Antrojo, papildyto monografijos „Žiniasklaidos teisė" leidimo (pirmasis išleistas 2004 m.) objektas – visuomenės informavimo teisės, kaip besiformuojančios kompleksinės teisės šakos, teoriniai ir praktiniai klausimai. Teisės doktrinos požiūriu tai yra pirmoji šios itin problemiškos Lietuvos viešosios teisės srities studija. Knygoje „Žiniasklaidos teisė" pateikiama ir komentuojama daug teismų praktikos pavyzdžių, nurodomi esminiai šią sritį reglamentuojančių teisės aktų pokyčiai, tarkim, neturtinės žalos dydžio ribojimo nuostatos, taikytinos tais atvejais, kai skleidžiant viešąją informaciją pažeidžiamos asmens neturtinės teisės į garbę ir orumą (dalykinę reputaciją), į privataus gyvenimo neliečiamumą, į atvaizdą ir kt. Aptariami su vadinamaisiais socialiniais tinklais ir naujomis žiniasklaidos technologijomis bei jų veiklos teisiniu reguliavimu susiję klausimai.  

„Google", „Facebook", „Ryanair", „BMW", „Calvin Klein" ir daugybės kitų sėkmingų kompanijų istorijos prasidėjo nuo žmonių – nebūtinai genijų, gimusių turtingose šeimose ar turėjusių įtakingų pažįstamų. Verslo magnatų, mados kūrėjų, socialinių tinklų guru praeitis daug margesnė, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Ar žinojote, kad „Harley Davidson" motociklai pirmą kartą buvo surinkti daržinėje? Arba kad „Gucci" įkūrėjo giminaičių-paveldėtojų posėdžiai neapsieidavo be riksmų, o kartais net kumščių? O štai „Playboy" įkūrėjas Hughas Hefneris augo religingoje ir konservatyvių pažiūrų šeimoje... Daugelis jų neturėjo pradinio kapitalo, ilgai ieškojo, kol atrado savo kelią, buvo veikiami istorinių ir politinių aplinkybių, klupo ir stojosi, kol pasiekė Olimpą – tapo žymūs ir turtingi. Jų istorijos įtraukia tarsi nuotykių romanas, pažeria daugybę įdomių faktų, įkvepia ir skatina drąsiau siekti savo tikslų. „Žmonės ir kompanijos: 50 sėkmės istorijų" – tai jau trečioji serijos apie kompanijas ir jų įkūrėjus dalis, išskirtina žvilgsniu į Japonijos ekonomiką. Anksčiau išleistos „Lyderiai: 50 sėkmės istorijų" (2014), „Prekių ženklai: 50 sėkmės istorijų" (2015) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Giedrius Drukteinis – žurnalistas, lektorius, komunikacijos ir verslo konsultantas, žurnalų „Verslo klasė", „TV Antena", „Stilius" ir kt. autorius, vyrų įvaizdžio svetainės www.elegancija.eu įkūrėjas. Taip pat parašė knygas „Vietnamo karas" (1993), „Ulsteris, mano širdis" (1997), „Izraelis, žydų valstybė" (2005), „Kaklaraištis yra politika" (2011), „Kodėl spaudžiame dešinę. Apie etiketą ir manieras" (2014), „Jaunuolio gidas – kaip išgyventi suaugusiųjų pasaulyje" (elektroninė versija – 2015).    

Faktai, kuriuos apie savo tėvą sužinojo Chuanas Pablas Eskobaras, ėmęs rinkti medžiagą antrajai knygai, jį gerokai nustebino ir net sukėlė baimę viešinti tiesą, kuri driekiasi nuo įtakingiausių JAV tarnybų iki žiauriausių nusikalstamų grupuočių. Vis dėlto garsiausio visų laikų narkotikų barono sūnus pasiryžo atskleisti tai, kas buvo nutylėta. Knygoje autorius pasakoja, kur ir su kuo buvo Pablas Eskobaras tą dieną, kai jo pasamdyti asmenys nužudė Kolumbijos teisingumo ministrą, kokie ryšiai tėvą siejo su maištininkų grupuote M-19 ir kaip jis buvo susijęs su JAV Saugumo departamentu (DEA) bei Centrine žvalgybos valdyba (CIA). P.Escobaro sūnus leidžiasi į susitikimus su tėvo bendrininkais, nukentėjusiaisiais ir jų artimaisiais tam, kad įvykdytų bent simbolinį teisingumą. Pagaliau paaiškėjo ir P. Escobaro ryšiai su genialiu amerikiečių pilotu Bariu Silu, kuris tuo pačiu metu sugebėjo būti Amerikos valdžios slaptuoju agentu ir P. Eskobaro pilotu. Šis žmogus vienintelis turėjo tiesioginį įkaltį, įrodantį, kad P. Escobaras susijęs su kvaišalų kontrabanda. Už tai ir buvo nužudytas... Knygoje rasite dar neviešintų istorijų iš legendomis apipinto narkotikų barono gyvenimo: nuo anekdotinių situacijų iš kriminalinio pasaulio iki paskutinių P. Escobaro valandų.     

Kaunas, Maskva, Penza, Ufa, vėl Maskva ir galop Kaunas. Salomėjos Nėries gyvenimas, kūryba ir pažiūros sukasi spirale: būdama toli nuo įtaką jai darančių žmonių, poetė virsta pati savimi, rašo talentingus eilėraščius ir be galo ilgisi Lietuvos. Atsidūrusi bolševikinėje apsuptyje tiek 1940 m. Lietuvoje, tiek vėliau Maskvoje, ji įtiki nauju socialistiniu gyvenimu, prisiderina, nors ilgainiui ima vis labiau suprasti, kad šitas kelias jai svetimas. Grįžusią į Lietuvą ją apninka dvejonės ir baimė, kodėl tiek daug pažįstamų išvežta į Sibirą ar pasitraukė į Vakarus, o realių okupacinio režimo veiksmų poetė vis dar negali iki galo suvokti. Aldona Ruseckaitė, garsių knygų apie Maironį, Žemaitę ir Mačernį autorė, šiame romane atskleidžia prieštaringo likimo Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Ji tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol puolama, siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Be to, asmeninį pasirinkimą lemia ir žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.    

Šiais laikais žmonės stengiasi išsaugoti visavertę santuoką daug stipriau negu kada nors anksčiau. Tačiau likti susituokus ne visada lengva. Pokyčiams įkvepiančioje psichoterapeutės Daphne de Marneffe knygoje „Kliūčių ruožas" aptariami išbandymai, tenkantys pusamžio krizę išgyvenančiai porai, kai sutuoktinių asmeniniai poreikiai kaktomuša susiduria su iš šeimos santykių kylančiais reikalavimais. Knyga „Kliūčių ruožas" padalinta į skyrius, kuriuose aprašomos dažniausiai santuoką kamuojančios bėdos: finansiniai nesutarimai, sunkumai, kylantys piktnaudžiaujant alkoholiu ar narkotikais, tėvystės rūpesčiai, išgaravusi aistra, besiartinanti senatvė bei daugelis kitų. Supynusi mokslinių tyrimų duomenis, pokalbius su žmonėmis ir klinikinę patirtį, skvarbiu žvilgsniu išanalizavusi kasdienį vyrų ir moterų elgesį, autorė pateikia būdų, kaip spręsti santuoką užklupusias problemas, ir drąsina sutuoktinius nepaliauti siekti gyvastingos, darnios ir meilės sklidinos būties.     

Amerikiečių klinikinė psichologė dr. Laura Markham knygoje „Ramūs tėvai, laimingi vaikai" pristato paprastą, tačiau veiksmingą būdą, padedantį užmegzti ir puoselėti glaudų emocinį ryšį su savo vaikais, užuot juos kontroliavus. Įvaldę autorės siūlomas technikas, tapsite kantresni, pajusite, kaip atslūgsta įtampa, lengviau susitvardysite, nešaukę ant savo vaikų, išmoksite padrąsinti ir palaikyti juos. Sukūrę tvirtą ryšį su savo mažaisiais, daugiau niekada neturėsite jiems grasinti, jų prašinėti, papirkinėti ar net bausti, kad būtumėte išgirsti. Knyga „Ramūs tėvai, laimingi vaikai", išversta į daugiau nei penkiolika kalbų, sulaukė didelio tėvų susidomėjimo ir pelnė pripažinimą.     

Nemažai žmonių nuoširdžiai baiminasi vienatvės, tačiau vienumoje praleistas laikas, ypač keliaujant, gali būti išties prasmingas ir grąžinti jėgas. Atpasakodama vienumą branginusių menininkų, rašytojų ir novatorių įspūdžius, The New York Times kelionių skilties autorė Stephanie Rosenbloom parodo, kad keliaudami vieni – net ir tame mieste, kuriame gyvename – išmokstame pastebėti įvairiausias mus supančias smulkmenas: formas, paviršius, spalvas, skonius, garsus – taip, kaip sunkiai pavyktų leidžiant laiką su draugija. Knygą „Vienumos metas" sudaro keturios dalys, kiekvienos veiksmas vyksta vis kitame mieste – Paryžiuje, Stambule, Florencijoje, Niujorke – skirtingu tų pačių metų laiku. Pasitelkdama asmenines kelionių patirtis, psichologų ir sociologų, tyrinėjusių vienatvę bei laimę, įžvalgas, S. Rosenbloom aptaria vienumos teikiamus malonumus, atskleisdama, kaip laikas su savimi gali praturtinti gyvenimą.     

2011–2016 metais Lietuvoje su šeima gyvenęs vokietis istorikas ir miesto antropologas Felixas Ackermannas patyrusiu žvilgsniu skrodžia kiaurai posovietinės visuomenės fasadus: pastatų, žmonių viešo elgesio, valstybės institucijų, paslaugų, o svarbiausia – kalbų ir tapatybių. Apie Lietuvą autorius pasakoja kaip nepaprastai įdėmus ir sąžiningas jos gyvenimo stebėtojas, atvykęs čia iš išorės, bet matantis ir suprantantis jos rūpesčius ir problemas iš vidaus. Siūlydamas gyvenimiškai autentišką, taikliai reflektuojantį ir literatūriškai įtaigų šiuolaikinės Lietuvos portretą autorius klausia skaitytojo: kaipgi čia yra – viskas labai blogai ar vis dėlto – liuks? Aš myliu Lietuvą, nes čia apie viską galima sakyti „liuks", nors anaiptol ne viskas Lietuvoje yra liuks. Man visai liuks, kad aš galėjau penketą metų dirbti ir gyventi Vilniuje. Nors lietuviškai kalbu ir prasčiau už savo vaikus, bet juk tikrai liuks, kad aš apskritai bent jau suprantu šitą antrą pagal sunkumą pasaulyje kalbą, argi ne? Be išlygų liuks yra tai, kad mano dukters, vardu Emilia, pase gimimo vieta nurodyta „Wilna". Druskininkų vandens parko sovietinė architektūra – liuks. Liuks yra Vilniaus universiteto bibliotekos Profesorių skaitykloje turėti savo rašomąjį stalą. Ir ypač liuks yra galėti gyventi Žvėryne. Man liuks buvo ir tai, kad aš Regitros dėka galėjau pažinti visą Lietuvą, mėgindamas vis kitoje jos vietoje gauti vairuotojo teises. Felix Ackermann
​Knygą „Labai blogai, arba Liuks: 8 pamokos apie Lietuvą“ vokiečių kalba 2017 m. išleido viena didžiausių Vokietijos leidyklų Suhrkamp. Dabar knyga pasirodo lietuviškai – labiau pritaikyta Lietuvoje gyvenantiems ar su ja besitapatinantiems skaitytojams.

Ieva Simonaitytė (1897–1978) ‒ viena žymiausių XX amžiaus lietuvių rašytojų, savo kūriniuose talentingai įamžinusi Mažosios Lietuvos krašto tragišką likimą ir jo gyventojų ‒ lietuvių etninį savitumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Rašytojos gimimo 120-ųjų metinių minėjimo programoje buvo numatyta parengti ir išleisti atsiminimų knygą Aš esu Etmės Evė. Ją sudaro 1978–1983 m. užrašyti 57 asmenų liudijimai apie I. Simonaitytės gyvenimo kelią, būdą ir kūrybą. Knygoje taip pat skelbiamos archyvinės nuotraukos ir kai kurie dokumentai. Veikalas parengtas kaip mokslinė simonaitistikos šaltinių publikacija. Jos paskirtis ‒ įprasminti socialines ir kultūrines naujoves pralenkusios garsios asmenybės kūrybinių idėjų tęstinumą.    

Centrinės Airijos lygumos, 1859-ieji. Anglų slaugė Libė Rait paskiriama į mažytį kaimelį tirti, vietinių žodžiais tariant, medicinos anomalijos ar stebuklo. Žmonės kalba, kad vienuolikmetė Ana O'Donel jau keturi mėnesiai gyvena neimdama nė kąsnio į burną ir yra sveikutėlė: jos gyvybę paslaptingai palaiko kažkokios nematomos jėgos. Slaugės užduotis – ištisą parą nenuleisti nuo badaujančiosios akių ir atskleisti tiesą. Libė įsitikinusi, kad mergaitę ir jos šeimą valdo tamsybė ir prietarai, ir tikisi per kelias dienas atskleisti apgavystę. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžia su Ana, tuo aiškiau supranta, kad jos pačios įsitikinimai apie mergaitę, airius ir pačią save yra klaidingi. Kas iš tikrųjų yra Ana – apsimetėlė ar gyvas stebuklo įrodymas? O galbūt Libei tiesiai prieš akis skleidžiasi kažkas daug pikčiau? Įkvėptas tikrų istorijų apie „badaujančias mergaites", užfiksuotų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo XVI iki XX a., „Stebuklas" – tai stulbinamas, mintis jaukiantis pasakojimas apie artimą ryšį tarp žmonių iš visiškai skirtingų pasaulių, apie meilės ir piktybės kovą. Tai tikras mūsų įsitikinimų, kas iš tiesų teikia atgaivą kūnui ir sielai, išbandymas.      

XVIII a. dviejuose Ganos kaimeliuose gimsta netikros seserys – Efija ir Esė, kurių likimas susiklosto nepaprastai skirtingai. Efiją ištekina už anglo ir jai atsiveria patogus, viskuo aprūpintas gyvenimas Keip Kosto pilyje. O jos seserį Esę įkalina tos pačios pilies požemiuose. Vėliau ją kartu su tūkstančiais kitų parduoda klestinčiai Aukso pakrantės vergų rinkai ir išplukdo į Ameriką. Dviejų seserų likimų gijos išraizgo skirtingus žemynus ir palieka gilų įspaudą ateinančių kartų gyvenime. Nuo medvilnės plantacijų Misisipėje, misionierių mokyklų Ganoje iki JAV Pilietinio karo, nuo anglių šachtų Alabamoje iki džiazo klubų XX a. Harleme, iki pat šių dienų – autorė aprėpia trejetą žemynų ir septynetą kartų, sukuria itin intymų pasakojimą apie negailestingai laiko ardomus žmonių likimus, nenumaldomą sielvartą, visa ką persmelkiantį grožį ir kelių žemynų istoriją, kuri tarsi atgyja romane „Auksinės šaknys“.      

Domenikas Starnonė savo tėvynėje Italijoje yra vienas skaitomiausių ir gerbiamiausių rašytojų. 2001 m. D. Starnonė pelnė aukščiausią Italijos literatūrinį apdovanojimą – premiją „Strega". „Raištelių" siužetas paremtas neištikimybės istorija: vyras palieka šeimą ir išeina pas jaunesnę moterį. Tačiau romano kompozicija šią istoriją paverčia kokia tik nori, tik ne banalia. Knyga prasideda Vandos rašomais laiškais vyrui Aldui: iš pradžių kupinais įniršio ir nevilties, vėliau – persunktais kartėlio ir susitaikymo. Išties, ar begali būti kas banaliau: po dvylikos metų santuokos vyras palieka šeimą (žmoną ir mažamečius sūnų bei dukrą) dėl žavios devyniolikmetės. Tačiau tai – tik viena istorija. Antroje knygos dalyje pasakojamos kitos dvi. Po daugybės metų, vėl gyvendamas su Vanda, Aldas randa senus laiškus ir jie atgaivina anų dienų įvykius. Susipažinę su vyro pasakojimu, išgirstame ir jau suaugusių poros vaikų – Sandro ir Anos – versiją. Prieš skaitytojo akis pamažu atsiskleidžia visas lemtingųjų įvykių paveikslas, savaip paveikęs visos šeimos gyvenimus. Jausmingai, taikliai ir autentiškai aprašytoje šeimos dramoje „Raišteliai“ D. Starnonė įtikinamai parodo, kad jokios istorijos veikėjai negali būti išskirtinai teisūs ar kalti. Nevengdamas provokuoti, bet ir ne didaktiškai autorius ragina skaitytoją neskubėti teisti ir visuomet prisiminti, kad nė vienas iš mūsų negali iki galo suprasti kito žmogaus minčių nei jo poelgių.       

Kokių vėjų genamas Kanados ukrainietis, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys sumanytų grįžti į neramius laikus išgyvenančią Ukrainą ir ten pradėtų auginti kviečius? Nikas Fosa – laisvos sielos ir aukštų idealų žmogus – jaučia ne tik nostalgiją žemei, kurioje gyveno ištisos Fosų giminės kartos, bet ir pareigą padaryti šalį šviesesnę. Tačiau įsikūręs susiduria su Ukrainoje klestinčia korupcija, banditų gaujomis, oligarchija ir įsišaknijusiomis nerašytomis taisyklėmis. Pasitelkęs į pagalbą ypatingosios paskirties milicijos dalinį, Nikas kartu su lietuviu ūkininku Algirdu bando pažaboti nusikaltėlius ir įsitraukia į sudėtingą kovą prieš visą kraštą apraizgiusį voratinklį. Vyrai valstybės būklę prilygina asmenybės raidai: jie atkakliai tiki, kad Ukraina gali išaugti iš posovietinės sumaišties kaip žmogus iš paauglystės ir sąmoningai kurti savo ateitį. Tik ar jų pasiryžimo pakaks nugalėti vis labiau supančias priešų pajėgas? Įtempto siužeto romanas „Ukrainos tridantis. Prie bedugnės“ – tai pavojų kupina kelionė po pūliuojančią, bet bandančią išgyti šalį nuo tebemiegančio provincijos Maidano iki spalvingos Odesos ir kartu vidinė kelionė žmogaus, kuris žūtbūt siekia laisvės ir teisingumo.     

988-ieji. Apgriuvusiame miesto skersgatvyje įsikūrusios šešios nedidelės krautuvėlės. Viena jų – muzikos parduotuvė, iki lubų prigrūsta plokštelių. Jos savininkas Frankas daugeliui primena didelį švelnų meškiną. Dieną naktį jis padeda savo lankytojams ne tik išsirinkti reikiamą plokštelę, bet ir numalšinti kankinančias mintis, išgydyti skaudamą širdį. Frankas tiesiog jaučia, ko reikia atėjusiam. Tačiau vieną dieną, ilgai žiūrėjusi pro langą, prie jo durų nualpsta paslaptinga mergina žaliu paltu. Ilzė Brauchman. Ji nieko nesupranta apie muziką, o Frankas pirmą kartą gyvenime nežino, kurią plokštelę jai pasiūlyti. Po kelių susitikimų Ilzė paprašo Franko išmokyti ją suprasti muziką. Ilgi jų susitikimai ne tik atskleidžia paslaptingą Ilzės istoriją, bet ir atveria skaudžias Franko praeities žaizdas, grasinančias sugriauti trapų besimezgantį jų ryšį.      

Gyvename vieną gyvenimą, sapnuojame kitą, bet tas, kurį sapnuojame, ir yra tikrasis. Lietuvių skaitytojams jau pažįstamos prancūzų rašytojos Annos Gavaldos naujausioje knygoje „Pramušti šarvus“ – septyni labai skirtingi ir sykiu panašūs apsakymai. Kiekviename kūrinyje vis kitas asmuo – gyvūnų prekių pardavėja, našlė, sunkvežimio vairuotojas, tėtis, architektas, įmonės vadovas, viengungis – pasakoja skaudžias, painias ir mįslingas vienatvės ir santykių istorijas. Šios jausmingos ir subtilios išpažintys, parašytos pirmuoju asmeniu, leidžia prisiliesti prie tikro tikrų žmonių gyvenimo – pramušti šarvus ir pamatyti kasdienybę nekasdienišku žvilgsniu. Man tai nėra istorijos, dar mažiau – personažai. Tai yra žmonės. Tikri žmonės. Jie kalbasi, kad aiškiau save pamatytų, kad atsiskleistų, imtų pasitikėti – pramuštų šarvus. Ne visi įstengia, tačiau gali bent pabandyti – tai labiausiai jaudino mane. Pretenzinga kalbėti apie savo pačios personažus prisipažįstant, kad jie jaudina, bet aš dar kartą kartoju: man tai nėra personažai, tai – žmonės, tikri, nauji žmonės, kuriuos šiandien patikiu jums. Anna Gavalda

Henrikas Fexeus, žinomas švedų psichologinės manipuliacijos specialistas, lektorius, bestselerių autorius, knygoje „ŠEŠTASIS JAUSMAS“ šmaikščiai ir įtaigiai kalba apie neverbalinį bendravimą, įtaką, empatiją, dalijasi patarimais, kaip galima pagerinti savo bendravimo įgūdžius. Jis atskleidžia, kaip elgiasi lyderiai, kokius santykius jie kuria, kaip sugeba uždegti aplinkinius savo idėjomis ir užgesinti konfliktus, jiems dar neįsiplieskus. Šioje knygoje rasite patarimų, kaip panaudoti savo galimybes ir sukurti visaverčius santykius. Sužinokite: • kaip kurti santykius ir daryti įtaką žmonėms; • kaip tinkamai panaudoti naujausias psichologines žinias; • kaip prisipažinti suklydus; • kaip išmokti atvirai kalbėti apie savo norus ir jausmus; • kaip išmokti išklausyti draugą, šeimos narį ar kolegą; • ir kodėl vieniems žmonėms pavyksta sukurti visaverčius santykius, o kitiems ne.

Kodėl poros skiriasi? Atsakymas labai paprastas: žmonės nenutuokia, ko tikėtis iš santuokos. Jie nežino, kas ji yra, o dar labiau – kas nėra. Kitaip tariant, nežino (iš)gyvenimo šeimoje taisyklių. Arba jų nesilaiko. Tačiau žaidimas be taisyklių nėra nei malonus, nei sėkmingas. Šioje knygoje nuosekliai sudėliota instrukcija, KAIP NAUDOTIS SANTUOKA. Iliustruota smagiais pasakojimais, pamokomomis istorijomis, terapinės praktikos ir asmeninės patirties pavyzdžiais bei taikliomis citatomis. Knygoje taip pat rasite užduočių – jas atlikdami įgytas žinias patikrinsite praktiškai. Jūs sužinosite: • kokia yra santykių hierarchija ir vystymosi etapai, • kokie dėsniai veikia šeimos sistemą, • kokios būna santykių krizės ir kaip jas spręsti, • kaip padėti tvirtus šeimos pamatus, • kokios yra septynios auksinės santuokos taisyklės, • kaip pasinaudoti skirtumais ir spręsti konfliktus, • kur susituokus dingsta meilė ir intymumas, • kaip pamilti iš naujo, • ką reiškia būti tėvais, • kokios yra mylinčio žmogaus savybės. Išsikelkite uždavinį geriau pažinti save ir tuomet priimti kitą kaip kitokį, o ne savo antrininką, su kuriuo būtų patogu gyventi. Viską išmėginkite praktiškai savo poroje – darykite tai atkakliai ir tam tikrą laiką, o ne vienintelį kartą. Tada rezultatais pasidalykite su draugais ir pažįstamais – juk dalijantis gėrio daugėja. Aurima Dilienė     

Vietoje nenustygstanti Lena ir jos draugas Trilė dienas leidžia mažame kaimelyje prie įlankos. Jie prisigalvoja įvairiausių pokštų ir išdaigų: tarp savo namų nutiesia laipiojimo virvę, žaidžia karą, surengia gatvės muzikantų pasirodymą. Ir dažniausiai prisidaro didelių bėdų. Visa laimė, kad greta yra senelis ir tetulė-bobulė, kurie viską sudėlioja į savo vietas. O jei nutiks kas nors tokio, ko niekam nebepavyks atitaisyti? Maria Parr žaismingai ir lengvai rašo apie džiaugsmingus ir rimtus dalykus, apie draugystę ir liūdesį, apie žmogaus norą būti tikram, kad tas, kurį myli, tau jaučia tą patį. Šildo širdį!
​

Knyga skirta 7-11 metų vaikams.     

Dinozaurų gigantoraptorių rūšį, kuriai jau daugiau nei 70 milijonų metų, Dinozaurų mieste Kinijoje atrado paleontologų komanda, prie kurios vėliau prisijungs ir Klikas. Dabar jis su savo kompanija smagiai leidžia laiką ir susipažįsta su archeologinėje vietovėje atkastais dinozaurais. Tačiau netrukus čia pasirodys grafas Lamas, vedamas savo šiurpių planų... Šįkart jis ketina turbokrionine mašina atgaivinti dinozaurų fosilijas ir sukurti roplių armiją! Kad mašina veiktų, jam prireiks slapto kodo, kurį žino tik Klikas... Ar išdegs šis grafo planas? Kaip Kliko kompanija sustabdys milžiniškų įsiutusių dinozaurų armiją? Knyga skirta vaikams nuo 8 metų. Ši knyga yra Smagiosios edukacijos knygų serijoje. Ji padės lavinti emocinį intelektą, joje rasite galvosūkių ir nuotykių, raidžių nuotykių ir edukacinių istorijų. 

Hilstaune rengiamo mokslininkų konkurso tema – Leonardo da Vinčio, vieno iškiliausių kūrėjų per visą žmonijos istoriją, išradimai. Ko gero, genialusis profesorius Klikas vėl nuskins laurus, šįkart su įstabiu skraidančiu oro sraigtu. Viskas pakrypsta grėsminga linkme, kai piktasis grafas Lamas ir jo pakalikai suktybėmis ir klasta mėgina nugvelbti iš profesoriaus pirmąją vietą. Šiurpią paslaptį slepiantis hipnotizuojantis robotas kelia grėsmę ne tik profesoriui Klikui, bet ir visiems Hilstauno vaikams! Ar pavyks Kliko kompanijai užkirsti kelią nelaimei? Be abejo, Eliotas, Danis ir Kira savo drąsa ir sumanumu įveiks nedorėlį grafą Lamą ir sujauks piktus jo kėslus. Ak,tiesa! Nepamirškime dar vieno Kliko kompanijos nuotykių dalyvio – mielo gyvūnėlio Leonardo. Knyga skirta vaikams nuo 8 metų. Ši knyga yra Smagiosios edukacijos knygų serijoje. Ji padės lavinti emocinį intelektą, joje rasite galvosūkių ir nuotykių, raidžių nuotykių ir edukacinių istorijų.     

Trečioji skiemenuotų pasakų dalis smalsius mažuosius skaitytojus supažindina su dar neregėtais veikėjais! Skruzdėlytė, padedama gerųjų vabalėlių, skuba namo iki saulė nusileis, Saulė ir Mėnulis rūpinasi dukrele Žeme, o trečias, jauniausias, brolis mandagumu ir gudrumu laimi princesės širdį ir karalystę. Kad skaitytojų akelės nepavargtų nuo raidžių, smagius veikėjų nuotykius lydi žaismingos Marijos Smirnovaitės iliustracijos. Paveikslėlių knyga „Skiemenuotos pasakos“ skirta 4–7 metų vaikams, kurie nori pradėti skaityti patys. Pasakos knygelėje su-skie-me-nuo-tos, o kirčiuota raidė – paryškinta, kad mažiesiems būtų lengviau perskaityti ir tinkamai ištarti žodžius.