Naujos knygos
Clare Chambers „Maži malonumai“
1957 m., pietryčių Londono priemiesčiai. Džinė Svini – vietinio laikraščio žurnalistė, įstrigusi pareigos ir nusivylimo kupinoje rutinoje, iš kurios ištrūkti prošvaisčių nematyti.Kai jauna moteris Grečen Tilberi susisiekia su laikraščio redakcija teigdama, kad jos dukra gimė iš nekalto prasidėjimo, Džinė turi išsiaiškinti, ar ši moteris byloja apie stebuklą, ar yra apsimetėlė.
Tyrimas apverčia tylų Džinės gyvenimą aukštyn kojomis ir suteikia netikėtą galimybę patirti draugystę, meilę ir galbūt net laimę. Tačiau tai neišvengiamai turės savo kainą.
Užsisakykite
Santa Montefiore „Tolimi krantai“
Šiltas ir jautrus bestselerių romanų autorės Santa Montefiore kūrinys apie garsios aristokratų šeimos biografę, kuri netikėtai įsipainioja į šeimos narių gyvenimus. Aistringa meilė, neištikimybė, melas ir intrigos, paslaptys, nuopuoliai ir bandymas atleisti – viskas susipina į nuostabią istoriją, kurią meistriškai pasakoja bestselerių autorė.Margo Hart atvyksta į Airiją ketindama parašyti knygą apie garsią Deverilų šeimą. Ji apsigyvena viešbutyje, kuris įrengtas kadaise Deverilams priklausiusioje pilyje. Rašytoja žino, kad praeities paslaptis geriausiai atskleistų pokalbiai su lordu Džei Pi Deverilu. Gyvenimo negandų prislėgtas lordas gyvena it atsiskyrėlis, tačiau Margo sugeba jį prakalbinti. Nauja draugystė pamažu įtraukia rašytoją į Deverilų šeimos gyvenimą. Būdama jautri ir pati turėdama ką slėpti, Margo gerai supranta, koks vienišas ir pažeidžiamas yra lordas Deverilas. Rašytoja nutaria ne tik parašyti knygą, bet ir padedama gražuolio lordo sūnaus Kolmo mėgina grąžinti Džei Pi laimę.
Ar šeimai pavyks išsigydyti per šimtmečius įgytas žaizdas?
C.W. Gortner „Marlena“
Tai biografinis romanas apie moterį, kuri gyveno pagal savo taisykles ir nedvejodama peržengė jos lyčiai nustatytas ribas, leisdama sau klausytis instinktų, vytis troškimus ir atsiduoti geiduliams. Marlena Dietrich smarkiai pralenkė savo laiką ir dėl prieštaringo elgesio dažnai sulaukdavo kritikos, bet niekas negalėtų paneigti, kad ji – viena ryškiausių XX a. Holivudo žvaigždžių.
Tarryn Fisher „Ne ta šeima“
Ar kada nors esate dėl ko nors klydę?Junona klydo dėl Vini Krauč.
Prieš atsikraustydama į Kraučų namus, Junona manė, kad Vini ir jos vyras Naidželas mėgaujasi tobula santuoka, turi tobulą sūnų, gyvena tobulą gyvenimą. Tačiau dabar, įsikūrusi jų gražiame name, mato, kad dailų fasadą bjaurojantys įskilimai pernelyg gilūs ir į juos negalima numoti ranka.
Vis dėlto – ne jai spręsti. Smarkiai serganti buvusi psichoterapeutė tenori ramiai užbaigti savo dienas. Tačiau po nugirsto šiurpaus pokalbio tarp Vini ir Naidželo ramybės kaip nebūta…
Jai nederėtų kištis. Tikrai nederėtų. Kita vertus, galbūt tai galimybė bent ką nors padaryti teisingai. Jei manėte, kad pati Junona neturi paslapčių, klydote ir dėl to.
Juozas Gaižauskas „Pasibaidęs Dievo žirgas“
Pati tikriausia neįtikėtinos įtampos kupina istorija apie meilę, tikėjimą, neviltį, skausmą, užmarštį ir atmintį, kurioje vienintelis teisingai atsakytas klausimas gali sugrąžinti viltį ir sušluoti visus atminties trupinius... Tik kaip jį prisiminti? Jeigu esi tik pasibaidęs Dievo žirgas...
Užsisakykite
Užsisakykite
Joanne Harris „Persikai ponui klebonui“
Nusistovėjusį Vianos Rošė gyvenimą Paryžiuje sudrebina nuo mirusios bičiulės Armandos gautas laiškas. Tvirtindama, kad Lankenei dar prireiks Vianos pagalbos, moteris paragina ją ten sugrįžti ir sykiu paprašo pasirūpinti senu persiko medžiu, augančiu prie jos namo. Vėl pasikeitus nenuspėjamo vėjo krypčiai, Viana grįžta į Lankenę, kur prieš aštuonerius metus buvo atidariusi šokolado krautuvėlę.
Virš prisiminimų kupino miestelio tarytum tvyro pritvinkęs tamsus debesis, galintis bet kurią akimirką pratrūkti. Per tuos metus Lankenė smarkiai pasikeitė: daugybė naujų veidų, juodais nikabais apsisiautusių moterų, neįprastų papročių. Miestelio bendruomenė susiskaldžiusi ir, rodos, menkiausia žiežirba tarp priešiškų pusių galėtų įžiebti karą. Viso to centre – tėvas Frensis Reino, tapęs atstumtuoju, kaip kadaise pats atstūmė atvykėlę Vianą. Jam beviltiškai reikia pagalbos, tik ar Vianos magija šįkart sugebės užglaistyti kilusius nesutarimus?
Vasilij Grossman „Gyvenimas ir likimas“
Ukrainoje gimęs, du pasaulinius karus, senųjų imperijų žlugimą ir naujų autoritarinių valstybių susikūrimą išgyvenęs V. Grosmanas ilgai brandino „Gyvenimo ir likimo“ idėją. Didžiulė patirtis, žmogiškas jautrumas, skvarbus analitinis protas ir žaižaruojantis rašytojo talentas sukūrė XX amžiaus literatūros deimantu vadinamą romaną, kuriame tarsi rentgeno kabinete išryškinama bendra nacių ir sovietų totalitarinių režimų prigimtis ir kraugeriški jų tikslai.
1960 metų rudenį rašytojas įteikė leidyklai romaną „Gyvenimas ir likimas“, ir tuometiniai Sovietų Sąjungos vadovai pastėro iš siaubo. Knyga buvo tokia pavojinga, kad valstybės saugumo agentai tą pačią dieną konfiskavo ne tik rankraštį, bet ir juosteles, kuriomis ji buvo atspausdinta. Vis dėlto sunaikinti kūrinio jiems nepavyko.
1964 metais po sunkios ligos mirusio rašytojo bendražygiai išsaugojo vieną knygos rankraštį ir slapčia išgabeno į užsienį. Prireikė kelių dešimtmečių, kol knyga pagaliau išvydo dienos šviesą. 1980 metais V. Grosmano gyvenimo kūrinys buvo išspausdintas Šveicarijoje.
„Gyvenimas ir likimas“ pasakoja apie milijonus gyvybių nusinešusį Stalingrado mūšį, kurio baigtis pakeitė viso Antrojo pasaulinio karo eigą. Tačiau kruvinos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kariuomenių skerdynės – tik nedidelis šios epinės istorijos akcentas. Iš įvairiausių veikėjų – rusų, vokiečių, žydų ir kitų tautybių žmonių pasakojimų gijų V. Grosmanas nuaudžia ištisą dviejų XX amžiaus politinių sistemų – nacistinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos – istorijos kilimą, kuriame raibuliuoja eilinio kareivio ir generolo, sūnų praradusios motinos ir į dujų kamerą žengiančio šešiamečio berniuko, žydo mokslininko ir seno komunisto slapčiausios mintys, baimės ir troškimai. Kiekviena istorija, kiekvienas knygos puslapis skaitytojams atskleidžia pribloškiančią tiesą apie dviejų nežmoniškų totalitarinių režimų panašumą, jų kraugerišką prigimtį ir siekį sunaikinti žmonėse bet kokias žmogiškumo apraiškas.Camille Aubray „Krikštamotės“
Nepakartojamas, įtemptas romanas apie keturias moteris, nutekėjusias į elegantišką, pasiturinčią italų šeimą ir perėmusias jų verslus, kai vyrams teko palikti namus karo metais. Siaučiant Antrajam pasauliniam karui, krikštamotės netikėtai stoja akis į akį su pavojingiausiais gangsteriais, valdančiais Niujorko gatves.
Susipažinkite su krikštamotėmis: Filomena, protinga ir išradinga karo pabėgėlė, su nedideliu bagažu atsigabenusi ir paslaptį. Eimė, graži ir svajinga prancūzė, išsivadavusi nuo smurtaujančio vyro. Liusė, ryžtinga airių kilmės medicinos sesuo, pabėgusi iš griežtos mergaičių prieglaudos. Petrina, vienintelė šeimos dukra, padariusi klaidą, kuri vos nesukėlė didelio skandalo.
Visos keturios atranda viltį ir prieglobstį šioje klestinčioje šeimoje ir, mėgaujasi Niujorko gyvenimu – puikiais restoranais, prabangiomis parduotuvėmis ir rafinuotais naktiniais klubais.
Valdas Rakutis „Prieš panyrant į sutemas“
Ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus lyderis?Pasakyčiau taip: lyderių, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo.
Kas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio?
Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi tarpusavyje Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes? O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį?
Kita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją?
Vladas Terleckas „Pinigai Lietuvoje 1915–1944“
Knyga pradedama nuo kolekcionavimo ir numizmatikos, kaip mokslo, raidos Lietuvoje apžvalgos. Antroje dalyje rašoma apie dabartinės Lietuvos teritoriją patekusius ankstyviausius pinigus – romėniškas ir vėlesnių laikotarpių kitų kraštų monetas, taip pat apie LDK pinigų sistemos susikūrimą, monetas, cirkuliavusias Lietuvos apyvartoje nuo seniausių laikų iki trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Šios dalies pradžioje apžvelgiamas vienas iš labiausiai diskutuojamų LDK numizmatikos klausimų – simboliai ankstyvose LDK monetose.
Trečioje leidinio dalyje nagrinėjama pinigų apyvarta istorinėje Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Ketvirtoji dalis skirta pinigams Lietuvos Respublikoje: aptariama 1918 m. atkurtos Lietuvos valstybės pinigų sistema ir nacionalinės valiutos įvedimas, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos okupacijos laikotarpių pinigų apyvarta, 1990 m. atkūrus nepriklausomybę vykę pokyčiai.
Euro Lietuvoje pradžia pateikiama glaustai, lyg įvadas į būsimą jo istoriją. Išsamus literatūros sąrašas suteikia galimybę toliau gilintis į iškilusius klausimus.
Steven R. Gundry „Energijos paradoksai“
Dr. Gundryʼio nuomone, su nuolatiniu nuovargiu kovojantys žmonės beveik visada turi kai ką bendra: žarnyne prasidėjusį ir išplitusį uždegimą. Šis uždegimas padidina riziką susirgti autoimuninėmis ligomis, sutrikdo medžiagų apykaitą ir išeikvoja brangias energijos atsargas. Autorius pateikia naujus įrodymus apie mikrobiomo vaidmenį gaminant arba, atvirkščiai, sunaudojant energiją ir siūlo priemones, padedančias užgesinti uždegimą.
Bestselerio „Mitybos paradoksai“ autorius Stevenas R. Gundryʼis naujoje savo knygoje „Energijos paradoksai“ kalba apie energijos spąstus, atimančius iš mūsų gyvybingumą ir verčiančius nuolat jaustis be jėgų. Daugelis žmonių nuovargį, blogą nuotaiką, „smegenų rūką“ arba svorio padidėjimą priima kaip įprasto šiuolaikinio gyvenimo būdo dalį. Nesvarbu, koks jūsų darbo krūvis ar amžius, šie simptomai nėra normali būklė. Tai yra kūno signalai, bylojantys apie organizmo funkcijų sutrikimą.
Elaine N. Aron „Itin jautrūs tėvai“
Savo jautrumą paverskite įrankiu, padėsiančiu įveikti tėvystės keliamus iššūkius.Tėvystė – vienas reikšmingiausių, gražiausių ir sykiu sunkiausių darbų pasaulyje. Tai ypač pajaučia itin jautrūs asmenys. Tokie tėvai neįtikėtinai linkę prisitaikyti prie savo vaikų. Jie nuodugniai apmąsto kiekvieną problemą, susijusią su atžalomis, o į situaciją dažnai reaguoja išgyvendami stiprias emocijas: tiek pozityvias, tiek negatyvias.
Vaikų auklėjimas itin jautriems asmenims kelia daug streso. Gera žinia ta, kad tėvai savo jautrumą gali pasitelkti kaip vertingiausią įrankį, padėsiantį patirti daugiau džiaugsmo ir sukurti artimesnius, laimingesnius santykius su atžalomis.
Užsisakykite