„Aš vadinuosi Brodekas, ir aš čia niekuo dėtas." Įsivaizduojamoje šalyje, kažkur Europos rytuose, pasibaigus karui Brodekas sugrįžta į savo kaimelį. Grįžta iš koncentracijos stovyklos, patyręs didžiausią pažeminimą ir kraują stingdantį siaubą. Ir vis dėlto per stebuklą išlikęs gyvas, nes nuolatos jautė, nors ir toli, plakant mylimos Emelijos širdį. Tačiau Brodekas nė nenutuokia, kas jo laukia namie. Vieną dieną į kaimą atkeliauja nepažįstamasis. Keistas atvykėlio elgesys, apranga ir įpročiai, pernelyg didelis mandagumas ir itin plati šypsena ima kurstyti kaimo gyventojų baimes ir prisiminimus. Kai keistuolis nupiešia gyventojų portretus, apnuogindamas jų netobulumą, paslaptis ir ydas, įtarimų kyla dar daugiau. Tačiau Brodekui jis tiesiog „De Anderer" – Kitas, galbūt dėl to, kad „jis – tai truputį aš". Vėliau įvykdoma atvykėlio žmogžudystė, kurioje dalyvauja beveik visi kaimo vyrai – išskyrus Brodeką. Niekas nepripažįsta kaltės, o Brodekas, vienintelis išsilavinęs žmogus kaime, įpareigojamas parašyti apie tai raportą. Greta užsakyto aprašymo išnyra gyvenimo istorija žmogaus, kuris koncentracijos stovykloje turėjo ryžtis tapti Šunimi Brodeku, kad išgyventų. Rašydamas jis pasiners į pačias siaubo gelmes ir pagaliau pasijus išsilaisvinęs. Paprastai ir aiškiai parašytas, meistriškai sukonstruotas „Brodekas" – alegorinis romanas apie kitoniškumą. Jame nefigūruoja nei žodis „žydas", nei „Holokaustas", bet netrukus paaiškėja, kad knygoje įvykusios katastrofos šaknys slypi kaip tik čia. Tai itin tapybiškas pasakojimas apie mitą ir istoriją, meilę ir ištikimybę, atskleidžiantis žmogiškojo žiaurumo ir gėrio ribas.

Mindaugas Grajauskas – žmogus, vis ieškantis būdų supaprastinti kompleksinius gyvenimo aspektus. Mindaugo domėjimosi ir tyrinėjimo laukas yra kasdienės bet kurio žmogaus gvenimo temos – nuo produktyvumo ir asmeninio efektyvumo, sąmoningumo ir savivokos didinimo, komandinės veiklos stiprinimo iki asmeninių finansų valdymo ir investavimo. Jo istorija gan paprasta – pats susidūręs su pinigų organizavimo sunkumais poroje ėmėsi ieškoti įvairių praktikų ir būdų, leidžiančių efektyviau panaudoti pinigus ir sklandžiau juos organizuoti šeimoje. Savo atradimus ir pritaikytas praktikas Mindaugas susistemino, aprašė ir dabar mielai dalinasi su kitais žmonėmis knygoje, seminaruose ar konsultacijose. Mindaugas yra mokymų įmonės vadovas, mokymų treneris ir investuotojas. „Ko niekada neišgirsite iš bankininko: praktiniai patarimai poros finansų planavimui ir organizavimui“ – antroji autoriaus knyga.  

2015 metais Harvardo mokslininkai išsiaiškino, kad kiekvienas vaikas, kuris sėkmingai susidoroja su net kebliausiais iššūkiais, savo gyvenime turi bent vieną stabilų ir artimą ryšį su paramą jam užtikrinančiu suaugusiuoju. Kad tai suprastų bestselerių autoriui Joshui Shippui Harvardo mokslų nereikėjo. Kadaise rizikos grupei priklausęs, be tėvų augęs vaikas sutiko globėją, kuris neapleido jo, išmokė patikėti savimi ir pakeitė jo gyvenimą. Knygoje „Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį“ Joshas Shippas parodo mums, kaip būti tuo rūpestingu suaugusiuoju paauglio gyvenime. Pabrėždamas atjautos, pasitikėjimo ir padrąsinimo svarbą, knygos autorius suskaido paauglio gyvenimą į fazes su joms būdingais pokyčiais, tikslais ir iššūkiais. Knygoje pateikiama informacija apie paauglių smegenyse vykstančias transformacijas, dalijamasi aukščiausio lygio paauglių ir suaugusiųjų santykių ekspertų patirtimi, siūlomi praktiniai scenarijai, kuriais vadovaujantis galima lengviau susidoroti su tokiomis sudėtingomis temomis kaip: • ATLEIDIMAS: Ką daryti, kai mano paauglį vaiką įskaudina ir tai nėra jo kaltė? • BENDRAVIMAS: Kaip kalbėtis su paaugliais? Jie tik vaiposi. • PASITIKĖJIMAS: Nebepasitikiu paaugliu vaiku. Kaip tai pakeisti? • PATYČIOS: Padėkite! Paauglys (arba jo draugai) persekiojami, iš jų tyčiojasi. • SUNKŪS POKALBIAI: Narkotikai. Mirtis. Seksas. O, varge!

„Stovime ant trečios didžiausios žmonijos istorijoje pasitikėjimo revoliucijos slenksčio", – teigia knygos „Kuo galite pasitikėti?" autorė Rachel Botsman. Intriguojančiu, lengvu, kupinu saviironijos ir humoro stiliumi autorė atskleidžia, kaip informacinės technologijos bei pasitikėjimas internetu teikiamomis paslaugomis keičia mūsų gyvenimus ir kuria naują pasitikėjimo eros pradžią. Anot R. Botsman, dar visai neseniai pasitikėjimas buvo labai asmeninis reikalas: pasitikėjome šeima, draugais ir draugų draugais. Šiuo metu drąsiai sėdame į pavėžėjimo paslaugas teikiančio nepažįstamojo automobilį, apsistojame privačiuose būstuose atostogų metu, o internetinėje erdvėje noriai dalijamės svarbiausiais savo gyvenimo momentais, nesukdami galvos dėl šių duomenų saugumo. Kodėl? Ogi todėl, kad pasitikime. Ir tai, anot R. Botsman, tik pradžia. Šioje savo knygoje autorė dosniai dalijasi su skaitytojais savo ir iškiliausių ekspertų įžvalgomis: kaip skaitmeninės inovacijos pakeis mūsų gyvenimus ateityje; kodėl Billas Gatesas, Stephenas Hawkingas ir Elonas Muskas taip baiminasi pažangos dirbtinio intelekto srityje; ar kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin ir Ether, išstums įprastas valiutas; prie ko gali privesti Kinijoje pradėta piliečių reitingavimo sistema ir kodėl pasitikėjimas toks svarbus net kokaino prekeiviams tamsiajame internete... Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus kartais priblokš, o kartais pralinksmins, tačiau neabejotinai paskatins susimąstyti apie permainas, kurios neišvengiamai pakeis visų mūsų gyvenimus.

XIX amžiaus Naujosios Zelandijos epas Volteris Mūdis 1866-aisiais atvyksta į Naujosios Zelandijos aukso kasyklas pralobti, tačiau vos atvykęs, audringą ir tamsią naktį, patenka į slaptą susirinkimą. Jame 12 vyrų aptarinėja virtinę neišaiškintų nusikaltimų: dingo turtingas žmogus, paleistuvė bandė pasitraukti iš gyvenimo, o nelaimėlio girtuoklio namuose aptikta daug aukso. Mūdis netrukus įtraukiamas į mįslingai susipynusių sudėtingų likimų tinklą. Kas juos valdo – turto troškimas, nepalankios aplinkybės ar netikėtas šviesulių – dangaus kūnų – išsidėstymas? Tai daugiasluoksnis kūrinys – nuotykių romanas, meilės istorija, vesternas, detektyvas ir trileris viename, vertinamas už itin meistriškai sukurtą matematiškai tikslią struktūrą, įtraukiantis sumaniai supintu pasakojimu ir itin vertingas dėl gyvai vaizduojamo XIX amžiaus Naujosios Zelandijos aukso karštinės pasaulio. Pasak literatūros kritikų, „Šviesuliai“ – postmodernus kūrinys, atgaivinantis klasikinį Viktorijos epochos romaną, lygintinas su paties Charleso Dickenso kūriniais.

Valdo Papievio „Brydė“ – psichologinis trileris, rašytas Lietuvoje prieš tris dešimtmečius. Romane iš fragmentų dėliojamos dvi istorijos: viena – apie pokario žmonių šiurpius išgyvenimus mažame miestelyje, kita – apie Sąjūdžio metų Vilnių. Kūrinys, gavęs postūmį iš autentiškų anykštėnų pasakojimų, stebina autoriaus įsijautimu į kiekvieno personažo širdį, jo likimą ir lemtingus pasirinkimus. „Brydėje“ kuriami istoriniai vaizdai – neįprasti ir paveikūs, o gausiais įvykiais knyga nenusileidžia amerikietiškam veiksmo filmui. Tačiau tikrasis teksto žavesys slypi magiškoje Valdo Papievio kalboje. Būtent ji atveria mums prievartos, baimės draskomų, savyje vilties ir tvirtybės ieškančių veikėjų jausmų, minčių ir pasąmonės pasaulį.

Šalta, rami, abejinga... Niekas neišmuša Teilorės Donovan iš vėžių. Teismo salėje ji nesileidžia bauginama priešininkų, o asmeniniame gyvenime nesileidžia skaudinama vyrų – net neištikimo buvusio sužadėtinio. Todėl kai jai skiriama neįprasta darbo užduotis: padėti vienam aktoriui ruoštis vaidmeniui rimtame teisiniame trileryje, Teilorė prisiekia nepamesti galvos dėl Holivudo garsenybės. Net jei jis – Džeisonas Endriusas, seksualiausias pasaulio vyras. Pasitikintis, įžymus, žavingas... Džeisonas Endriusas pratęs, kad moterys puola jam po kojomis. Todėl kai Teilorė Donovan jį atstumia, aktorius sutrinka. Ji nepanaši į kitas pažįstamas moteris: abejinga šlovei, iš pažiūros atspari jo žavesiui ir, kad ir kaip būtų keista, geba jam pasakyti „ne“. Tiesiog puikus iššūkis. Ir kuo dažniau Teilorė jam sako „ne“, tuo labiau Džeisonas įsitikina: ji jam – tobula moteris.

„Gyvenimo laikrodžio dūžiai" – tai romanas apie vargšų ir galingų žmonių likimus. Pagrindinė veikėja – stipri ir prietarų nesuvaržyta moteris. Paauglystėje ji išsiskiria iš savo bendraamžių, vis dar žaidžia lėlėmis... Nepaisydama kreivų aplinkinių žvilgsnių, mergaitė šitaip mokosi įsijausti į bet kokį vaidmenį ir perprasti žmonių elgsenos subtilybes. Kartą atvykusi vasaros atostogų į mažą miestelį, ji sujaukia nusistovėjusią tvarką į savo spektaklius lengvai įsukdama gyvus herojus: galvas pameta ir brandūs vyrai. Įsijautusi į intelektualios ir gracingos abiturientės iš sostinės vaidmenį, penkiolikmetė nejučia įsimyli...

„Basakojis bingo pranešėjas" – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų. Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą. Bingo salės ir griūvanti Sovietų Sąjunga, ministro pirmininko kabinetas ir Toronto bažnyčios rūsys – netikėčiausiose vietose ir situacijose autorius atranda ir talentingai užfiksuoja subtiliausius gyvenimo atspalvius, juokingas, liūdnas ar net tragiškas akimirkas. Tai nutrūktgalviški ir kartu išminties nestokojantys pasakojimai apie tapatybę, emigraciją, nuolatines namų paieškas, pašaukimą, darbą, šeimą ir meną.

„Velnio dienoraštyje“ tiriami artimo Hitlerio bendražygio ir vieno iš Trečiojo reicho ideologijos architektų Alfredo Rosenbergo asmeninio dienoraščio užrašai, pasakojama kone detektyvinė jo dingimo ir suradimo 2013 m. istorija. Pirmiausia Rosenbergo dienoraštis buvo rastas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje paslėptas vienoje Bavarijos pilyje – 500 puslapių, atskleidžiančių tamsiausius žmogaus, padėjusio pamatus Holokaustui, sąmonės užkampius. Niurnbergo tribunolo metu dienoraštis buvo analizuotas, tačiau, Rosenbergui įvykdžius mirties bausmę, paslaptingai dingo. Amerikiečiai autoriai Robertas K. Wittmanas ir Davidas Kinney knygoje pasakoja apie daugiau nei dešimtmetį trukusias dienoraščio paieškas ir atskleidžia mažai žinomas Rosenbergo užrašų detales. Knygoje aprašomų veikėjų biografijos ir asmeninė patirtis gyvai perteikia Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos būklę, socialinį ir politinį jos vaizdą, detaliai vaizduoja katastrofa pasibaigusį nacionalsocialistų iškilimą į valdžią, jų siekius, motyvaciją, tarpusavio ryšius ir intrigas. Dokumentinis pasakojimas moksliniu tikslumu parodo Vokietiją ir pasaulį XX a. supurčiusius įvykius.

2016 metais lietuvių kalba pasirodžiusi knyga „Sapiens" akimirksniu tapo nacionaliniu bestseleriu. Ja žavėjosi Billas Gatesas, Barackas Obama ir Mark Zuckerbergas ir ne vienas tūkstantis skaitytojų Lietuvoje (išėjo trys knygos „Sapiens" tiražai), knyga išleista pasaulio 40 kalbų. Tai knyga apie žmonijos ateitį ir norą tapti daugiau nei žmonėmis – tapti dievais. Iki šiol žmonija parodė neeilinius sugebėjimus išgyventi badą, marą ir karus. Šios nelaimės per šimtmečius buvo transformuotos iš nenugalimų stichijų į įveikiamus iššūkius. Pirmą kartą istorijoje daugiau populiacijos miršta nuo persivalgymo nei nuo neprivalgymo, daugiau miršta sulaukę garbingo amžiaus negu nuo infekcijų. Ir daugiau žmonių patys nusižudo negu yra nužudomi kareivių, teroristų ar nusikaltėlių ir maniakų kartu sudėjus.

Buvusios „Islamo valstybės" sekso vergės ir Nobelio taikos premijos nominantės bei JT geros valios ambasadorės atsiminimai. 2014 metais „Islamo valstybė" užpuolė Nadios Murad gimtąjį jazidų (kurdų religinė mažuma) kaimelį šiaurės Irake ir jos, 21 metų moksleivės, gyvenimas sudužo į šipulius. ISIS kareiviai žudė vyrus, kurie nesutiko atsiversti į islamą, ir moteris, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis. Nadios motiną ir šešis brolius taip pat nužudė, o ji pati buvo išvežta į Mosulą ir, kaip ir tūkstančiai kitų jazidų moterų, parduota į „Islamo valstybės" sekso vergiją. Mergina buvo laikoma nelaisvėje, mušama ir prievartaujama, tačiau galiausiai jai pavyko pabėgti ir išsigelbėti. Nadia nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną ji taps žmogaus teisių aktyviste. Ji metė iššūkį visoms etiketėms, kurias jai mėgino klijuoti gyvenimas: našlaitės, prievartos aukos, vergės, pabėgėlės. Vietoje jų ji susikūrė naujas: likusi gyva, jazidų lyderė, moterų užtarėja, Nobelio taikos premijos nominantė, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, o dabar ir knygos autorė. Nadia ne tik sugebėjo išreikšti savo nuomonę, ji taip pat kalba už kiekvieną jazidą, nukentėjusį nuo genocido, vykdomo Irake, už kiekvieną prievartautą moterį ir už kiekvieną likimo valiai paliktą pabėgėlį. Ši knyga – tai didžiulio žmogaus noro gyventi liudijimas ir meilės laiškas – prarastai šaliai, trapiai bendruomenei ir karo išblaškytai šeimai.

Džulė – peštukė ir padauža, tikras gatvės vaikas – iš globos namų patekusi į pastoriaus Matisono šeimą pirmą kartą gyvenime pasijunta mylima. Užaugusi ji tampa žavia, gyvenimo džiaugsmu trykštančia moterimi. Niekas negalėtų suardyti jos susikurto nepriekaištingo gyvenimo. Bet vieną dieną į šį tobulą pasaulį įsiveržia Zakas Benediktas. Zako – Holivudo dievuko, garsaus aktoriaus ir režisieriaus – gyvenimas dūžta į šipulius. Jis apkaltinamas žmonos nužudymu ir nuteisiamas kalėti daugybę metų. Spindintys apdovanojimai, šlovė ir gerbėjų būriai lieka praeityje. Pabėgęs iš kalėjimo jis pagrasina nepažįstamai moteriai ginklu ir pareikalauja nuvežti į slaptus draugo namus Kolorado kalnuose. Kaustoma baimės ir nerimo dėl savo likimo Džulė vis dėlto išdrįsta suabejoti Zako kaltumu. Nuojauta jai kužda, kad po atšiauraus ciniko kauke slepiasi geros širdies žmogus. O jo akyse ji netrunka įžvelgti aistrą. Aistrą, kuri grasinasi pasiglemžti juos abu. Kelionė į pasitikėjimą, tikrą įsipareigojimą, meilę ir Zako nekaltumo įrodymų paieškos tik prasideda...

Knygoje „Vidinis darbas" jungiškosios krypties psichoterapeutas Robertas A. Johnsonas siūlo keturių etapų metodą, kuriuo remdamiesi atpažinsite ir išmoksite analizuoti vidinio pasaulio siunčiamus signalus. Perpratę per sapnus ir vaizduotę atsiskleidžiančią simbolių kalbą, susisieksite su savo pasąmone ir nustosite jaustis jos valdomi. „Mes visi esame kur kas turiningesnės asmenybės nei vien tas „aš", kurį pažįstame. Mūsų sąmoningas protas vienu metu gali aprėpti tik nedidelę visos esybės dalį. Kad ir kaip stengiamės save pažinti, sąmonę pasiekia arba sąmonės lygmeniu funkcionuoja tik maža tos milžiniškos pasąmoninės energijos dalis. Todėl privalome mokytis pasiekti pasąmonę ir suprasti jos signalus – tai vienintelis būdas atskleisti nematomas savo asmenybės puses."

Kai septyniolikmečio Če šeima persikrausto iš Bankoko į Niujorką, didžiausiu jo rūpesčiu tampa ne adaptacija naujoje šalyje ar draugų paieškos, bet mažoji sesutė Roza. Už naivių gražutės dešimtmetės akių ir žavingų gelsvų garbanų slepiasi šaltas, racionalus ir negailestingas protas: absoliučiai empatijos neturinti Roza vagia, manipuliuoja, kankina ir meistriškai išsisuka sulaužiusi savo pasižadėjimus „būti gera". Tiesą sakant, Če neabejoja: jo sesuo yra tikrų tikriausia psichopatė. Grėsminga, pavojinga ir, nepaisant savo amžiaus, neįtikėtinai gabi. Nei darbuose paskendę tėvai, nei Roza besižavintys aplinkiniai net neįtaria, kas slepiasi už angeliško mergaitės veidelio. Tačiau Če žino: kadaise pasižadėjęs saugoti mažąją sesutę nuo pasaulio, dabar turės pasaulį saugoti nuo Rozos.

Elitinis skonių pasaulis be grimo knygoje apie someljė karjeros pradžios nuotykius. 

Žurnalistė iš Niujorko Bianca Bosker apie vyną nežinojo beveik nieko. Tačiau vieną dieną jai atsivėrė alternatyvi visata – someljė elito pasaulis, kur gyvenimas paaukojamas skoniui. Priblokšta vyno ekspertų atsidavimo, žinių ir iš pažiūros antžmogiškų jutiminių galių, autorė ima tyrinėti, kas kursto jų aistrą. Galiausiai pati tampa viena iš jų – kamščio nuneštųjų. 

Ji keliauja po akląsias degustacijas, lankosi išskirtiniuose Niujorko restoranuose, didžiulėse vyno gamyklose, net gulasi į magnetinio rezonanso aparatą, kad atsakytų į klausimą: kuo tas vynas toks ypatingas? Kodėl už jį mokamos didžiulės sumos ir dėl jo atsisakoma kvepalų, druskos ir net kavos?

„Ponas Manis" – bene geriausias kada nors parašytas romanas hebrajų kalba. Jis neįprastas savo forma – pokalbiais, kuriuos jungia paslaptingojo pono Manio pavardė. Veiksmas vystomas laiko spirale atgal: prasideda 1982 m. Izraelyje, po to nukelia į vokiečių okupuotą Kretą, britų užimtą Palestiną, XIX a. Krokuvos apylinkes ir galiausiai Atėnus. Ne veltui Šiaurės Jeruzale vadinamas Vilnius romane taip pat randa sau vietą. Per penkis intymius atsivėrimus parodomas net kelių kartų požiūris į žydus ir jų istoriją.

Kultūrinių simbolių pilni, painius likimo vingius atskleidžiantys pokalbiai žavi savo ekspresija, gyva, archajiška kalba, per kurią praeities pavidalai tampa ypač aktualūs, gyvi, įtraukiantys savo gilumu. Meilė, karas ir mirtis, savos tapatybės išsaugojimas, istorija, kultūra ir šeima – šios amžinosios temos ir subtilios vidinės išpažintys nepalieka skaitytojų abejingų ir sujaudina atokiausias mūsų sielos kerteles.