Dėmesio! Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lankytojų patogumui keičiasi Jonavos viešosios bibliotekos ir bibliotekos Rimkų filialo darbo laikas. 
Darbo dienomis lauksime Jūsų 10:00-19:00, o šeštadieniais 10:00-16:00.
​Jonavos viešoji biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis. ​Bibliotekos nedarbo laiku leidinius prašome grąžinti į knygų grąžinimo įrenginį prie pagrindinio įėjimo.​

Sausio mėnesio naujų knygų srautas​

Sofia Segovia „Bičių dūzgesys“

Ši magišku realizmu dvelkianti šeimos saga, pateikta Meksikos revoliucijos ir siaubingo 1918 metų ispaniškojo gripo istoriniame fone, pasakoja apie ypatingą berniuką ir jį priglaudusią šeimą, žmogaus ryšį su gamta, legendomis ir tradicijomis ir, neišvengiamai, apie besikeičiančią šalį. Knyga pilna svaiginančių garsų ir kvapų: saldus apelsinų vaisių ir žiedų dvelksmas, naktinių vabzdžių giesmė, bičių dūzgesys... Jie lyg tikra magija – nuneša į saulėtą Meksikos gamtą ir net baigus skaityti knygą, regis, dar kurį laiką tvyro ore. Mažo Meksikos miestelio gyvenimas pasikeičia amžiams, kai močiutė Recha po tiltu randa naujagimį. Mažojo Simonopijo veidas sužalotas, o nuo mirties jį apsaugojo gyvų bičių antklodėlė. Kai kuriems prietaringiems vietiniams – tai velnio ženklas, tačiau ūkininkų Fransisko ir Beatrisės šeima priglaudžia kūdikį ir rūpinasi juo kaip savu. Užaugęs Simonopijas savo naująją šeimą nustebina bauginančiu talentu: užmerkęs akis jis regi tai, ko nemato niekas kitas – ateitį. Apsuptas nuolat jį saugančio bičių spiečiaus, Simonopijas turi vieną tikslą – apsaugoti savo šeimą nuo grėsmių, kurias žada gamta ir žmonės.

Peter May „Visiškas užsidarymas“

Kriminalinis trileris, išpranašavęs į karantiną uždarytą pasaulį. Pandemija visiškai uždarė miestą. Paskelbta nepaprastoji padėtis. Mirtinas virusas jau pasiglemžė tūkstančius gyvybių. Ligoninės ir ypatingosios paskirties tarnybos nesusidoroja su krūviu. Kunkuliuoja smurtas ir pilietiniai neramumai. Kai ką primena, tiesa? 2005-aisiais škotų rašytojas Peteris May pradėjo rinkti medžiagą kriminaliniam romanui, kurio veiksmas vyktų tuo metu siautusio paukščių gripo pandemijos fone. Tačiau britų redaktoriams pasirodė, kad jo vaizduojamas nematomo H5N1 priešo apsuptas Londonas nerealus, kad tai neįmanoma, nors visi tyrimai rodė, jog taip išties gali nutikti. Knyga taip ir nebuvo išleista. Praėjo penkiolika metų ir pasaulį sukaustė COVID-19. „Ko gero, atėjo laikas atversti tą dulkėtą „Dropbox" aplanką, iškasti seną rankraštį ir pasidalyti juo su skaitytojais – bent jau tam, kad visi suprastume, jog gali būti kur kas blogiau", – sako rašytojas. Laikinosios ligoninės statybvietėje viename Londono parkų darbininkai randa krepšį su nužudyto vaiko kaulais. Nepaisant pandemijos keliamos suirutės, auka nusipelnė teisingumo. Tirti įvykio siunčiamas Džekas Maknilas, paskutines darbo dienos valandas Londono policijoje skaičiuojantis detektyvas inspektorius. Jo karjera žlugusi, santuoka sugriauta, virusas skaudžiai palietė šeimą. Išaiškinti mergaitės žudiką – paskutinė jo pareiga ir garbės reikalas. Tačiau galingos jėgos pasiruošusios padaryti viską, kad nuslėptų tiesą.

Laima Lavaste „Kunigas Ričardas“

TIKRA IR NEPAGRAŽINTA „Aš nelinkęs pasakoti asmeninės istorijos. Tebūnie tai Dievo kelionė per Jo žmogaus gyvenimą.“ LAIMĖ Mano „laimė“ kainavo labai brangiai: vaikystėje teko gyventi materialiai itin kukliuose namuose, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už buvimą matomam, neapsiribojant zakristijos kunigystės modeliu, teko išgirsti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Tačiau kokia laimė gyventi dėl svajonės. PAŠAUKIMAS Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Kaip kunigą save toliau lipdau. Mane lydėjo meilė ir žmonių pasitikėjimas, kuris nepakito man kintant šiame gyvenime. Juk galima gyventi dėl pašaukimo ir tarnauti nesavanaudiškai dalijant save. Visas gyvenimas tik iš malonės. KLAIDOS Esu padaręs daug klaidų, visi jų padaro. Klaidos tapo didžiausiu iššūkiu gyventi savo kunigiškos svajonės istorijoje. Sutinku klystančių žmonių. Daugelį tai gniuždytų. Dievo gailestingumas gydo ir moko – kodėl turėčiau save nubausti dar kartą, nusivilti arba nutolti nuo savo svajonės? GYVENIMO PASIRINKIMAI Nė karto nesuabejojau dėl savo pasirinkimo. Tai ir yra mano gyvenimo variklis. Taip, tame kelyje buvo permąstymų, nevisavertiškumo jausmo, dvejonių... GYVENIMO KELIAS Kartais pasijunti tarsi skuduras, į kurį nusivalė kojas ir numetė. Maišaisi. Netinki. Užgoži. Tai degina. Man skauda. Jei ne malda ir tikėjimas, seniai būčiau atsitraukęs. Ir jei ne supratimas, kad tai yra mano kelias, kuriuo turiu eiti. Tada apsisprendi. Gali būti kaip skuduras. Arba sudegti lyg žvakė. Ričardas Doveika

Sonata Dirsytė „Fata morgana“

”Fata morgana“ – tikrais faktais paremta neįtikėtina istorija, prieš šimtmetį nutikusi vidurio Lietuvoje. Tai debiutinis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Kėdainiuose gimusi ir augusi autorė, ryšių su visuomene specialistė, dabar gyvenanti Vilniuje, užrašė iš prosenelės bei močiutės girdėtas tikras, kartais mistiškas, net makabriškas istorijas apie tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo paliestus Kėdainius. Tarpukariu ir karo metais abipus Nevėžio krantų vyko ne tik išgyvenimo dramos, bet ir siaubo filmų scenarijus primenantys įvykiai. Pasakojimo centre – anksti tėvų netekusios jaunos merginos Elenos istorija, per kurią skirtingais laikmečiais supažindinama su neįtikėtinais aplink Kėdainius gyvenusių dvarininkų ir paprastų žmonių, taip pat čia klestėjusių žydų likimais. Romane pasakojama ir liūdnai pagarsėjusios, net ir po mirties kunigams ramybės nedavusios Šventybrasčio Barboros istorija. FATA MORGANA – ir išgyvenimo istorija, pasakojanti apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais žmonės bandė prisitaikyti ir išlikti tarp draugų ir priešų, kurie galėjo ir išgelbėti, ir pasmerkti pražūčiai. FATA MORGANA – tai optinė apgaulė, kai vandenyje esantys objektai gali atrodyti tarsi sklandantys ore. Šis reiškinys tarpukario geografų buvo pastebėtas Nevėžyje ties Kėdainiais ir aprašytas. Fata morgana kūrinyje tapo ne tik ramybės pranašu, bet ir neįmenamų paslapčių simboliu.

Paulius Jurkevičius „Paskui, kai užgeso Koliziejus“

2020 metų kovo 10-osios vakarą Romos amžinumo simbolis Koliziejus sutvisko Lietuvos vėliavos spalvomis. O paskui užgeso, ir Italija nuniro į pandemijos epicentro gelmes. Bet prieš tai buvo siautulingas prodromas: autorius įsuka skaitytoją į žavų degustacinių vakarienių Lietuvos restoranuose ritmą, į tūkstančių Vilniaus knygų mugėje greta plakančių širdžių, kvėpuojančių plaučių, gyvenimo džiaugsmo ir malonumų atmosferą. Šis romanas – tai lyg ir „Dieviškosios komedijos" maršrutas, tik priešinga kryptimi – iš nevaržomos laisvės rojaus į nerimo kupiną skaistyklą antroje knygos dalyje. Pasakojimo ritmas lėtėja, Romoje tvenkiasi tragiškos ateities nuojauta. Ir pagaliau štai pandemijos epicentro pragaras – trečia knygos dalis. Tačiau tai nėra knyga apie virusą, apie ligą. Tai savito, elegantiško stiliaus pasakojimas apie pandemijos kasdienybę, psichologinę įtampą, sustojusį laiką, kone absoliučioje tyloje skendintį Vakarų civilizacijos lopšį – Romą. Nerimo akimirkas keičia švelni ironija, autorius meistriškai panardina skaitytoją į žurnalistinio darbo procesą, tarsi siūlydamas drauge kurti tekstą. Paulius Jurkevičius – Italijoje gyvenantis žurnalistas, rašytojas. Dėstė italų kalbą VDU, dirbo dienraščio „Lietuvos rytas" korespondentu Romoje ir Vatikane, bendradarbiavo su portalu „15min", savaitraščiu „Veidas", Žinių radiju, žurnalu „Verslo klasė". Šiuo metu – naujienų portalo „Delfi" apžvalgininkas. Išleido knygas „Staltiesės ritmu" (2010), „Italija" (bendraautoris, 2012), „Sava Roma" (bendraautoris, 2014), „Knyga apie ypač tyrą" (2015), „Dėl skonio ginčijamasi" (2017), „Romanas su Italija" (bendraautoris, 2018), „AmorRoma" (bendraautoris, 2019).

Philippa Gregory „Tiudorų saulėlydis“

1999 metais, būdamas vos trisdešimt penkerių, kultinis trijų romanų autorius Natanas Favlesas lyg iš giedro dangaus praneša baigiąs karjerą ir pasitraukiąs į laukine gamta bei uždara bendruomene garsėjančią Bomono salą Viduržemio jūroje. Prabėgo beveik dvidešimt metų. Favleso populiarumas nė kiek neišblėsęs. Suviliota garsaus rašytojo paslapčių, į Bomoną atvyksta žavinga šveicarė žurnalistė Matilda Monei. Tačiau kartu su jos pasirodymu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Pirma dingsta Favleso numylėtas šuo, o vėliau viename iš paplūdimių randamas kraupiai sudarkytas moters lavonas. Ir įtampa saloje po truputį ima kaisti. Guillaume Musso (Gijomas Muso, g. 1974) – populiariosios literatūros fenomenas, devynerius metus iš eilės pripažintas skaitomiausiu autoriumi Prancūzijoje. Jo knygos išverstos į 41 pasaulio kalbą, o „Slaptas rašytojų gyvenimas“ ilgiau nei metus po pasirodymo išsilaikė aukščiausiose Prancūzijos knygų topų pozicijose.

Luis Alberto Urrea „Puolusių angelų namai“

Visų mylimas de La Krusų klano patriarchas Migelis Angelas de La Krusas, dar vadinamas Didžiuoju Angelu, skaičiuoja likusias gyvenimo dienas. Jis sukviečia gimines į paskutinę įspūdingiausią gimtadienio puotą. Tik prieš tai dar reikia palaidoti beveik šimtametę motiną, mirusią kelios dienos iki vakarėlio. Mamá América laidotuvės ir Didžiojo Angelo gimtadienio fiesta po San Diego saule ir žvaigždėmis tampa viena didele atsisveikinimo švente, kurioje siurrealistiškai pinasi šeimos narių išgyvenimai, prisiminimai ir pasakojimai. „Puolusių angelų namai", sako pats autorius, yra „istorija apie amerikiečių šeimą, tik toje šeimoje kalbama ispaniškai ir žavimasi Gvadalupės Mergele. Ta šeima – netobula ir garbinga, susipainiojusi ir triukšminga, kartais herojiška". Romanas įkvėptas rašytojo brolio mirties ir paremtas autentiška Urreų šeimos istorija. Luisas Alberto Urrea gimė Tichuanoje meksikiečio ir amerikietės šeimoje, šiuo metu gyvena Ilinojaus valstijoje, JAV. Autorius, išleidęs 17 knygų, už išskirtinį negrožinės literatūros kūrinį „Velnio greitkelis" nominuotas Pulitzerio premijai, už apsakymų rinkinį „Vandens muziejus" – PEN / Faulknerio apdovanojimui, bestseleriais tapo jo romanai „Kolibrio duktė", „Į gražiąją šiaurę" ir „Amerikos karalienė". Rašytojas yra Edgaro, Amerikos meno ir literatūros akademijos bei daugelio kitų apdovanojimų laureatas.

Amy Harmon „Ką žino vėjas“

Vėjas ir vanduo žino visas Žemės paslaptis. Jie matė ir girdėjo viską, ką kas nors kada nors yra pasakęs ar padaręs. Jei klausysi, jie tau papasakos visas istorijas ir sudainuos visas dainas. Išgirsi apie kiekvieną bet kada gyvenusį žmogų, apie begalės žmonių gyvenimus. Rašytoja Enė Galaher užaugo Amerikoje klausydamasi užburiančių senelio pasakojimų apie Airiją. Tačiau pati šią šalį pamato tik po senelio mirties, kai atvyksta įvykdyti paskutinės velionio valios – išbarstyti jo pelenų Gilo ežere. Atlikusi pareigą Enė buvo begrįžtanti į krantą, bet iš staiga pakilusio rūko išniro barža su grėsmingais vyrais. Vienas jų šauna, Enė susvyruoja ir krinta į vandenį. Ant karo slenksčio stovinti 1921-ųjų Airija yra pavojinga vieta, tačiau kaip tik ten Enė ir atsipeikėja. Nepažįstami žmonės žino jos vardą, bet, regis, laiko kita moterimi. Sužeistą ir sutrikusią Enę imasi globoti daktaras Tomas Smitas. Šio namuose ji sutinka berniuką, kuris pasirodo keistai pažįstamas. Negana to, berniukas įsitikinęs, jog Enė – jo mama. Ir Enė suvokia atsidūrusi praeityje bei gavusi nepaprastą dovaną išgyventi savo šeimos ir jos šalies istoriją. Rūpestingas daktaras Tomas Smitas netrukus palenkia jaunos moters širdį. Kai jis įsitraukia į kovą dėl Airijos nepriklausomybės, Enė taip pat nelieka nuošalėje. Tačiau aplinkybės priverčia prisiminti, kad tikrasis jos gyvenimas – kitoje šalyje ir kitame amžiuje. Ji turi nuspręsti, kas svarbiau: žinomos rašytojos karjera XXI a. Amerikoje ar meilė sukilimo purtomoje XX a. pradžios Airijoje. O gal pasirinkti privalo nebūtinai ji?

Charlie Mackesy „Berniukas, kurmis lapė ir arklys“

Universali jaudinanti istorija, kuri suvirpins širdį ir dideliems, ir mažiems. Tai knyga apie draugystę tarp smalsaus berniuko, gyvenimu besimėgaujančio kurmio, sunkumų užgrūdintos lapės ir švelnaus, išmintingo arklio. Keturi bičiuliai tyrinėja platųjį pasaulį. Užduoda vieni kitiems klausimus. Išgyvena audras. Mokosi mylėti. Ši odė tyrumui ir gerumui, primenanti svarbiausias gyvenimo vertybes, palietė daugiau kaip milijoną skaitytojų visame pasaulyje.

Jonas Biliūnas „Brisiaus galas“

Jonas Biliūnas buvo rašytojas, mokantis jausti ir užjausti. Jo kūryba tebėra reikalinga mums... mokantis jausti ir užjausti. Ir gailėtis. Ir nesidrovėti tokių jausmų, kad ir kaip pasikeitusiame, nuo anų laikų nutolusiame pasaulyje gyvename. Kęstutis Urba Knygelėje rasime trys apsakymus ‚Brisiaus galas“, „Kliudžiau“ ir „Joniukas“. Knygelę ilustravo Andrius Seselskas.

Rasa Lazauskaitė „Dviese bijoti drąsiau“

Nuotaikingos istorijos herojai Strutis ir Kurmis niekada nebūtų susitikę, jei ne vėjo atneštas Oro balionas. Tai pasakojimas apie draugystę, tinkantis ir mažiems, ir dideliems. Pirmieji pasidžiaugs šmaikščiais dialogais, antrieji gal įžvelgs gilesnę įprasčiausių įvykių prasmę. Tai pirmoji Rasos Lazauskaitės knygelė, kurią pati autorė ir iliustravo. Jei pasiilgote šilumos ir juoko – nedvejokite, imkite ir skaitykite! Puikiausiai tiks ir vietoje ledų!

Elvyra Žeižienė „Kedrynų mergaitės istorija“

Kedrynų mergaitės istorija gimė savaime. Tarsi tie smaragdiniai taigos kedrai, išaugę iš žemėn nukritusių kankorėžio sėklelių. Aš, gimusi ir augusi Sibiro tremtyje, vaikystės prisiminimus veriu ant smilgos lyg žemuogių karolius. Mažai mergaitei gyvenimas Sibire – tai trumpos karštos vasaros ir ilgos speiguotos žiemos. Žaidimai kieme su draugais ir didelė sauganti tėvų meilė atšiauriame krašte. Ši trapi atmintis, kurią iš visos širdies atsargiai įteikiu dabarties kartoms – tai mano ir labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ dovana, primenanti mūsų tautos istoriją.
 
© PigiosSvetaines.lt