Rugsėjo mėnesio naujų knygų srautas

Asta Jolanta Miškinytė „Kasios K. asmeninis gyvenimas“

Asta Jolanta Miškinytė – skaitytojų pamėgtos knygos „Bitlas, Ana Orka ir aš“ („Tyto alba“, 2020) bei radijo pjesės „Mama, aš tave myliu“ autorė, trijų dukterų mama. Naujasis jos romanas – moters brendimo istorija, kurią autorė pasakoja su jai būdinga aistra, atvirumu ir atjauta. Iš pirmo žvilgsnio paprastos moters gyvenimas – kaip kalnų kelias: staigūs posūkiai, jokių kelio ženklų, o troškimai meilės ir prasmingesnio gyvenimo verčia didinti greitį... Jūs nugyvensite kartu su Kasia K. jos skaudų, bet tikrą gyvenimą iki visų mūsų taip geidžiamos sielos ramybės akimirkos. „Kodėl Kasia K.? Nes čia Vilnius, Grigiškės, bet dar buvo ir Žemutinis Pavilnys, kur mano močiutės kaimynė, buvusi J. Pilsudskio vaikų auklė, padovanojo anų laikų alavinį puodelį su ilga rankenėle. Jame virdavo man manų košę... Mano dukra pasiuvo skudurinę lėlę ir pavadino ją Kasia Kovalska. Niekas nežino kodėl. Bet nuo tada žinojau, kad kada nors papasakosiu apie Kasios K. gyvenimą. Tiesa, istorija laikui bėgant augo, pildėsi, keitėsi, kol įgijo dabartinį pavidalą. Ar Kasia K. yra ta skudurinė lėlė? Beveik. Tol, kol plaukia pasroviui ir sutinka būti šalia vyro taip, kaip jis nori ar tikisi, nesipriešindama, nes leidžiasi vedama protu nesuvokto bundančio seksualumo, nekreipdama dėmesio į savo pačios poreikius. Bet palengva Kasia K. įgyja tam tikro tvirtumo, kuris leidžia pasipriešinti. Suaugti. Ir tuomet aplinkiniai liaujasi ja manipuliavę. Tai pasakojimas ir apie tai, kokia stipri yra motinos meilė, net jei apie ją nekalbi nuolatos ar neturi galimybės jos parodyti. Ji niekur nedingsta ir lemiamu momentu suteikia jėgų pasielgti taip, kaip geriausia. Moteris bet kokioje situacijoje gali išlikti stipri. Man tai istorija, kupina vilties, nes niekas niekada nesibaigia. Rašydama pirmą romaną linkėjau kiekvienam sutikti savo Bitlą, nes tada gyvenimas gali pasikeisti į gera. Rašydama antrą kiekvienai noriu palinkėti šiek tiek Kasios K. gyvybingumo.“ Asta Jolanta Miškinytė

Ina Pukelytė „Panelės iš Laisvės alėjos“

1932 – ieji, auksiniai Kauno laikai. Tiek lenkiškai kalbanti knygyno darbuotoja Zofija, tiek gražuolė žydaitė Rachelė, vykstanti vaidinti į Kauno žydų teatrą, puoselėja pačias gražiausias ateities svajones. Kaunas juk beveik mažasis Paryžius! Čia – teatras, meilė, džiazas... Svaiginantys Rachelės karjeros planai ir Zofijos šeimyninės laimės vizija. Tačiau nei viena, nei kita nenujaučia, kokia trumpa bus jų laimė. Kaip greit viską pakeis laikinąją sostinę užgulęs tamsus karo šešėlis ir ką turės ištverti jos – dvi panelės iš Laisvės alėjos. Du netikėtai susipynę moterų likimai. Vienas miestas, patyręs ir aukso amžių, ir visų vilčių žlugimą. Pirmasis Inos Pukelytės romanas „Prancūziškas romanas“ išleistas 2000 m. Vėliau autorė nėrė į teatro vandenis; sukūrė ir režisavo pjesę „Shalom, Bellissima!“, vienaveiksmes komedijas „Meilė Paryžiuje“, „Brendžio trims!“, „Brendžio trims. Po dešimt metų“. Ji – monografijos „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“ ir daugybės straipsnių apie teatrą autorė.

Saulius Tomas Kondrotas „Kolekcionierius“

Saulius Tomas Kondrotas – neabejotinai vienas ryškiausių lietuvių prozininkų. Pradėjo kurti XX a. septintąjį dešimtmetį, iki 2006 m. išleisti 5 prozos kūrinių rinkiniai ir romanai „Žalčio žvilgsnis“ bei „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“. Laikomas vienu svarbiausių savo kartos kūrėjų, modernizavusiu lietuvių prozą, sukilusiu prieš buitinį realizmą ir atnešusiu į lietuvių literatūrą magijos. Sugebėjęs mitinį, fantastinį pradą sujungti su moderniu pasakojimo stiliumi, jis tapo svarbiausiu magiškojo realizmo kūrėju lietuvių literatūroje. S. T. Kondrotas – paskutinis rašytojas, emigravęs iš Lietuvos sovietmečiu (1986-aisiais; nuo 2004 m. gyvena JAV), o įsakymas išimti jo knygas iš bibliotekų – vienas iš paskutinių cenzūros pasikėsinimų kontroliuoti literatūrą. Tai autorius, iš kurio visi Lietuvoje mokėsi pasaulio be ribų. Neginčijamai pasaulinio lygio rašytojas. „Kolekcionierius“ – pirmas bandymas į vieną knygą sudėti visus S. T. Kondroto trumposios prozos kūrinius (noveles, apsakymus, apysakas). Du iš jų – „Eskizas“ ir „Kornelijaus Jedermano rūpesčiai“ – Lietuvoje publikuojami pirmą kartą.

Marina Stepnova „Sodas“

Marina Stepnova (g. 1971 m. Jefremove, Tulos srityje) – viena žymiausių šiuolaikinių rusų rašytojų, romanų „Lazario moterys“, „Chirurgas“ ir „Italų pamokos“ autorė. Jos knygos pelnė prestižiškiausias Rusijos literatūros premijas, išverstos į 23 kalbas. „Sodas“ – naujausia autorės knyga, nukelianti mus į XIX a. Rusiją. Į klestinčią kunigaikščio Boriatinskio sodybą, apsuptą lūžtančio nuo gėrybių sodo. Ir sodyba, ir pats kunigaikščių gyvenimas – kaip šventė: amžina, dosni, džiūgaujanti. Tačiau į šį gyvenimą ateina vėlyvas ir niekieno nelaukiamas vaikas. Dukra, kurios gimimas sugriauna idealiai atrodžiusią šeimą. Tusia nuo gimimo yra kitokia. Patriarchalinėje, tradicijų sukaustytoje visuomenėje, kurioje kiekvienas elgiasi ir gyvena taip, kaip diktuoja luomo taisyklės, ji atrodo, lyg būtų atėjusi iš kito laiko. Ji nuo gimimo daro ką nori, elgiasi kaip neįprastai laisvai, šokiruodama aplinkinius. Ji pati sprendžia, kada jai pradėti kalbėti. Kaip elgtis, kuo domėtis, ką mylėti ir ko neapkęsti – o tai neatleistina toje aplinkoje, kurioje jai tenka gyventi. „Sodas“ – knyga, skirta pasiilgusiems klasikinės rusų literatūros. Tai epinis, plačiais mostais nutapytas anuometinės Rusijos paveikslas. Didžiulis Boriatinskių dvaras – tarsi rusiškas pasaulio modelis: su pirkliais ir valstiečiais, prietarais ir pažanga, mergomis patarnautojomis, sėja ir derliaus nuėmimu, sodu, kiaulėmis ir arkliais. Ypač arkliais, kurie Tusiai reiškia daugiau nei žmonės. Visą šį universumą valdo dviese: Nadežda Aleksandrovna Boriatinskaja ir Tusiai ateiti į pasaulį padėjęs vokiečių kilmės daktaras Meizelis. Šiame gyvame, kvėpuojančiame, sklidiname uždarame pasaulyje gyvena Tusia. Jų pasaulio centras. O kažkur toli, už dvaro sienų, Simbirske, įsižiebia kibirkštis, iš kurios įsiplieks didysis gaisras. Bręsta sąmokslas prieš carą...

Noelle Salazar „Karo lakūnės“

Noelle Salazar (Noelė Salazar) tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne, buvo medicinos padėjėja ir visuomet, kiek save pamena, pasakodavo istorijas. Ją pavergė ir sužavėjo mažai žinomas istorijos puslapis – JAV karinių oro pajėgų moterų lakūnių veikla Antrojo pasaulinio karo metu. Ji šešerius metus gilinosi į šių nepaprastai drąsių moterų gyvenimą, kalbėjosi su dar tebegyvenančiomis šių būrių narėmis. „Karo lakūnės“ – iškart į populiarumo aukštumas šovęs tikrais faktais paremtas romanas apie moteris, kurių drąsa ir ištvermė ilgą laiką buvo mažai kam žinoma. 1941-ieji. Odrė Koltrein visada norėjo skraidyti. Todėl ji įkalbėjo tėvą išmokyti ją skraidyti dar namie, Teksase. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ji įstojo į karo lakūnių kursus Havajuose. Taigi mergina nenusiteikusi jokiems romantiškiems santykiams, net ir su leitenantu Džeimsu Hartu, su kuriuo atkakliai stengiasi išlikti draugais. Didžiausia Odrės svajonė – po karo turėti nedidelį aerodromą…Meilė lėktuvams ir skrydžiui, draugystė su kitomis kursantėmis, nuostabi Havajų gamta – viską staiga sugriauna ant Perl Harboro nukritusios bombos. Niekas nebesijaučia saugus. Viską užgula mirties šešėlis. Neįstengdama liautis skraidyti, Odrė prisijungia prie Moterų oro pajėgų tarnybos. Naujos draugės ir naujos užduotys palaipsniui grąžina jai stiprybę. Tačiau kai Džeimsas negrįžta iš skrydžio, Odrei prireikia visų jėgų leistis į sunkiausią savo gyvenimo skrydį fronto linijos link, ir kovoti ne tik už savo šalį, bet ir giliai širdyje slepiamą meilę… „Karo lakūnės“ – romanas apie moterų drąsą, ištvermę ir skrydžio laimę.

Viet Thanh Nguyen „Šalininkas“

Viet Thanh Nguyen – vietnamiečių kilmės JAV rašytojas, Pietų Kalifornijos universiteto profesorius. Pirmasis jo romanas „Šalininkas“ buvo nominuotas 14-ai premijų, iš jų gavo 8, daugiau nei 20 leidinių, įskaitant pačius įtakingiausius, jį paskelbė Metų knyga. 2016 m. pelnęs Pulitzerio premiją, „Šalininkas“ tapo labiausiai aptariama knyga Amerikoje. „Šalininkas“ – tai bevardis pagrindinis veikėjas, maišyto kraujo intelektualas ir dvigubas agentas. Jis sąžiningai tarnauja slaptojoje proamerikietiškoje Pietų Vietnamo policijoje, ir drauge perdavinėja slaptas žinias savo vaikystės draugui Vietkongo ryšininkui. Jis tiki komunizmo idealais, tačiau užjaučia ir žmones, kuriuos pats išduoda ir pasmerkia mirčiai. Jis pernelyg subtilus, vidinis jo pasaulis per daug sudėtingas, kad galėtų priklausyti tik kuriai nors vienai pusei. Todėl jo siela ir tampa mūšio lauku, kuriame ne melas kovoja su tiesa, bet dvi tiesos kaunasi tarpusavyje. Karas eina į pabaigą, Pietų Vietnamo kariuomenės likučiai skubiai evakuojasi į JAV, o drauge su jais – ir herojus. Jam numatytas šnipo vaidmuo: sekti pogrindyje esančius revanšistus ir pranešinėti apie emigrantų iš Vietnamo nuotaikas, tačiau realybėje viskas kur kas sudėtingiau. „Šalininkas“ – knyga apie nepaprastai sudėtingą asmenybę, žmogų, kuris nuo gimimo jautėsi esąs kitoks: susidvejinęs, priklausantis iš karto abiem kariaujančioms stovykloms, o iš tiesų – nė vienai. Apie žmogų, kuriam tenka gyventi, pasitelkus visą savo gudrumą ir išmonę, kad išvengtų siaubingo daugelio savo tautiečių likimo. Apie tapatybę, kuri kaip smėlis byra tarp pirštų, kai vienu metu esi abiejose pusėse. Apie užuojautą, kurią herojus jaučia ir tiems, kuriuos įskundžia, ir tiems, kurie kankina jį patį. Empatija svetimam skausmui čia virsta ne būdu pagerinti pasaulį, bet siaubingų piktadarybių pateisinimu. Sugebėjimas subtiliai jausti pasaulį virsta ne dovana, bet prakeiksmu. „Šalininkas“ – nepaprastai daugiasluoksnis, komiškas ir tragiškas, žiaurus ir pribloškiantis romanas.

Tim Tigner „Laiko kaina“

Tim Tigner (Timas Taineri) pradėjo savo karjerą JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų kontržvalgyboje šaltojo karo metais. Griuvus Berlyno sienai, jis nuo špionažo perėjo į arbitražą ir perestroikos metu persikėlė į Maskvą, besikuriant ES – į Briuselį, kur vadovavo vienam iš Johnson &Johnson padalinių ir keliavo po visą pasaulį, kaip dabar daro jo trilerių personažai. Galiausiai apsistojo Silicio slėnyje, kur prisidėjo prie naujų medicinos technologijų kūrimo. Šiuo metu jis su žmona ir dviem dukterimis gyvena Šiaurės Kalifornijoje. Tigneris – dvylikos bestseleriais tapusių veiksmo trilerių autorius. „Laiko kaina“ – trileris apie vieną didžiausių žmonijos svajonių – nemirtingumą. Aštuoniems mokslininkams pavyksta sukurti preparatą, kurio injekcija visiškai sustabdo senėjimą. Jų gyvenimą gali nutraukti smurtinė mirtis, tačiau jie niekada nepasens. Ir saugodamiesi išties galės gyventi amžinai. Skamba pasakiškai? Tačiau jie anaiptol nesiruošia pasidalinti savo atradimu su visu pasauliu. Priešingai - aštuonetas nemirtingųjų ruošiasi padaryti viską, kad niekas nesužinotų jų paslapties. Bet kaip šiems išrinktiesiems nuslėpti, jog metams bėgant jų kūnas nesikeičia? Ir jie suranda siaubingą išeitį... Tam, kad galėtų niekieno netrukdomi gyventi amžinai, už juos turi mirti kiti. Bet kam rūpi tie kiti? Tačiau saujelė nemirtingųjų per anksti patikėjo savo visagalybe. Ar gali būti, kad tie, kurie klusniai vykdė jų užduotis, galiausiai atsisuko prieš juos pačius? Jei ne, tai kodėl tarp jų netikėtai įsisuko mirtis? Ir dabar nemirtingieji privalo žaisti žaidimą su mirtimi, kuri seka jų pėdomis. „Laiko kaina“ – veiksmo trileris, kur kvapą gniaužiančius siužeto posūkius keičia filosofiniai apmąstymai. Ar taptume geresni, jei žinotume, kad gyvensime amžinai? Ką paaukotume už nemirtingumą? Ir apskritai – kiek kainuoja žmogaus gyvenimas?

Dietrich Schwanitz „Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus“

Dietrich Schwanitz (Dytrichas Švanicas, 1940–2004) – rašytojas, Hamburgo universiteto profesorius, dėstė anglų literatūrą ir kultūrą. Garsiausia ir svarbiausia jo knyga „Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus“, parašyta 1999 m., bėgant metams anaiptol nepraranda aktualumo. Tai nepaprastai įtraukianti kelionė per istoriją, literatūrą, filosofiją, dailę ir muziką, tam tikra prasme – būtinasis žinių bagažas, kurį per gyvenimą turėtų sukaupti kiekvienas, norintis vadintis išsilavinusiu žmogumi. Dažnai atrodo, kad mus tiesiog skandina informacijos ir žinių srautas, kuriame desperatiškai stengiamės surasti kokią nors sistemą. Mūsų žinios nebepatikimos, mūsų ugdymas išgyvena krizę. Ši knyga – būdas susisteminti žinias ir suvokti giluminius priežastinius kultūros ryšius, padedančius geriau suprasti bendrą kultūros ir visuomenės situaciją. Tai intelektinis vadovas, parašytas originaliai, su dideliu išmanymu ir drauge šmaikščiai, knyga, privaloma kiekvienam žmogui, norinčiam nepasiklysti chaotiškame informacijos sraute. Dietrichas Schwanitzas aptaria antiką, Senąjį ir Naująjį testamentą, Europos valstybių šeimos susidarymą ir svarbiausius jos istorijos momentus (revoliucijas, demokratijos atsiradimą), žymiausius literatūros, dailės ir muzikos šedevrus, mokslo atradimus, filosofijos kryptis, knygos kultūrą ir švietimo institucijas. Tai – išmaniai ir pakiliai aprašyta Europos istorija plačiausia prasme, stengiantis ne tik pateikti ir susisteminti žinias, bet ir perteikti tą dvasios pakilimą, kuris apima matant kultūros klestėjimą ir suvokiant, kad kiekvienas iš mūsų galime tapti jo dalimi.

Tomas Dirgėla „Vasaros atostogų byla“

Tomas Dirgėla – vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, geriausiai jauniesiems skaitytojams žinomas kaip detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ autorius. Rašytoją vaikai atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos! Savo gausiam skaitytojų būriui Tomas Dirgėla dovanoja jau šešioliktą knygą. Ramios Domo ir Tomo atostogos netikėtai virsta tikru detektyvu, kai pro šalį praeina įtartinas vyrukas su pilnu krepšiu pinigų. Netrukus Domas ir Upės senelis apkaltinami banko apiplėšimu, nes visi įkalčiai – prieš juos! Ar pavyks Tomui ir Upei išgelbėti draugą ir senelį nuo cypės? O ar gali vagišius turėti didelę širdį? Koks sutapimas – apie visa tai rašoma kaip tik šioje knygoje, kurią dabar laikai rankose! Atsiversk ir susipažink su hipnotizuojančiu plėšiku, tikra karatė meistre, dresuotomis skruzdėlėmis ir kitais personažais! Būk budrus net per atostogas! Knyga skirta 8–12 metų vaikams.

Johanna Spyri „Heida: Heidos mokslo ir kelionių metai“

Heidai buvo gera kaip dar niekad gyvenime. Ji gerte gėrė į save auksinę ryto šviesą, gryną orą, švelnų gėlių kvapsnį ir tetroško vieno – likti čia visados. Taip prabėgo nemažai laiko, Heida tiek dažnai ir taip ilgai žvelgė į aukštus kalnus, kad ėmė rodytis, jog jie įgavo veidus ir dabar žvelgia žemyn į mergaitę kaip geri draugai. Ar kada teko sutikti žmogų, kuris tiesiog spinduliuotų gyvenimo džiaugsmu ir gebėtų savo energija ir puikia nuotaika užkrėsti visus aplinkinius? Heida – būtent tokia mergaitė, su ja viskas smagiau. Užlipkite kartu su Heida į aukštus Šveicarijos kalnus ir grožėkitės nuostabiais slėniais bei įspūdingais saulėlydžiais, žaiskite su kaimo vaikais ir po pievas straksinčiomis ožkelėmis, lankykitės didžiuliame mieste ir susipažinkite su naujais žmonėmis. Keliaukite visur kartu su linksmuole Heida ir pamatysite, kaip dienos darosi vis smagesnės ir giedresnės. Šveicarų rašytojos Johannos Spyri (1827–1901) „Heida" – iki šiol aktuali literatūros klasika bei vienas žinomiausių šveicarų kūrinių. Tai įkvepianti ir šilta istorija apie mergaitę, gyvenančią aukštai kalnuose kartu su atsiskyrėliu seneliu. Heidai tenka patirti ne vieną išbandymą, tačiau mergaitės energija, gerumas ir gebėjimas džiaugtis suminkština net atšiauriausių žmonių širdis. „Heida" originaliai buvo išleista dviem knygomis – „Heidos mokslo ir kelionių metai" bei „Heidai praverčia, ko išmoko". Rankose laikote pirmąją istorijos apie šauniąją mergaitę dalį. Šį puikų naują knygos vertimą ir leidimą puošia lietuvių dailininko Remigijaus Januškevičiaus tapytos iliustracijos.

Agnieszka Stelmaszyk „Kačių šeimynėlės smagios išdaigėlės“

Visi žino – katės ne tik labai meilios, bet ir gudrios bei išdykusios. Net viena katė gali prikrėsti tiek išdaigų, kad užteks visai šeimai. O kai namuose pūkuotos nenaudėlės net septynios? Ohoho! Tiesa, dar vienas dalykas. Kšysiaus katės – ne šiaip švelniakailės rainės. Jis nemeluoja, kai sako, kad jo bičiulės – išties ypatingos. Jos įsigudrino ne tik išmokti kalbėti, bet ir rasti itin išradingų būdų krėsti išdaigas. Kartu su kačių šeimynėle nuobodu tikrai nebus! Lenkų rašytoja Agnieszka Stelmaszyk Lietuvos skaitytojams geriausiai pažįstama iš nuotykių serijos vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams „Lobių ieškotojai". Šįkart autorė nusprendė pralinksminti jaunesniuosius skaitytojus ir sukūrė itin linksmą knygą apie kačių šeimynėlės išdaigas. Kai Kšysius priglaudžia tris mažus rastinukus kačiukus, jie labai greitai susidraugauja su šeimos katėmis Pilke ir Pūke bei dar dviem Pūkės mažyliais. O tada prasideda tokios linksmos ir pašėlusios išdaigos, kokių niekas nesitikėjo. Knygą meniškai iliustravo ir išdykėlėms katėms gyvybės įpūtė lenkų dailininkė Marta Kurczewska. Knyga skirta 5 – 8 metų vaikams.

Przemyslaw Wechterowicz ir Emilia Dziubak „Mama, kur tu?“

Tėtis Lokys ir mažasis Lokiukas labai mėgsta medų ir dovanoti šiltus apkabinimus miško gyvūnams. Bet užvis geriausia yra apkabinti mamą ir vienas kitą! O mama kaip tik išėjo medaus parnešti ir jau turėtų grįžti. Tačiau kurgi ji užtruko? Reikia bėgti jos pasitikti! Vieno garsiausių Lenkijos vaikų rašytojų, poetų ir dramaturgų Przemysławo Wechterowicziaus (Pšemyslavo Vechterovičiaus) knygos susilaukė daug dėmesio visame pasaulyje. Lietuvos skaitytojai taip pat jau spėjo pamilti šio rašytojo kartu su lenkų dailininke Emilia Dziubak kurtas jaukias knygeles „Apkabink mane", „Šypsena varlytei" bei „Būti tigru". „Mama, kur tu?" – linksmas ir jaukus pasakojimas apie lokių šeimą. Lokiukas ir tėtis Lokys šiltai apkabinę visus miško žvėris prisiminė, kad turi pasitikti mamą prie kreivojo gluosnio. Mama Lokė taip pat skubinasi pas vyrą ir sūnų, bet pakeliui jai dar tenka sutikti daugybę miško gyventojų, kurie irgi trokšta šilto lokiško apkabinimo... Knyga skirta 3–6 metų vaikams.

Rachael Lippincott, Mikki Daughtry, Tobias Iaconis „Trys žingsniai iki tavęs“

Ar gali mylėti žmogų, kurio niekada nepaliesi? Stela ir Vilas susipažįsta ligoninėje. Su abipuse simpatija ateina ir pats didžiausias išbandymas: jie negali priartėti vienas prie kito arčiau nei per tris žingsnius. Stela ligoninėse lankosi nuo ketverių metų. Dėl retos ligos jai pavojingas bet koks iš nesterilios aplinkos pasigautas mikrobas. Laukdama tinkamo plaučių donoro, Stela puikiai išmoko pagrindines saugaus elgesio taisykles, iš kurių viena svarbiausių – nepriartėti prie kito ligonio arčiau nei per tris žingsnius. Vilui taisyklės nebesvarbios. Praradęs viltį pasveikti, vaikinas nekantriai laukia savo 18-ojo gimtadienio, kuomet teisiškai galės atsisakyti tėvų rūpesčio ir leisis į kelionę – pažinti pasaulio ir pasimėgauti gyvenimu, kad ir kiek jo bus likę. Bendraudama su Vilu, Stela pamažu supranta, kad negalima gyventi nuolat visko bijant ir saugantis; o šis ima suvokti, kad gyvenime svarbu ne vien tai, ko egoistiškai trokšti pats. Atskleisdami vienas kitam iki šiol nepažintus dalykus, jaunuoliai pamažu įsimyli. Tačiau ar įmanoma išties mylėti žmogų, kurio negali paliesti?
​Knyga iškart užkopė į prestižinio „New York Times“ bestselerių sąrašo pirmąją vietą ir, nepraėjus nė metams, jau buvo išversta į beveik 20 kalbų. 2019-ųjų kovą kino teatrus pasiekė itin sėkmingas to paties pavadinimo filmas.

Daniel Defo „Robinzonas Kruzas“

Ištroškęs nuotykių jaunasis Kruzas palieka tėvų namus ir išplaukia į nežinomybę, Patyręs šiurpių nuotykių, be to, sudužus laivui jis atsiduria negyvenamoje saloje. Čia gyventi jis gali pasikliaudamas vien savo žiniomis ir jėgomis. Robinzonas Kruzas tyrinėja salą, išmoksta medžioti, prasimanyti maisto, susikuria namus, prisijaukina laukinių gyvūnų, kovoja su atplaukiančiais kanibalais ir skaičiuoja dienas... Jo draugais tampa išgelbėtas laukinis žmogus ir papūga. Praleidęs saloje ilgus metus, Robinzonas Kruzas grįžta namo. Tai vienas pirmųjų garsiausių nuotykių romanų pasaulyje, sukurtas remiantis tikra istorija.

Rokas Flick „Turtų voratinklyje“

Lietuvai išsiveržus iš Sovietų Sąjungos totalitarizmo gniaužtų ir palengva tampant ekonomiškai savarankiškai, šalyje nelauktai suklestėjo nuožmus banditizmas, korupcija, prasidėjo emigracija, o kur dar policijos neveiklumas ir dalies visuomenės noras bet kokiais būdais praturtėti. Romane „Turtų voratinklyje“ autorius pasakoja apie vieną inteligentišką šeimą, irgi staiga praturtėjusią, bet susiklosčius nepalankioms aplinkybėms visiškai nuskurdusią ir nuklydusią į visuomenės pakraščius. Ir tik į gyvenimo pabaigą vienas iš sūnų susiranda išbandymų nukamuotą tėvą, tačiau ar tai tikrai reiškia, kad į šią šeimą, o kartu ir visą šalį grįžo taika, gerovė ir ramybė? „Turtų voratinklyje“ – šeštas Roko Flicko romanas; rašytojas yra viešai pareiškęs, kad tai paskutinis jo kūrinys. Šiame romane autorius atsiskleidžia ne tik kaip talentingas rašytojas, bet ir kaip skvarbaus žvilgsnio ekonomistas, mokslininkas tyrėjas, stebėjęs paskutiniais XX a. dešimtmečiais Lietuvoje vykusius procesus ir juos fiksavęs atmintyje, kad dabar prikeltų literatūros kūriniu. Ankstesniuose savo romanuose rašytojas kūrė Prūsijos, Klaipėdos krašto meninį paveikslą, taip įsirašydamas į negausias Lietuvoje literatūrinės Rytų Prūsijos kūrėjų gretas. 2015 metais už romaną „Emma, pastoriaus duktė“ jam buvo įteikta rašytojos Ievos Simonaitytės premija.

Sally Rooney „Normalūs žmonės“

Visi žino, kad Mariana gyvena dideliame baltame name, į kurį veda nuosavas keliukas, o Konelio mama dirba jame valytoja, bet niekas nesusieja šių dviejų faktų. Konelis ir Mariana gimė ir augo tame pačiame vakarų Airijos miestelyje, bet tuo panašumai ir baigiasi. Mokykloje Konelis yra populiarus ir visų mėgstamas, o Mariana – vienišė, iš karčios patirties išmokusi laikytis atokiai nuo bendramokslių. Kai jie Marianos virtuvėje užmezga pokalbį, – keblų, bet jaudinantį, – jų gyvenimas pradeda keistis.
​„Normalūs žmonės“ – tai istorija apie abipusį susižavėjimą, draugystę ir meilę. Pradėję nuo minėto pokalbio, mes kelerius metus lydime du žmones, – linksmus, kerinčius, sudėtingus, – bandančius gyventi atskirai, bet neįstengiančius. Romane parodoma, kaip sunku pasikeisti. Ir su jaudinančiu švelnumu atskleidžiama, kaip susipažįstame su seksu ir galia, su troškimu skaudinti ir būti skaudinamam, su geismu mylėti ir būti mylimam.
​Tai nepaprasta meilės istorija, įkvepianti literatūrai naujos gyvybės.Sally Rooney (Sali Runi) gimė 1991 m. ir gyvena Dubline. Romanas „Normalūs žmonės“ laimėjo Britanijos metų knygos apdovanojimą, buvo nominuotas THE MAN BOOKER PRIZE 2018 ir THE WOMEN'S PRIZE FOR FICTION 2019. Tapo SUNDAY TIMES ir NEW YORK TIMES bestseleriu, pagal jį bus statomas kino filmas.

Peter Handke „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“

2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių, garsiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“. Daugybę romanų, apsakymų, esė bei pjesių parašiusio Peterio Handkeʼs bibliografijoje „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ yra vienas gražiausių, poetiškiausių ir magiškiausių kūrinių. Nedidelio Zalcburgo priemiesčio Takshamo bendruomenė puikiai pažįsta ir gerbia vietinį vaistininką. Tačiau pačiam vyrui jo gyvenimas atrodo pilkas ir nuobodus: santykiai su žmona ir vaikais atšalę, meilužė nebedžiugina, o darbas pavirtęs rutina. Vyras atsigauna tik klaidžiodamas gamtoje, rinkdamas ir valgydamas haliucinogeninius grybus. Per vieną tokį pasivaikščiojimą vaistininką kažkas užpuola. Po stipraus smūgio į galvą vyras atsipeikėja praradęs kalbos dovaną. Incidentas paskatina ir kitas permainas: jis nusprendžia palikti ankstesnįjį gyvenimą ir leistis į kelionę. Vietiniame restoranėlyje susipažinęs su dviem keliauninkais – poetu ir slidininku, vaistininkas patraukia kartu su jais – į vakarus, link Alpių. Šioje fizinėje ir dvasinėje kelionėje jo laukia daugybė keistų, magiškų ir dvasiškai išlaisvinančių nutikimų, vedančių ten, kur nukeliauti sunkiausia: savęs pažinimo link.

Richard Powers „Medžių istorija“

Amerikiečių rašytojo Richardo Powerso romanas „Medžių istorija“ pasakoja apie gyvybiškai svarbų ir beprotiškai trapų žmogaus ryšį su gamta. Knyga apdovanota prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times“ bestseleriu. Šeima pasodina po skirtingą medį kaskart gimus kūdikiui. Kalbos ir klausos sutrikimą turinti mokslininkė išsiaiškina, kad medžiai bendrauja tarpusavyje. Tailande pašautą ir iš dangaus krentantį lakūną išgelbsti šakotas banjanas... Devyni paprasti žmonės, devynios nepaprastos istorijos. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Jautri ir aistringa knyga atskleidžia milžinišką, paslaptingą ir didingą gamtos pasaulį. Pasaulį, kuris visuomet šalia mūsų ir kuriam turėtume būti beprotiškai dėkingi, bet esame prie jo tiek pripratę, kad dažniausiai apie jį ne tik negalvojame, bet jo nė nepastebime. Pasaulį, kurio ateitis priklauso nuo mūsų visų. 1957 m. gimęs Richardas Powersas paauglystėje gyveno Tailande. Jis groja violončele ir saksofonu, prieš tapdamas rašytoju mokėsi fizikos ir programavimo. Autorius yra įvertintas daugybe literatūros apdovanojimų.

Fredrik Backman „Lokių miestas“

Fredrikas Bakmanas vos perkopęs 30-metį (2012 m.) išleido debiutinį romaną „Gyveno kartą Uvė“ ir šis tapo tikra sensacija ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir daugybėje šalių. Dabar rašytojo bibliografijoje – jau aštuoni romanai, išversti į daugiau nei 25-ias kalbas. Lietuviškai išleista „Gyveno kartą Uvė“, „Močiutė siunčia linkėjimų ir atsiprašo“, „Čia buvo Brita Marija“.
​Švedijos užkampyje įsikūręs atšiaurus miestelis Bjornstadas. Nors pavadinimas – Lokių miestas – sufleruoja, kad kažkada šiose vietovėse turėjo netrūkti lokių, dabar šį žvėrį čia retai sutiksi. Mažėja ir žmonių: jie iškeliauja ten, kur daugiau galimybių, nes, pasak vienos veikėjos, „šiame mieste gyventi neįmanoma. Čia galima tik išgyventi“. Bjornstadas nyksta, bet viena viltis miestelėnams dar likusi. Tai – ledo ritulys. Šis žaidimas Bjornstadui reiškia maždaug tą patį, ką lietuviams – krepšinis. Kai vietos jaunimo komanda šalies čempionate prasibrauna iki finalo, Bjornstade sužimba nauja viltis. Jei pavyktų laimėti, miestelis atkreiptų į save dėmesį, galėtų pritraukti didesnį finansavimą, atsirastų naujų darbo vietų ir Bjornstadas vėl atgimtų. Tačiau šiuos lūkesčius sudaužo per ledo ritulininkų vakarėlį įvykdytas nusikaltimas. Į dvi stovyklas pasidaliję miestelio gyventojai turi stoti į akistatą su sąžine. Ar tikslas visuomet pateisina priemones? Ar sporto žvaigždėms galioja kitos taisyklės? Ar geresnio gyvenimo viltis ir meilė ledo rituliui yra svarbiau nei elementarus žmogiškumas?

Niklas Natt och Dag „1793: vienos žmogžudystės istorija“

Ištroškęs nuotykių jaunasis Europoje liepsnoja Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laužai, liejasi kraujas, giljotinuojami karaliai ir kilmingieji. Švedijos valstybės ižde švilpauja vėjai, skurdas vis labiau slegia paprastus žmones, o turtuoliai pramogauja ir mėgaujasi prabanga. 1793 m. rudenį Stokholmo priemiesčio ežere aptinkamas itin žiauriai suluošinto žmogaus kūnas. Sudėtingą bylą imasi tirti policijos patarėjas Sesilis Vingė. Su mirtina liga kovojančiam aštraus proto teisininkui talkina buvęs kareivis Mikelis Kardelis. Išnaršę bjauriausius sostinės užkampius tyrėjai pasibeldžia ir į slaptas kilmingųjų pasilinksminimų namų duris, už kurių jų laukia rimti nemalonumai.
​Niklas Natt och Dag savo debiutiniame kūrinyje piešia niūrų XVIII a. pabaigos Švedijos visuomenės paveikslą. Nušluodamas blizgučių ir pudros sluoksnį rašytojas vaizduoja kruviną ir geidulingą nepasitenkinimo bei nusivylimo pritvinkusią epochą. Prestižiniais „Humo“, „Adresseavisen“, „Aftenposten“ ir „Dagbladet“ apdovanojimais už geriausią 2018 m. kriminalinį romaną ir grožinės literatūros kūrinį įvertintame istoriniame detektyve meistriškai audžiamos keturios siužeto linijos, nuosekliai artėjama prie kraupaus nusikaltimo atomazgos.

Gabri Rodenas „Močiutė, kuri apkeliavo pasaulį dviračiu“

Įkvepiantis pasakojimas apie kasdienių dalykų magiją. Knyga, kuri padės vėl patikėti meilės galia keisti pasaulį. Ši graži ir šviesi istorija — tai kvietimas iš naujo atrasti ir patirti gyvenimo džiaugsmą. Atsisakyti viso to, kas daro mus nelaimingus, kelia nuobodulį, ir imtis ko nors naujo, įdomaus ir netikėto. Išvysti pasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų, kaip kadaise vaikystėje, kai viskas atrodė nauja ir nepaprasta. Jaudinanti kelionė į žmogaus sielos gelmes su miela pakeleive. Beraštė, bet išmintinga devyniasdešimtmetė senutė donja Maru gyvena nedideliame Meksikos miestelyje, kepa pyragėlius ir dalija juos našlaičių namų vaikams. Tačiau ramų jos gyvenimą netikėtai sudrumsčia žinia apie sūnaus mirtį. Paaiškėja, kad Verakruse gyvena donjos Maru anūkas, apie kurį ji iki tol nežinojo. Donja Maru nusprendžia sėsti ant savo seno dviračio ir važiuoti jo ieškoti. Keistoje kelionėje po Meksiką ji sutiks daug skirtingo likimo žmonių, su kuriais kalbėsis apie gyvenimą. Ši grakščiu, poetišku stiliumi su humoru parašyta knyga pasakoja apie tai, kaip atrasti save, įveikti sunkumus ir išmokti džiaugtis mažais gyvenimo stebuklais. Tai tarsi kelionė savęs link, kur patys skaitytojai taps tikraisiais istorijos herojais. Neįprasto žanro knyga, kurią būtų galima lyginti su Antoine’o de Saint-Exupéry „Mažuoju princu“, Richardo Bacho „Džonatanu Livingstonu Žuvėdra“ ar Paulo Coelho „Alchemiku“.

Kristina McMorris „Parduoti vaikai“

PARDUODAMI 2 VAIKAI Jo gerklę užspaudė spazmas. Jis dar sykį perskaitė žodžius. 1931 metų rugpjūtį jaunas reporteris Elis Rydas viename miestelyje nufotografavo apšiurusioje namo verandoje sėdinčius du berniukus. Už jų nugarų jis pastebėjo lentgalį su užrašu apie parduodamus vaikus. Didžioji depresija jau kelerius metus alino Jungtines Amerikos Valstijas. Bankrutavus bankams ir užsidarius gamykloms milijonai žmonių neteko darbo ir pajamų. Siekdami apsaugoti vaikus nuo bado, tėvai siųsdavo juos į turtingesnių giminaičių ūkius, palikdavo prie bažnyčių arba atiduodavo į našlaičių prieglaudas. Bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad vaikai kada nors bus parduodami. Elis Rydas neketino kam nors rodyti savo nuotraukos. Tačiau netyčia patekusi į laikraščio redaktoriaus rankas ji tapo tikra sensacija. Elio sukurta istorija apie parduodamus vaikus sukrėtė Amerikos visuomenę, o pačiam žurnalistui atvėrė kelią į pirmuosius laikraščio puslapius. Vis dėlto šlovė ir pripažinimas nenuslopino įkyraus nerimo. Juolab kad laikraščio nuotraukoje atsidūrė ne tie vaikai... „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė Kristina McMorris romaną „Parduoti vaikai“ parašė įkvėpta tikros nuotraukos. Ji ne tik meistriškai perteikia sudėtingą to laiko situaciją, bet ir jautriai veda mus įtaigiu meilės, atgailos bei pasiaukojimo keliu.

Donna Tartt „Dagilis“

Trylikametis niujorkietis Teo Dekeris stebuklingai išgyvena katastrofą, kuri pasiglemžė jo mamą. Tėvo paliktą paauglį į savo namus priima turtinga jo draugo šeima. Nesavas naujuosiuose namuose, trikdomas bendramokslių, nežinančių, kaip su juo bendrauti, o užvis labiausiai kamuojamas begalinio mamos ilgesio, Teo ištikimai saugo vienintelį ją primenantį daiktą: nediduką paslaptingą paveikslą, kuris galiausiai įtraukia jaunuolį į turtingą ir uždarą meno mylėtojų bendruomenę. Suaugęs Teo mikliai sukasi turčių salonuose ir dulkėtuose antikvariato, kuriame dirba, labirintuose. Vienišas, įsimylėjęs ir – pavojingų įvykių sūkuryje...
​Įspūdingo pasisekimo sulaukusios knygos „Slapta istorija“ autorė Donna Tartt naują šedevrą brandino daugiau nei dešimtmetį. 2013 m. dienos šviesą išvydęs „Dagilis“ iš karto sulaukė išskirtinio literatūros kritikų ir skaitytojų dėmesio. „Amazon” šį romaną pripažino absoliučiai geriausia metų knyga, o 2014 m. autorė buvo apdovanota prestižine Pulitzerio premija.
​Daugialypiame, nežabota energija pulsuojančiame romane autorė įtaigiai ir suprantamai kalba apie meilę ir nusivylimą, jaunatvišką maištą, kovą dėl išlikimo, žmogiškos laimės paieškas bei ryžtą pasipriešinti gniuždantiems likimo kirčiams.

Rosanna Pradella, Hanne Türk „Vaikų piešimo mokyklėlė“

Ši knyga – piešimo pamokėlės vaikams – šauni pramoga: piešinukai nesudėtingi ir aiškūs, juos lydi trumpi eilėraštukai. Vaikai po truputį mokomi piešimo ir komponavimo pagrindų. Mažieji netruks suprasti, kad piešinukas gali papasakoti istoriją, o žodžiais galima piešti.

​Šlepsi minkštos letenėlės, miauksi rainas katinėlis. Ūsus kraipo, kaklą tiesia, sako: „Nagi, pieškim dviese. Tu – kojelę, aš – ausytę, tu – dryžius, aš – uodegytę. O jei dar nupieštum pelę, pamiauksėčiau tau dainelę.“

Viltarė Platzner „Jurgis Bielinis ir mažieji knygnešiai“

Ši knyga – tai nuotykių kelionė laiko mašina, nukelsiančia vaikus į XIX amžių, kai Lietuva buvo okupuota Rusijos Imperijos, lietuviškos knygos uždraustos ir jas slapta pradėjo gabenti knygnešiai.
​Keliaudami kartu su knygnešiais, vaikai supras ne tik kaip veikė knygnešių tinklas, kokiais būdais buvo gabenamos knygos, kaip jos buvo platinamos ir slepiamos, bet ir sužinos, kas buvo daraktoriai ir kam naudotas pūdas.
​Pagrindinis veiksmas vyksta miškuose, senose trobose ir bažnyčiose. Būtent šios vietos buvo labiausiai susijusios su knygnešių kasdienybe.
​Pagrindiniu veikėju šioje knygoje tampa Jurgis Bielinis – knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą.
​Ši nuotaikinga knyga skirta 6–9 metų vaikams ir kviečia supažindinti su Lietuvos istorija ir jos herojais: Jurgiu Bieliniu, Motiejumi Valančiumi ir Gabriele Petkevičaite-Bite.

James Maclaine „Pelytės Merės mandagumo mokyklėlė“

Susipažink su Miku, mažuoju meškėnu, kuris niekada nesielgė gražiai... Tačiau vieną dieną jis pateko į Pelytės Merės mandagumo mokyklą. Pelytės Merės mandagumo mokyklėlėje meškėnas Mikas išbando dėmesį Atidaus klausymosi laboratorijoje, naršo po Malonios kalbos biblioteką, mokosi Tinkamo elgesio valgykloje ir galiausiai pasirodo kaip garbingas sportininkas Gražaus sporto dieną.
Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, biudžetinė įstaiga
​Adresas: Žeimių g. 9, LT-55158, Jonava
Telefonas/faksas: (8 349) 53 160
​El. paštas: biblioteka@jonbiblioteka.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas: 190313985
Puslapio administratorius: info@jonbiblioteka.lt 

DARBUOTOJAMS

 

​ © Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka
© PigiosSvetaines.lt