1913 m. sausio 1 d. Batėgaloje (Jonavos r.) gimė tautodailininkė, medžio drožėja, tapytoja Aldona MAČIULYTĖ. Sukūrė daug drožybos ir tapybos darbų, kurie yra išsibarstę po Lietuvos bažnyčias. Jos drožiniais išpuošta Kulvos bažnyčia. Dalyvavo rajoninėse parodose. 1997 m. Jonavos krašto muziejuje buvo organizuota visos Mačiulių šeimos paroda, kurioje eksponuoti ir Aldonos Mačiulytės darbai. Mirė 1989 m. rugsėjo 13 d. Palaidota Kulvos kapinėse.

1933 m. sausio 3 d. Linksmėnų k. (Joniškio r.) gimė poetas, knygų autorius bei redaktorius, istorikas, dėstytojas Algimantas KATILIUS. Eilėraščių knygos „Kelias“ (2006 m.), garso įrašų „Kelias“ (2006 m.) ir „Riedėk mano gyvenimo marguti“ (2009 m.) autorius, daugelio knygų bendraautoris. Mirė 2020 m. kovo 28 d.

1963 m. sausio 6 d. Jonavoje gimė akrobatinio skraidymo pilotas instruktorius, sporto meistras, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas (1997 m.) Aloyzas CIBARAUSKAS. 1984 m. jis tapo Lietuvos čempionato prizininku, R. Pivnicko prizo laimėtoju, transatlantinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno taurės varžybų prizininku. Sumanė spalvinimo knygelę vaikams aviacijos tematika „Nuspalvink senelio pasaką“, kuri buvo išleista ir dalinama keleiviniuose lėktuvuose vaikams skrydžių metu. Žuvo 1997 m. rugpjūčio 29 d. Kaune.

1923 m. sausio 7 d. Labos k. (Radviliškio r.) gimė kunigas, monsinjoras, ilgametis Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas, vikaras ir altarista, Jonavos rajono garbės pilietis Vincas Algirdas PRANCKIETIS. Knygų: „Baikalo žvejys“ (1998 m.), „Ne vien duona...“ (1999 m.), „Vynmedis ir jo šakelės“ (2005 m.), „Padraugaukime“ (2008 m.), „Pašaukti šviesos tarnystei“ (2012 m.), straipsnių rajono spaudoje autorius, knygos „Requiem : broliai kunigai – aukos dvasia“ (2001 m.) bendraautoris. Parengė fotografijų parodą „Tremtis“ (Jonavos krašto muziejuje, 1998 m.). Mirė 2016 m. gegužės 3 d. Jonavoje.

1943 m. sausio 15 d. Jonavoje gimė mokytoja ekspertė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė Vita MACKIALAITĖ-KIVILIENĖ. Vadovėlio „Nėrimo pradmenys” (5-7 klasei, 1998 m., 2001 m.) autorė, kitų vadovėlių bei pratybų sąsiuvinių bendraautorė. Mirė 2019 m. gegužės 27 d. Kaune.

1923 m. sausio 22 d. Lyviškių k. (Pagirio valsč., Ukmergės apskr.; dab. – Kėdainių r.) gimė medžio drožėjas, tapytojas Stanislovas RAILA. Drožė iš medžio skulptūrėles, kryžius. Dalyvavo parodose Jonavoje, Vilniuje, Rumšiškėse. Mirė 2005 m. balandžio 4 d. Jonavoje, palaidotas Jonavos kapinėse.

1933 m. sausio 24 d. Kaune gimė biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja, Jonavos rajono garbės pilietė Teresė ŽIŽIENĖ. Ji įsteigė ir vadovavo Maltos ordino pagalbos tarnybos Bukonių filialui (1991–2004 m.), jos iniciatyva Jonavos rajone įgyvendintas kaimo mokyklų kompiuterizacijos projektas, gauta parama įrengiant senelių pensionatą, neįgaliųjų veiklos centrą „Gyvenimo namai“, vaikų dienos centrą Bukonyse, renovuojant slaugos skyrių Jonavoje. Apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, ordinu „Maltos kryžius“, kitais apdovanojimais. Mirė 2022 m. spalio 10 d. Birštone.

1923 m. vasario 5 d. Butkūnų k. (Jonavos r.) gimė gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Jonas GRADAUSKAS. Jis vienas iš vaikų chirurgijos pradininkų Lietuvoje, Respublikinio vaikų chirurgijos centro steigėjas bei ilgametis jo vadovas (1978–1994 m.), pirmasis vaikų chirurgijos dėstytojas Vilniaus universitete. Jam suteikti Lietuvos nusipelniusio gydytojo (1984 m.) bei liaudies gydytojo (1989 m.) vardai. Leidinių „Mokėk teikti pirmąją pagalbą“ (1961 m.), „Vaikų ūminiai chirurginiai susirgimai“ (1973 m.), „Naujagimių chirurgija“ (Su B. Siaurusaičiu, 1982 m.), „Vaikų peritonitas“ (1986 m.), „Vaikų chirurginių ligų semiotika ir diagnostika“ (1988 m.), „Vaikų chirurgija“ (1989 m.) ir kitų autorius. Mirė 2018 m. sausio 2 d. Vilniuje.

1973 m. vasario 7 d. Toleikių k. (Utenos r.) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas, Gynybos štabo karinio rengimo valdybos viršininkas Aleksiejus GAIŽEVSKIS. Knygos „Tarp dangaus ir žemės : taip gimsta kariai, 1991–1992“ autorius. Gyvena Jonavoje.

1978 m. vasario 14 d. Jonavoje gimė treko ir plento dviratininkas, olimpietis Linas BALČIŪNAS. Dalyvavo 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse, plento lenktynių rungtyje nebaigė distancijos (grupinės lenktynės), 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse užėmė 11 vietą (trekas, komandinis persekiojimas) ir 9 vietą (trekas, individualus persekiojimas), 2004 m. Pasaulio treko taurėje iškovojo 1-ąją vietą (komandinis persekiojimas), 2005 m. Europos čempionate iškovojo 1-ąją vietą (trekas, omniumas). 7 kartus Lietuvos čempionas, daugelio kitų varžybų dalyvis ir prizininkas.

1948 m. vasario 19 d. Užpelkiuose (Kretingos r.) gimė ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, žemės ūkio vadybininkas Jonas Klemensas SUNGAILA. Beveik 20 metų praleidęs Jonavos rajono savivaldoje ir užėmęs aukščiausias pareigas, svariai prisidėjo, kad Jonavos rajono savivaldybė taptų progresyvesnė ir artimesnė kiekvienam rajono gyventojui. Mirė 2022 metų liepos 21 d.

1938 m. kovo 1 d. Čiūdų k. (Jonavos r.) gimė liaudies menininkė, tautodailininkė, medžio drožėja, akmens tašytoja Janina LISTVINA. Drožia skulptūras, kryžius, koplytstulpius, stogastulpius, tašo skulptūras iš akmens, tapo paveikslus. Meno parodose dalyvauja nuo 1965 m. Gyvena Jonavoje.

1973 m. kovo 9 d. Kaune gimė tautodailininkas, medžio drožėjas, Lietuvos kraštotyros draugijos Garbės kraštotyrininkas, konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ „Kaimo amatų meistro“ nominacijos laureatas, kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ įkūrėjas ir pirmininkas Artūras NARKEVIČIUS. Nuo 1999 m. dalyvauja parodose ir pleneruose. Keliolikos tautodailės Lietuvos rekordų autorius: ilgiausias medinis žaislas, ilgiausia riešutų gliaudyklė, gausiausias suvenyrinių kaukių rinkinys, mažiausia kaukė, mažiausias margučių ridenimo lovelis, mažiausia rankšluostinė ir kt. Rekordiniai žaislai 2019 m. pristatyti Žaislų muziejuje (Vilniuje). Leidinių „Žmonių apšvietai paaukočiau viską…“ (kartu su Gražina Mrazauskiene, 2004 m.) „Žeimiai – 650“ (2013 m.) sudarytojas, kitų leidinių apie Jonavos kraštą bendraautoris. Gyvena Žeimiuose.

1963 m. kovo 11 d. Jonavoje gimė dailininkas, modernistas Virginijus RUSECKAS. Parodose dalyvauja nuo 1990 m.: „AL galerijoje“, galerijoje „Arka“ (Vilnius), „Rotušės“ galerijoje (Kėdainiai), galerijoje „Kauno langas“ (Kaunas), Čiurlionio meno galerijoje (Čikaga), taip pat parodose Jonavoje, meno forume „Homo Ludens“ (Jonava) ir kitur. Gyvena Kaune.

1738 m. kovo 16 d. Šiluose (Jonavos r.) gimė vyskupas, Jonavos bažnyčios fundatorius, politinis veikėjas, rašytojas, bajoras Juozapas Kazimieras KOSAKOVSKIS. Trečiasis Domininko Kosakovskio ir Marijos Zabielaitės sūnus. Teisės daktaras (1771 m.). Dalyvavo Ketverių metų seime (1788–1792 m.). Reformatų ir Gegužės 3 d. konstitucijos (1791 m.) priešininkas. Vienas Targovicos konfederacijos vadų Lietuvoje. Parašė romaną „Kunigas Klebonas“ (Ksiądz Pleban, 1786 m.), veikalą „Pilietis“ (Obywatel, 1788 m.). 1786 m. anonimiškai išleido satyrines komedijas „Varšuvietis namuose“ (Warszawianin w domu, pastatyta 1784 m. Jonavoje, 1785 m. Varšuvoje), „Ponaitis ūkininkas“ (Panicz gospodarz, pastatyta 1784 m. Jonavoje, 1786 m. Varšuvoje), „Lenkas gudrus po laiko“ (Mądry Polak po szkodzie), taip pat publicistinių apysakų, politinių brošiūrų. Mirė 1794 m. gegužės 9 d. Varšuvoje. Pervežtas ir palaidotas Jonavos bažnyčios požemiuose.

1908 m. kovo 24 d. Žynių k. (Vilkaviškio r.) gimė kunigas jubiliatas, archeologijos mokslų daktaras, ilgametis Jonavos bažnyčios klebonas Pijus ČIŽAUSKAS. Nuo 1950 m. iki 1990 m. pabaigos dirbo Jonavoje: 1950–1952 m. – Jonavos parapijos klebonu, 1952–1974 m. – Jonavos katalikų bažnyčios ir jos Skarulių filijos klebonu, 1974–1990 m. – altarista vikaro teisėmis, Skarulių parapijos administratoriumi. Mirė 2000 m. spalio 8 d. Vilniuje. Palaidotas Jonavos bažnyčios šventoriuje.

1958 m. balandžio 13 d. Kaune gimė dailininkė, pedagogė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 2009 m.) Janina CELIEŠIENĖ. Knygos „Meno istorijos ir dailės pagrindai“ (2000 m.) autorė, vadovėlių: „Dailė : vadovėlis 7 [klasei]“ (2010 m., 2011 m., 2015 m.), „Dailė : mokytojo knyga 7 [klasei]“ (2010 m.) bendraautorė. Parodose dalyvauja nuo 1994 m. Surengė apie dvidešimt autorinių tapybos parodų, dalyvavo daugelyje bendrųjų parodų. 2013 m. jai suteiktas Jonavos krašto šviesuolės vardas. Gyvena Jonavoje.

1938 m. balandžio 20 d. Gruzdžiuose (Šiaulių r.) gimė pirmasis rajono savivaldybės valdytojas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys Vincentas PRANEVIČIUS. Mirė 2022 m. birželio 25 d.

1928 m. gegužės 6 d. Balanėlių k. (Pakruojo r.) gimė gydytojas onkologas, Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordininkas Antanas GABUŽIS. Buvo karys-savanoris, Sausio 13-osios brolijos Jonavos skyriaus pirmininkas, LPKTS tarybos ir valdybos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio revizijos komisijos narys, ilgametis VšĮ Jonavos ligoninės gydytojas onkologas, turėjęs I-ąją kvalifikacinę kategoriją. Apdovanotas žymenimis „Už nuopelnus Lietuvai“ (1991 m.), LPKTS I-ojo laipsnio partizanų žvaigžde (1999 m.), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus diplomu už nemokamai 14 kartų duotą kraują (1995 m.), Vyčio Kryžiaus ordinu (2001 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) ir kitais apdovanojimais. Mirė 2008 m. rugpjūčio 29 dieną Jonavoje. Palaidotas Jonavos kapinėse.

1888 m. gegužės 8 d. Vareikiuose (Jonavos r.) gimė pedagogas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, politinis ir visuomenės veikėjas Stasys TIJŪNAITIS. Išleido knygas: „Lietuvos atgijimas“ (1911 m.), „Žemė ir dangus“ (1914 m.), „Trumpa profesinių sąjungų istorija“ (1921 m.) ir kt.; vadovėlių: „Tarptautinė kalba esperanto“ (1912 m.), „Vidurinių amžių istorija“ (6 kn., 1912–1914 m.), tautosakos rinkinių. Tarpukario laikotarpiu išleido net septynias „Mūsų pasakų“ knygeles, pokario metais – po vieną pasakų ir mįslių knygelę. 1924–1928 m. gyveno ir mokytojavo Kulvoje, čia išvystė aktyvią lietuvišką veiklą. Mirė 1966 m. liepos 22 d. Pravieniškėse (Kaišiadorių r.), palaidotas Rumšiškių kapinėse.

1948 m. gegužės 10 d. Jonavoje gimė estrados dainininkė, nusipelniusi artistė Janina MIŠČIUKAITĖ-BRAZAITIENĖ. Išleido muzikinių įrašų: plokštelių, garsajuosčių, kompaktinių plokštelių, buvo televizijos laidų dalyvė. Pirmoji lietuviškos estradinės dainos jaunųjų atlikėjų konkurso „Vilniaus bokštai-68“ laureatė, pirmoji Lietuvoje Antano Šabaniausko premijos laureatė. Apdovanota V-ojo laipsnio Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1998 m.), agentūros „Faktum“ diplomu (1998 m.) kaip daugiausia kartų nugalėjusi respublikiniuose ir tarptautiniuose pramoginės muzikos konkursuose bei festivaliuose (tapo 8 konkursų Lietuvoje ir 5 užsienyje laureate). Pelnė aukščiausius apdovanojimus pasaulinio garso tarptautiniuose estradinės dainos atlikėjų konkursuose „Auksinis Orfėjas-82“, ir „Gala-84“ (kuriame tapo ir Didžiojo prizo laimėtoja). Mirė 2008 m. vasario 20 d. Vilniuje, palaidota Antakalnio kapinėse. 2009 m. Jonavos meno mokyklai suteiktas Janinos Miščiukaitės vardas.

1948 m. gegužės 18 d. Vanagiškiuose (Jonavos r.) gimė dailininkas, grafikas, pedagogas Vaclovas ZIGMANTAS. Nuo 1972 m. gyveno Šiauliuose. Jo didelio formato linoraižiniai buvo eksponuojami visose šiauliečių dailininkų parodose. Savo darbuose vaizdavo kaimo gyvenimą, jo žmones. Svarbią vietą kūryboje užėmė portretas. Didelė kūrybos palikimo dalis – sieninės tapybos kūriniai. Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Mirė 1992 m. Šiauliuose.

1948 m. gegužės 28 d. Truskavoje (Panevėžio r.) gimė pedagogė, poetė Stasė BILIENĖ. Eilėraščių knygos „Sielos veidrodis“ (1998 m.), straipsnių laikraštyje „Dialogas“, Jonavos rajono spaudoje autorė, Jonavos literatų leidinio „Provincijos balsai“ (1992 m.), „Laiko aidas“ (2000 m.) bendraautorė. Nuo 1976 m. gyveno ir dirbo Jonavoje. Mirė 2012 m. lapkričio 15 d. Panevėžyje.

1983 m. birželio 4 d. Jonavoje gimė audiovizualinių menų ir kino režisierė Jūratė SAMULIONYTĖ. Sukūrė filmus: trumpametražį vaidybinį – „Nerutina“ (2007 m.), dokumentinį – „Šanxai Banzai“ (2010 m.), trumpametražį vaidybinį – „Laikinai“ (2011 m.), pilnametražį dokumentinį – „Močiute, Guten Tag!“ (2017 m.). 2013 m. debiutavo kaip prodiuserė su animaciniu filmu „Neeuklidinė geometrija“ (rež.: Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė), 2015 m. koprodiusavo dokumentinį pilnametražį filmą „Apie Joną“ (rež. Jokūbas Vilius Tūras). Taip pat dirba kaip pirmoji režisieriaus asistentė vaidybiniuose filmuose, reklamose, aktyviai dalyvauja kino edukaciniuose projektuose. Apdovanojimai: už vaidybinį filmą „Nerutina“ – „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už „Geriausią lietuvišką trumpametražį metų filmą 2008“, II-osios vietos apdovanojimas Baltijos šalių filmų programoje Latvijos jaunimo festivalyje 2ANNAS, Žiuri prizas Tarptautiniame Tbilisio studentų filmų festivalyje „Amirani 2008“ Gruzijoje, Grand Prix“ apdovanojimas eksperimentinio kino festivalyje „Kansk 2009“ Rusijoje; už dokumentinį filmą „Šanxai Banzai“ – Geriausio filmo apdovanojimas Baltijos šalių „Svečio balso“ konkurse Europos šalių kino forume „Scanorama 2010“, Žiūrovų simpatijų prizas Tarptautiniame dokumentikos festivalyje „DOCUDAYS 2011“ Ukrainoje. Gyvena Vilniuje.

1963 m. birželio 7 d. Vilniuje gimė publicistas, vienas iš klubo „Taurosta“ ir Sąjūdžio Jonavoje įkūrėjų Vygaudas JUKNELIS. 1988 m. įsteigė neformalų kultūros klubą „Taurosta” (su Vidmantu Jankausku ir Valdemaru Bačiausku), buvo išrinktas klubo pirmininku. 1988 m. su Vidmantu Jankausku išleido pirmąjį nelegalų laikraštį „Taurosta”, buvo jo redaktorius (iki 1990 m.). Rašo noveles, pjeses, dirbo Oskaro Koršunovo teatre. Knygų „Kakalio istorijos“ (2019 m.), „Gėnijaus Eugenijaus nuotykiai“ (2020 m.) ir „Odė paauglystei“ (2020 m.) autorius. Gyvena Utenos rajone.

1893 m. birželio 12 d. Koncepto dvare (Jonavos r.) gimė pulkininkas leitenantas, Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjas Juozas KARTANAS. Nuo 1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Už sąžiningą tarnybą apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliu, Latvijos Nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliu. Mirė 1979 m. kovo 31 d. JAV.

1903 m. birželio 21 d. Gaisrių k. (Pilviškių vlsč., Vilkaviškio apskr., dab. – Kazlų Rūdos sav.) gimė kunigas, marijonas, teologijos mokslų daktaras, profesorius Juozas GRIGAITIS. Klebonaujant Pijui Čižauskui 20 metų gyveno ir dirbo Jonavoje. Čia rašė ir leido asketinę literatūrą kunigams, vienuoliams ir vienuolėms. Svarbiausi iš jų: „Kas esi, kunige“ (1968 m.), „Kunigas gyvenime“ (1969 m.), „Per Kristų, su Juo, ir Jame“ (1968 m.), „Aukime visais atžvilgiais Kristuje“ ir kt. Mirė 1974 m. liepos 24 d. Valkininkuose (Varėnos r.), palaidotas Marijampolėje.

1963 m. liepos 2 d. Jonavoje gimė poetas, kolekcininkas Arvydas JURKAITIS. Poezijos knygos „Kai dienos prausias...“ (1990 m.) autorius, daugelio poezijos almanachų bendraautoris, leidinių „...Iki pirmųjų gaidžių… arba Provincijos poezija“ (1992 m.), „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…“ (1990 m.) sudarytojas. Utenos kolekcionierių klubo pirmininkas. Gyvena Utenoje.

1903 m. liepos 14 d. Liepojoje (Latvija) gimė Jonavos pradžios mokyklos mokytoja Elena Marija SMETONAITĖ-RAŠTIKIENĖ. Jonavoje dirbo 1923–1927 m. Ruošė žydų mokytojus lietuvių kalbos egzaminui, statė saviveiklinius spektaklius ir pati juose vaidino. Apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu už darbą per pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos 10-metį. Mirė 1990 m. sausio 14 d. Los Andžele, Kalifornijoje (JAV). 1993 m. lapkričio 22 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinių panteone.

1933 m. liepos 18 d. Kaune gimė šachmatininkas, kandidatas į sporto meistrus, šachmatų treneris, pedagogas Richardas BANAITIS. 1975–1995 m. dirbo Jonavos vaikų ir jaunimo sporto mokyklos šachmatų treneriu. Mirė 1997 m. sausio 14 d. Jonavoje, palaidotas Karmėlavos kapinėse. Nuo 1999 m. Jonavoje kasmet vyksta šachmatų turnyrai, skirti Richardui Banaičiui atminti.

1733 m. liepos 23 d. Karaliaučiuje gimė LDK politinis veikėjas, bajoras Mykolas KOSAKOVSKIS. Jis buvo vyriausiasis iš keturių Domininko Kosakovskio sūnų, kaip ir tėvas, rūpinosi ūkiniais reikalais, laivyba Nemunu, Šventąja, Nerimi. Politinę karjerą pradėjo 1776 m. LDK iždo raštininku. Buvo Lietuvos iždo komisijos narys ir komisaras. 1767–1774 m. prižiūrėjo Nemuno pritaikymo laivybai darbus, 1787 m. pritaikė laivybai Šventąją. Mirė 1798 m. sausio 18 d. Vaitkuškyje (Ukmergės r.).

1963 m. rugpjūčio 4 d. Jonavoje gimė kunigas, monsinjoras, dekanas, teologijos mokslų licenciatas, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos parapijos klebonas Vytautas GRIGARAVIČIUS. 1997–2002 m. dirbo Jonavos ir Ruklos parapijos klebonu ir dekanu. Buvo renkamas Jonavos rajono metų žmogumi (1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2001 m.). 2002–2022 m. buvo Kauno Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) bažnyčios klebonas, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos laikraščio „Prisikėlimas“ redaktorius. Apdovanotas medaliais: „Lietuvos II Eucharistinis kongresas“ (2000 m.), „Šventosios Romos Bažnyčios kardinolui Vincentui Sladkevičiui atminti“ (2001 m.), „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“ (2005 m.) ir kitais apdovanojimais. Gyvena Kaune.

1978 m. rugpjūčio 10 d. Rūdaičiuose (Plungės r.) gimė kunigas, teologijos mokslų licenciatas, Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonas Audrius MIKITIUKAS. 2003–2005 m. buvo Žeimių parapijos klebonas, 2007–2018 m. – Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas, Jonavos dekanato dekanas, Jonavos dekanato Šeimos centro lektorius. Apdovanotas arkivyskupo Šiluvos Dievo Motinos medaliu. Gyvena Kaune.

1928 m. rugpjūčio 13 d. Paliečiuose (Pakruojo r.) gimė poetė Onutė BURŽAITĖ-NOVIKIENĖ. Eilėraščių knygų „Eilėraščiai“ (su Zita Buržaite-Vėžiene, 1996 m.), „Praeities šešėliai“ (1997 m.), „Balti svajonių tiltai“ (2005 m.), „Sidabrinės laiko gijos“ (2008 m.), „Gyvenimas – akimirka mažytė“ (2019 m.) autorė, rajono poezijos almanachų bendraautorė. Mirė 2018 m. lapkričio 14 d. Jonavoje. Palaidota Jonavos kapinėse.

1943 m. rugpjūčio 15 d. Jonavoje gimė regbininkas, tarptautinės kategorijos regbio teisėjas Alfonsas GRUMBINAS. 4 kartus Lietuvos regbio čempionas (1965 m., 1966 m., 1968 m., 1975 m.), 4 kartus Lietuvos taurės laimėtojas (1966 m., 1968 m., 1972 m., 1975 m.). Vadovėlių „Darbo apsauga radiotechnikos pramonės įmonėse“ (1975 m.), „Radijo siųstuvai“ (1979 m.), „Radijo siųstuvų moduliacija ir UTB generatoriai“ (1981 m.), „Radijo siųstuvų generatoriai“ (1983 m.) autorius. Parengė leidinį „Tarptautinės regbio varžybų taisyklės“ (1981 m.). Mirė 2018 m. kovo 17 d. Palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse.

1883 m. rugpjūčio 19 d. Palolyčio viensėdyje (Tauragės apskr.) gimė farmacininkas, vaistininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas Jonavoje Steponas NASVYTIS. 1919 m. jis įsigijo vaistinę Jonavoje ir čia dalyvavo savivaldybės veikloje. 1920–1925 m. buvo Jonavos miesto valdybos pirmininku, dalyvavo Tautininkų sąjungos veikloje, 1923–1927 m. ir 1930–1933 m. vadovavo Lietuvos vaistininkų draugijai, buvo „Farmacijos žinių“ redaktorius. Nasvyčių namai tapo savotiška lietuviškumo tvirtove Jonavos miestelyje. Jų dvare Barborlaukyje lankydavosi ne tik žymūs politikai, visuomenės veikėjai, bet ir menininkai. Mirė 1976 m. vasario 26 d. Klyvlende (JAV).

1948 m. rugpjūčio 20 d. Kirovograde (Ukraina) gimė fotomenininkas, buvęs Jonavos rajono laikraščio „Naujienos“ fotokorespondentas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Valerijus BUKLAJEVAS. Išleistas jo atvirukų komplektas „Jonavai – 250“ (2000 m.), nuotraukos spausdinamos fotoalbumuose „Jonavos kraštas“ (2005 m.), „Jonavos kraštas : ten, kur teka Lietava…“ (2008 m.), poezijos almanachuose „Laiko aidas“ (2000 m.), „Tarp praeities ir ateities. Jonava“ (2009 m.), Jonavos krašto muziejaus bei Kultūros centro reklaminiuose lankstinukuose. Surengė meninės fotografijos parodas AB „Achema“, Jonavos krašto muziejuje, Jonavos kultūros centre. Gyvena Jonavoje.

1943 m. rugpjūčio 23 d. Kaune gimė žurnalistas, jūrininkas, apybraižų autorius Romualdas Vytautas ZBORMIRSKAS. Išleido knygą „Laivai stabdžių neturi : jūrininko pasakojimai“ (1992 m.), 1969–1980 m. tuometinėje spaudoje spausdino kelionių reportažus, apybraižas, rašinius. 1999–2009 m. dirbo Jonavos rajono laikraščio „Naujienos“ vyriausiuoju redaktoriumi. Gyvena Jonavoje.

1963 m. rugpjūčio 26 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė populiarios muzikos dainininkas, televizijos laidų vedėjas, politikas, LR Seimo narys (2008–2012 m.) Ligitas KERNAGIS. Išleido muzikinių įrašų: garsajuosčių, albumų, kompaktinių plokštelių. Kauno „AR TV“ kūrė tiesioginę televizijos laidą „Džemas“, kitų televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas. Gyvena Jonavoje.

1953 m. rugsėjo 14 d. Kuodžių k. (Šakių r.) gimė pedagogė, poetė, menininkė Danguolė VASILIAUSKIENĖ. Eilėraščių rinkinių „Prieblandos lelija“ (2014 m.), „Rudens laiškai“ (2017 m.), „Upių takais“ (2021 m.) autorė, poezijos knygos „Keturiese“ (2017 m.) bendraautorė. Surengė kelias tapybos darbų parodas: Upninkų bibliotekoje, Upninkų kultūros centre, Šakių viešojoje bibliotekoje (2017 m.). Gyvena Upninkuose (Jonavos r.).

1938 m. spalio 8 d. Plungėje gimė technikos mokslų daktaras, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Jonavos rajono garbės pilietis, Plungės garbės pilietis Bronislovas LUBYS. Chemikas, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras, Lietuvos verslininkas, pramonininkas, AB „Achema“ valdybos pirmininkas, UAB koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdybos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Europos Verslo kongreso prezidiumo narys, mecenatas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino, Lenkijos Respublikos Komandoro laipsnio ordino, Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordino, Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordino kavalierius. Jonavoje gyveno ir dirbo nuo 1963 m., daug prisidėjo prie kultūrinio ir ekonominio miesto vystymosi. Mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. Palaidotas Plungės miesto kapinėse.

1943 m. spalio 16 d. Čiūdų k. (Jonavos r.) gimė habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius Antanas Romualdas GUDONAVIČIUS. Apgynė technikos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Atsitiktinių signalų fazinių trajektorijų atskyrimas“ (išleista 1996 m.). Išvertė iš vokiečių kalbos: J. Giunther „Marketingas ir telekomunikacijos“ (1996 m.), J. Giunther „Telemokymas“ (1997 m.), A. Badach „ISDN technologijos“ (1999 m.). 70 mokslo darbų, spausdintų šalies ir užsienio mokslo žurnaluose, 14 išradimų autorius. Mirė 2002 m. vasario 9 d. Kaune. Palaidotas Jonavos kapinėse.

1963 m. spalio 21 d. Jonavoje gimė poetė, menininkė Svajūnė GRITKUVIENĖ. Eilėraščių knygų „Iš toli“ (1998 m.), „Ilgesio krantinė“ (2002 m.), „Skardis“ (2014 m.) autorė. Jos kūryba publikuota rinkiniuose, almanachuose. Kuria grafikos darbus, jais iliustruojamos knygos. Gyvena Mažeikiuose.

1938 m. spalio 25 d. Sklėriškyje (Biržų r.) gimė poetas, žurnalistas, knygų autorius, sudarytojas ir redaktorius, UAB „Dobilo leidykla“ direktorius, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Konstantinas FEDARAVIČIUS. Knygų: „Man reikia tavęs“ (1992 m.), „Tu – moteris“ (1992 m.), „Ateik“ (1993 m.), „Vilniaus sonetai“ (1993 m.), „Atsisveikinimas gruody“ (1994 m.), „Mano tėviškė – rojaus kampelis“ (1998 m.), „Mielas bičiuli ir broli…“ (1998 m.), „Jonaviečiai“ (1999 m.), „Pasvalio molio grumstas“ (2005 m.), „Sklėriškio sonatos“ (2006 m.), „Tu – moteris“ (2007 m.), „Iš vasaros“ (2008 m.), „Abraomas Kulvietis“ (2010 m.), „Sklėriškio atžalos“ (2011 m.), „Martynas Mažvydas“ (2013 m.), „Stanislovas Rapolionis“ (2015 m.) autorius, daugelio almanachų, rinktinių ir kitų leidinių bendraautoris, taip pat daugelio eilėraščių, apysakų, apybraižų, pjesių knygų redaktorius, sudarytojas. Daugelio literatūrinių konkursų laureatas ir prizininkas, Jonavos krašto šviesuolis (2014 m.). Gyvena Jonavoje.

1968 m. lapkričio 10 d. Utenoje gimė Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras, Šachmatų olimpietis (2000 m.), Lietuvos vyrų šachmatų rinktinės narys Aidas LABUCKAS. Mirė 2013 m. kovo 17 d., palaidotas Jonavos kapinėse. 2015 m. įkurta Jonavos šachmatų draugija „Aidas“, organizuojami Aido Labucko atminimo šachmatų turnyrai.

1933 m. lapkričio 22 d. Užlieknio k. (Plungės r.) gimė dailininkas, poetas Apolinaras PAKALNIŠKIS. 2011 m. surengė personalinę dailės darbų parodą Jonavos viešojoje bibliotekoje. Išleido eilėraščių knygą „Vėlyvi drugiai“ (2015 m.). Eilėraščiai publikuoti rajono poetų almanache „Lyg krintantys lašai“ (2006 m.), rajono spaudoje. Mirė 2018 m. rugpjūčio 30 d. Jonavoje.

1948 m. lapkričio 23 d. Jonavoje gimė sportinės gimnastikos trenerė ir choreografė, sporto meistrė Irena KULIŠAUSKIENĖ. SSRS sporto meistrė (1966 m.). Išleido (su bendraautore) metodinę mokymo priemonę „Ritminė gimnastika moksleiviams” (1988 m.). Su Lietuvos rinktine dalyvavo SSRS tautų spartakiadose, Lietuvos rinktinės narė, Lietuvos tautinės olimpiados ir VI pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo, uždarymo parodomųjų programų režisierė, sportinės dalies vyresnioji baletmeisterė (1988 m.). Gyvena Kaune.

1948 m. lapkričio 27 d. Kaune gimė technikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, dailininkas Jonas BUTKEVIČIUS. Leidinių „Keleivių vežimai“ (2002 m.), „Transportas: technologijos, ekonomika, aplinka, sveikata“ (su kitais, 2003 m.), „Transporto veiklos teisinis reguliavimas“ (2005 m.), „Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikis šalies transporto sistemai ir transporto sistemos plėtra“ (2008 m.), „Geležinkeliai“ (su kitais, 2009 m.) autorius. Rengia autorines parodas. Savo tapyboje remiasi arsininkų, ekspresionistų ir abstrakcionistų tradicijomis. Šveicarijos bendruomenės herbo, tūkstantmečio koplytstulpio Šveicarijos gyvenvietėje autorius. Šveicarijos gyvenvietės bendruomenės garbės pilietis. Gyvena Vilniuje ir Dumsiškių k. (Jonavos r.).

Sukanka 660 metų, kai (1363 m.) pirmą kartą „Livonijos Kronikoje“ minimi Žeimiai. Istoriniuose šaltiniuose Žeimiai minimi ir 1384 m. bei 1402 m.  

​Prieš 650 metų (1373 m.) Jonavos vietovės paminėtos „Livonijos kronikoje“. 

​Sukanka 230 metų, kai (1793 m.) Jonavoje pastatyta Šv. Jokūbo bažnyčia. Architektas – Laurynas Gucevičius. 

​Sukanka 160 metų nuo 1863 m. sukilimo Lietuvoje. Jonavos apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko represijos, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, 1864 m. uždrausta lietuvių spauda. 

​Prieš 95 metus (1928 m.) prie kelio Jonava-Ukmergė buvo pastatytas Šaulių kryžius. Autorius – Domininkas Leparskis. (1951 m. kryžius buvo nugriautas, 1990 m. atstatytas. Atstatyto Šaulių kryžiaus autoriai – tautodailininkai Andrejus Kazlauskas ir Janina Listvina).

Jei pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymų, rašykite elektroniniu paštu: info@jonbiblioteka.lt