artimiesiems pasakyti tiesą. Bet ar pavyks atskleidus paslaptį išsaugoti šeimą? Galbūt paaiškės, kad ne ji viena turi ką papasakoti?
Angela Marsons „Vaikų žaidimai“
Vieną vėlyvą vasaros vakarą detektyvė Kima Stoun atvyksta į Heiden Hilio parką, kur mato įvykdytą siaubingą nusikaltimą: pagyvenusi moteris dygliuota viela pririšta prie sūpynių, o ant sprando peiliu jai išraižyta raidė X.Nusikaltimo auka yra į pensiją išėjusi koledžo profesorė Belinda Evans, kurios specializacijos sritis — vaikų psichologija. Kai jos namuose randamas sukrautas kelioninis krepšys, Kima su komanda pradeda narplioti painius moters ir jos sesers Veronikos santykius.
Netrukus randami dar du X raide pažymėti lavonai, tad Kima supranta medžiojanti ritualinį serijinį žudiką. O visos trys aukos susijusios su kasmečiu vunderkindų konkursu.
Taigi, Kimai su komanda nėra kada mindžikuoti — jie susidūrė su vienu žiauriausių žudikų savo praktikoje. Kad jį sučiuptų, turi patikrinti kiekvieną konkurso dalyvį, net jei šis dalyvavo renginyje prieš keletą dešimtmečių. Laukia išties milžiniška užduotis. Ar Kima perpras žudiko užmačias ir spės pastoti jam kelią, kol piktadarys nenužudė dar vienos aukos?
Laura Sintija Černiauskaitė „Džiaugsmynas“
„Džiaugsmynas – kaip raidynas, pilnas džiaugsmo raidžių, kaip psalmynas, kaip dienynas, dienų knyga. Žinoma, ši knyga ne vien apie džiaugsmą. Pavadinimas veikiau nurodo gyvenimo poziciją, netgi užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų. Džiaugsmo mums visiems taip trūksta. Ne paviršutiniško kikenimo, bet to, kylančio iš egzistencijos gelmių, kurio kūrėjai – ne mes patys.Knygoje – 22 grynojo įkvėpimo tekstai, esukai (nuo žodžio esu, būnu) parašyti 2014–2021 metais. Juose dalijuosi savo kasdienybe, per jos smulkmenas apmąstydama egzistencinius dalykus. O kasdienybėje juk pilna visko: buitinių reikalų, netikėtų, keistų susidūrimų, šeimos santykių, motinystės krizių, nūdienos žmogaus nerimo bei prasmės ieškojimo ir egzistencinių atverčių. Būtis, ūmai atsiverianti verdant sriubą, patraukia į apmąstymus bei maldą. Taigi manieji esukai – panašiai gyvenantiems, mąstantiems ir jaučiantiems – apie visa tai...“ – Laura Sintija Černiauskaitė.
Ingrida Gudauskienė „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse“
„Žmogus yra stilius. Šis žydų posakis tvirtina, kad žmogui ne vis vien, kas ir kaip – prigimtis šaukte šaukiasi stiliaus. Biblijoje žmogaus stilius nušvinta visai ne ant podiumų, o pačiais įvairiausiais atspalviais skleidžiasi per santykį su kitu asmeniu. Dargi yra ir Kitas (iš didžiosios K raidės), kurį vadiname Dievu. Kad ir kas nutiktų, šis Kitas veržiasi į žmogaus būvį su savo širdies svajone apie jį: būk-tapk pagal formulę „daugiau“!Ieškodami vienas kito Biblijos vyrai ir moterys dažnai atsiduria kryžkelėse. Jose jie patiria visko – egzistencinių duobių ir neįtikėtinų jų įveikų, santykių griūčių ir reikšmingų naujų jų pradžių. Gyvenimo kryžkelėse peržengti tas duobes juos gena nenumaldomas kito asmens poreikis ir ilgesys. Kiekvienam aš reikia tu. Biblija žino – santykis nėra lengvas „užsiėmimas“. Čia pasakojimai apie vyrų ir moterų susitikimus, apie jų grūmimąsi už formulę „daugiau“, už žmogaus kaip asmens vertą stilių nėra sumeluoti. Tikriausiai kaip tik todėl, kad yra perdėm gyvenimiški, jie atpažįstami kaip nepaprastai aktualūs ir šiandienos žmogui.“
Mūza Rubackytė „Gimusi po fortepijonu“
Ši knyga – unikali galimybė išgirsti menininkės gyvenimo istoriją iš jos pačios lūpų. Garsi pianistė pasakoja apie savo vaikystę, gyvenimą su mama ir teta, dviem garsiomis mokytojomis, apie sudėtingą santykį su tėvu. Apie tetos pastebėtą jos muzikinį talentą ir apie pirmąjį koncertą – vos septynerių Mūza koncertavo su orkestru Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Paskui – išbandymų kupinas gyvenimas Maskvoje, tarptautiniai konkursai, koncertai, daugybė situacijų, kai susitikdavo sovietinis ir Vakarų pasauliai, būtinybė priimti ne vieną sprendimą Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę ir iššūkiai ją atgavus, galiausiai – gyvenimas tarp Prancūzijos ir Lietuvos.Knygoje „Gimusi po fortepijonu“ – gausybė kurioziškų nutikimų gastrolėse, neretai dramatiškos ir kartu juokingos, jaudinančios staigmenos užkulisiuose, profesinio ir asmeninio gyvenimo vingiai, susitikimai su ryškiomis asmenybėmis. Taip pat ir pačios Mūzos mintys apie aistrą ir tarnystę muzikai, menininko įsipareigojimą, galiausiai – tiesiog apie Gyvenimą.
Julianne MacLean „Tarp susipynusių vynuogienojų“
Fiona moka saugoti paslaptis. Net nuo ją užauginusio tėvo. Ji vienintelė žino apie savo mirusios mamos romaną Toskanoje prieš trisdešimtį metų. Ir niekam neketina apie jį pasakoti. Bet vieną rytą advokatė telefonu jai praneša sukrečiančią žinią: tikrasis jos tėvas mirė, palikęs didelį palikimą.Italijoje Fiona susitinka su velionio tėvo šeima, pasibaisėjusia naujiena apie dar vieną dukrą ir neketinančia lengvai atsižadėti palikimo. Nauja lemtis Fioną baugina ir traukia, ji stengiasi išsiaiškinti visą tiesą apie tą mamai lemtingą vasarą Italijoje ir niekada nepažintą tėvą.
Knyga „Tarp susipynusių vynuogienojų“ atveria romantišką Toskanos pasaulį, masina skoniais ir kvapais, įtraukia į kvapą gniaužiančią meilės, pasiaukojimo ir drąsos, o svarbiausia – tikros šeimos paieškų kelionę.
Gianrico Carofiglio „Trečia valanda ryto“
Esama akimirkų, kai būtina kalbėti ir nemanyti, kad kai kas yra savaime suprantama. Taip pat esama akimirkų, kai, priešingai, geriau netarti nė žodžio. Dvi labai paprastos taisyklės. Sudėtingiausia nuspręsti, kada taikyti vieną, o kada – kitą.Antonijui aštuoniolika. Ne vienus metus jis gyvena sirgdamas liga, parklupdančia jį netikėčiausiomis akimirkomis. Pagaliau 1980-ųjų birželį atsiveria galimybė su ja atsisveikinti visiems laikams, tereikia apsilankyti pas gydytoją Marselyje. Antonijų lydėti kelionėje pasisiūlo tėvas. Jis talentingas matematikas, po skyrybų su Antonijaus motina menkai dalyvaujantis sūnaus gyvenime. Tačiau kelionės aplinkybėms pasisukus netikėta linkme tėvui ir sūnui tenka praleisti dvi bemieges naktis įstabiame, purviname, drąsiame ir įžūliame Marselyje.
Trumpus, šaltus jų pokalbius svetimame mieste keičia nuotykiai, lydimi diskusijų apie šeimą, poeziją, seksą, muziką, matematiką ir mirtį. Ir tėvas su sūnumi pagaliau pradeda iš tiesų pažinti vienas kitą, nes per kartu praleidžiamas dvi paras atsiskleidžia viso jų gyvenimo tarpusavio santykių istorija.
Kavos sklidinos naktys, džiazas ir matematika: „Trečia valanda ryto“ – nepamirštamas pasakojimas apie iliuzijas ir praeities klaidas, talentą ir bėgantį laiką, bet pirmiausia – apie meilę.
Kathryn Hughes „Atminimų skrynelė“
Dženi Taner praveria savo seną skrynelę. Joje — patys brangiausi daikteliai, menantys praeitį, taip pat akmenukas, drožta figūrėlė ir laikraščio iškarpa, kurios ji nepajėgia perskaityti. Dženi supranta, kad laikas nenumaldomai senka. Po karo Italijoje, kalnų kaimelyje, ji paliko dalį širdies. Nors ir labai skaudu, moteris turi grįžti į Penkių Medžių kaimą ir atsisveikinti su praeitimi.Iškentusi sunkią vaikystę Kandisė Barnes svajoja apie ateitį su gyvenimo meile, bet ar jis iš tiesų toks, kaip jai atrodo? Kai Kandisei suteikiama proga drauge su Dženi keliauti į Italiją, ji nė nenutuokia, kad kelionė atvers akis ir ji supras tiesą, kurią iki tol ignoravo. Ar ten, kur atsisveikinama, mergina ras savyje drąsos viską pradėti iš naujo?
Viktor Denisenko „Vilniaus Apokalipsė“
Šiandien kaip niekad aktualus klausimas – kaip išlikti žmogumi? Kaip išvis išlikti? Visa tai – neįtikėtinai įtemptame, pilname pavojingų įvykių, netikėtų siužeto vingių ir kraupios realybės debiutiniame Viktoro Denisenkos romane „Vilniaus apokalipsė“.Nuostabus senasis Vilnius neatpažįstamas – išplėšti ir suniokoti pastatai tarsi neregiai žvelgia išdaužytų langų akimis, vėjas draiko šiukšlių paklodę. Už apleistų sienų slepiasi šešėliai – negali žinoti, ar jie priklauso gyviesiems, ar tiems, kurių gyvais nepavadinsi…
Vladas klaidžioja po Vilniaus Naujamiestį vienui vienas. Nuolat budrus, nuolat įsitempęs, jis negali atsipalaiduoti nei sekundei – visur pilna pavojingų padarų – zombių. Tai pražūtingos epidemijos pasekmė. Laikas pasaulyje dabar skaičiuojamas „iki“ ir „po“. Iki apokalipsės ir po jos. „Iki“ buvo draugai, meilė, kūryba, santuoka, tegu ir pasibaigusi skyrybomis. „Po“ – badas, jokios meilės, nuolatinis pavojus, kurį kelia ne tik zombiai. Dar likę gyvi žmonių giminės atstovai kartais labiau nužmogėję, nei pastarieji. Niekada negali žinoti, ar sutiktu žmogumi gali pasitikėti – buriasi pavojingos gaujos, klesti kanibalizmas. Juk maisto šaltiniai senka. Kažkur miestų gelmėse išlikusieji kuria gyvenimą pagal savas taisykles. Dažnai baisesnes, nei pati apokalipsė.
Vladą veda draugė Laura. Ji netikra – tai tik buvusios mylimos merginos prisiminimas. Bet dabar jis gyvesnis, nei viskas aplink. Ir dar jį veda viltis, kad gyvenimas normalizuosis, kad jame dar neišnyko žmogiškumas ir meilė…
Ar pasaulis dar taps normalus? Ar išlikę gyvieji sugebės atkovoti iš zombių teritorijas ir sukurti jose saugias zonas? Ar Vladui lemta rasti tikrą, gyvą moterį, su kuria jie turės ateitį? Ar bus nauja pradžia?
Loreta Tamulaitienė „Paraščių vaikai“
Loreta Tamulaitienė – Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė, trijų suaugusių vaikų mama. Anksčiau dirbo lietuvių kalbos, etikos mokytoja. Ne kartą skelbė straipsnius švietimo, kultūros temomis Lietuvos dienraščiuose, yra laimėjusi įvairių kūrybinio rašymo konkursų, tačiau, kaip teigia autorė, būtent karantino metas suteikė tokią prabangą – parašyti istoriją, į kurią sudėta tai, ką jai teko patirti dirbant Šiaulių jaunimo mokykloje. Knygos „Paraščių vaikai“ autorei puikiai pavyko sukurti autentišką turinį apie jaunimo mokyklos vaikus, jų gyvenimą, taip pat ir mokyklos vadovės, mokytojų patirtį, bendraujant su vaikais, ir tėvais, kurių veiksmai dažnai netelpa į jokius įprasto elgesio rėmus.Visas knygos „Paraščių vaikai“ istorijas jungia bendra erdvė – jaunimo mokykla, į kurią jie išstumiami – turbūt taip būtų tinkamiausia sakyti – dėl elgesio, mokymosi, socialinių ir šeiminių problemų. Kai kuriems vaikams tenka išgyventi tokių patirčių, kurios sunkiai būtų pakeliamos ir suaugusiam, gyvenimo patirties įgijusiam žmogui.
Šiaulių jaunimo mokykla, gyvavusi du dešimtmečius, bus uždaryta 2022-aisiais, o visų tokių įstaigų Lietuvoje turėtų nelikti iki 2025 m. Taigi ši knyga – lyg duoklė toms įstaigoms, kuriose užgimusios istorijos nukeliaus užmarštin. Šios istorijos – išties unikalios, nepakartojamos, gebančios skaitytoją permąstyti savo požiūrį į skaudžius, tarytum nustumtus į paraštę gyvenimo reiškinius. Kai kurios istorijos primena Vandos Juknaitės aprašytas dramatiškas patirtis.
Nijolė Oželytė „Atatrankos“
Nijolė Oželytė – aktorė, sukūrusi daugiau nei trisdešimt vaidmenų televizijos ir kino filmuose, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė, politikos ir visuomenės veikėja. Šiandien ji aistringai, aštriai, jautriai žvelgia į save ir pasaulį, primindama pamatines tiesas, ir ragina kovoti už gyvenimą, kuriame nėra veidmainystės.„Mano didžiausias vaikystės noras buvo užaugti, kad galėčiau nieko nebijoti, kaip suaugę žmonės, kurie mane supo. Buvau tikra, kad jie žino VISKĄ apie gyvenimą, mirtį ir prasmes, nes gyventi viso to nežinant ir jaustis taip užtikrintai yra neįmanoma. Ir baisiausia nuostaba ištiko paaugus ir supratus, kad daugybė mane supančių suaugusių žmonių gyvena savo kasdienį gyvenimą nė neatsimindami, kad jie yra gyvi. Laikinai gyvi. Kad jie taria daugybę žodžių, bet nesusikalba, nes to paties žodžio turinys kiekvienam žmogui yra skirtingas – nelygu patirtis ir suvokimo horizontų platumos. O daugybė žodžių dažnai liejasi beprasmiškai, nes tik kalbėdamas žmogus jaučia, kad jis išvis yra. Tačiau jeigu norime, kad žodžiai taptų mus jungiančiu susikalbėjimo tiltu, o ne sprogmeniu po juo, kalbant svarbu ne „išsisakyti“, o „pasakyti“.
„Atatrankos“ – pirmoji Nijolės Oželytės prozos knyga. Į ją sudėti geriausi autorės tekstai nuo 2011 metų. Čia ir praeities įvykiai, ir apmąstymai, tokie taiklūs ir aktualūs šiuolaikinių įvykių kontekste, lyg būtų parašyti šiandien.
Užsisakykite
Rachel Cusk „Atsarginis pasaulis“
„Kartais jis pakeldavo akis ir susidurdavo su mano žvilgsniu, ir kažkaip tą jo atsiribojimą priimdavau kaip savą. Apimdavo keisčiausias atsainumo, beveik neištikimybės jausmas – netgi ten, tarp visko, ką labiausiai mylėjau, jam pavyko sukelti man dvejonių ir apnuoginti manyje tai, ką šiaip stengiausi slėpti.“Pirmą kartą išvydusi dailininko L paveikslus, jauna rašytoja M pajuto iki tol nepatirtą laisvės pojūtį, paskatinusį ją palikti laimės neteikiantį šeiminį gyvenimą. Nuo lemtingo pavasario prabėgo 15 metų. M sukūrė naują šeimą ir apsigyveno atokioje, įstabaus grožio vietovėje. Čia moteris įrengė svečių namus, atvirus įvairiausiems menininkams – tai M atsarginis pasaulis, atsvara gyvenimui su mylinčiu, bet menu nesidominčiu vyru ir atitolusia dukra. Viskas pasikeičia, kai jos pakviestas į svečių namus atvyksta L. Niekas negalėjo numatyti, jog viešnagė, turėjusi paskatinti M kūrybos proveržį, virs skausminga kova dėl galios ir stipriai pakeis šeimos santykius. Moteris netruks įsitikinti, jog išsivaduoti iš skvarbaus menininko žvilgsnio kur kas sunkiau, nei į jį patekti.
Tai romanas apie moterį – žmoną, motiną ir menininkę – ieškančią laisvės. Moterį, nuolat svyruojančią tarp ramybės siekio ir noro ištrūkti iš nusistovėjusios rutinos. Trys poros, du šalia stovintys namai ir viena troški vasara, iškelsianti į paviršių nepatogiausius, ilgai slopintus namų gyventojų jausmus.
Užsisakykite
Aušra Šneiderytė „Po tamsos ateina... lapė“
Permainos į mūsų gyvenimą dažnai ateina nekviestos. O kartais pasikviečiame jas patys. Vieniems pokyčiams reikia sukrėtimo, kitiems užtenka ir nedidelio postūmio. Įkvėpimo. Į knygos autorės gyvenimą giluminės permainos atėjo minkštomis lapės letenėlėmis. Lapė – savotiškas Aušros Šneiderytės alter ego, toteminis gyvūnas, permainų poreikio, po krizinių patirčių būtino gijimo įsikūnijimas. Ji primena „Mažojo princo“ lapę – išmintinga, truputį laukinė, truputį filosofė, kartais jaukiai miela, o kartais labai karinga. Tokie ir Aušros Šneiderytės tekstai – jaukūs, išmintingi, ironiški, karingi. Jos esė – kaip vitaminai protui ir sielai, suteikiantys jėgų eiti į kasdienius mūšius su rutina, kapoti galvas sustabarėjusios tvarkos drakonams, kautis už teisę rinktis gyvenimo būdą, neskubėti, nedirbti viršvalandžių, puoselėti visaverčius santykius. Trumpiau tariant, kurti savo laimę.Knygos puslapiuose atsispindi politiniai įvykiai, visuomenę skaldantys skauduliai, kiekvienam pažįstama buitis. Kad ir apie ką kalbėtų – apie tarakonus virtuvėje, pandemijos pasekmes ar moterų teises, – autorė nepraranda humoro ir vos keliais žodžiais geba susprogdinti emocinę bombą: jos tekstai verčia kilti nuo sofos ir ką nors keisti. Nutraukti destruktyvius santykius. Imtis naujos veiklos. Pakelti akis į žvaigždes. Matyti žmones greta. Įsiklausyti. Leisti būti sau ir kitiems. Gyventi lapiau.
Romy Hausmann „Nuostabi diena“
Jau keturiolika metų dingsta jaunos mergaitės. Raudonomis juostomis paženklintose vietose jos randamos nužudytos. Policijai niekaip nepavyksta susekti nusikaltėlio. Tačiau vieną vakarą dukters Anės akivaizdoje sulaikomas garsus filosofijos profesorius ir antropologas Valteris Lesniakas. Jis apkaltinamas dešimties mergaičių nužudymu. Profesorius Mirtis – taip jį pramena bulvarinė spauda. Tačiau jo duktė pasiryžusi įrodyti tėvo nekaltumą. Taip prasideda jos kelionė po tamsiausius žmogaus sielos užkaborius...„Nuostabi diena“ narplioja sudėtingą žmonių jausmų pasaulį – ir žiaurų, ir masinantį.
Jane Goodall ir Douglas Abrams „Vilties knyga“
Kasdien susidurdami su didėjančia klimato krize, pandemijomis, biologinės įvairovės nykimu, karais suprantame: vilties mums reikia kaip niekada anksčiau.Šioje knygoje „Vilties knyga. Išlikimo sunkiais laikais vadovas“ garsiausia pasaulio gamtininkė Jane Goodall ir rašytojas Douglasas Abramsas tyrinėja vieną iš labiausiai vertinamų ir mažiausiai suprantamų žmogaus prigimties elementų. J. Goodall įvardija keturias vilties priežastis: nuostabų žmogaus intelektą, gamtos atsparumą, jaunimo galią ir nepalaužiamą žmogaus dvasią.
Remdamiesi dešimtmečius trukusiais tyrinėjimais, išplėtusiais mūsų supratimą apie tai, ką reiškia būti žmogumi ir ką turime daryti, kad sukurtume geresnį pasaulį, pašnekovai aptaria svarbius klausimus: kaip išsaugoti viltį, kai viskas atrodo beviltiška? Kaip išugdyti viltį savo vaikams? Koks ryšys tarp vilties ir mūsų veiksmų?
Knygoje pasakojamos jaudinančios ir įkvepiančios istorijos iš J. Goodall gyvenimo, pateikiamos unikalios nuotraukos. Aptardama patirtis, kurios formavo jos įsitikinimus, J. Goodall atskleidžia, kaip tapo vilties pasiuntine. Ir pirmą kartą pasidalija mintimis apie jos laukiantį kitą – svarbiausią ir turbūt paskutinį – savo nuotykį.
„Vilties knyga“ – tai intymus žvilgsnis ne tik į vilties prigimtį, bet ir į drąsios, pasaulį pakeitusios moters širdį ir protą. Pasak J. Goodall, vilties vis dar yra, ir ši knyga padės mums ją išsaugoti ir puoselėti.
„Keliauk su šeima: 100 maršrutų po Lietuvą“
Kelionių vadovas „Keliauk su šeima" yra puikus pagalbininkas planuojant keliones – tereikia išsirinkti kryptį, o įdomiausius lankomus objektus, veiklų ir pramogų pasiūlymus rasite knygos puslapiuose. Nenuobodžiaus nei suaugę, nei jaunieji keliautojai.Knygoje „Keliauk su šeima":
- net 100 idėjų kelionėms po Lietuvą su šeima;
- pagal trukmę, sudėtingumą ir įdomumą įvertinti maršrutai;
- daugiau nei 500 atrinktų objektų, veiklų ir pramogų tiek suaugusiesiems, tiek vaikams;
- praktinė informacija, patarimai, įdomybės.
Selemonas Paltanavičius „Atradimai gamtoje: keliauk ir pažink“
Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius kviečia sustoti ir pažvelgti į upelio dugną, įspaustus pėdsakus, pakelti sutrešusį rąstą. Pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad nepražiopsotumėte gamtos paslapčių, paaiškina, kaip skaityti ir suprasti jos ženklus.Knyga „Atradimai gamtoje. Keliauk ir pažink“ skirta visiems, mėgstantiems aktyvų laisvalaikį gamtoje, norintiems joje ne tik pabūti, bet ir daugiau pamatyti, patirti, atrasti.