1772 m. Martyniškyje (Jonavos r.) gimė bajoras, Napoleono I kariuomenės brigados generolas ir adjutantas Juozapas Antanas KOSAKOVSKIS. Antano Kosakovskio sūnus. Mirė 1842 m. spalio 28 d. Liukonių dvare (netoli Gelvonų, dab. Širvintų r.). Palaidotas Jonavos bažnyčios požemiuose.

1837 m. sausio 2 d. Skrebinuose (Jonavos r.) gimė tapytojas Vincentas SLENDZINSKIS. V. Slendzinskis nutapė vieną garsiausių lietuviškojo realizmo pavyzdžių – paveikslą „Senutė, verianti siūlą į adatą“ (1855 m.). Kiti žinomi V. Slendzinskio kūriniai: „Našlaitė“, „Lietuvių vaikai, maitinantys žaltį“ (abu 1873 m.), „Mergaitės balina drobę“ (1874 m.), „Mergaitė prie durų“ (1879 m.), portretai – A. H. Kirkoro (1860 m.), „Autoportretas su skrybėle“ (1862 m.), P. Gulbickytės-Stankevičienės (1887 m.); peizažai – „Miškas“ (1874 m.), „Vilniaus Bernardinų sodas ir pilies kalnas“ (1886 m.). Paskutiniaisiais gyvenimo metais nutapė romantiškų, istorinių, mitologinių ir religinės tematikos kompozicijų: „Kęstutis pagrobia Birutę“ (1887 m.), „Gedimino sapnas“ (1894 m.), „Ragučio šventė“ (1895 m.), „Šv. Kazimieras meldžiasi mėnulio šviesoje“. Mirė 1909 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje.

1922 m. sausio 7 d. Salaminuose (Jonavos r.) gimė poetė, tapytoja Felicija MAČIULIENĖ. Knygos „Likimo pėdos“, publikacijų rajoninėje spaudoje autorė. Mirė 2002 m. spalio 5 d. Mogenių k. (Jonavos r. ).

1952 m. sausio 19 d. Vilkaviškyje gimė restauratorius Leonardas RUTKAUSKAS. Nuo 1975 m. dalyvavo daugelio bažnyčių ir kitų objektų restauravime: Šv. Jonų bažnyčios (Vilniuje), Lėlių teatro, Valstybinės filharmonijos, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios centrinio altoriaus (drožybos atstatymas, auksavimas ir meninis dažymas) ir t. t. Gyvena Kėdainiuose.

1962 m. sausio 21 d. Plungėje gimė dailininkas Vladimiras NIKONOVAS. Dailės menininkas mokėsi pats, išbandė jėgas fotografijoje, tapyboje ir skulptūroje. Savo kūryboje dažnai naudoja netradicines medžiagas ir dirba asambliažo technika, kuri išties išskirtinė. Vietoj potėpių dailininkas renkasi senų laikrodžių detales, krumpliaračius ir spyruokles. Kiekvienam darbui paprastai prireikia net ne vieno daikto detalių. Septynių meno forumų „Homo ludens“ dalyvis. Nuo 1989 m. dalyvauja kūrybiniuose procesuose ir yra surengęs ne vieną personalinę parodą Lietuvoje ir užsienyje, turi Kultūros Ministerijos patvirtintą Meno Kūrėjo statusą. Gyvena Jonavoje.

1937 m. vasario 5 d. Kaune gimė buvusi tremtinė, gydytoja, generolo Stasio Raštikio dukra Meilutė Marija RAŠTIKYTĖ-ALKSNIENĖ. Nuo 1967 m. gyveno Jonavoje. Ji puoselėjo Raštikių šeimos atminimą, Jonavos krašto muziejui padovanojo Raštikių šeimos archyvą, čia organizavo parodą (1997 m.). Mirė 2019 m. liepos 16 d. Jonavoje. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse, Raštikių šeimos kape.

1947 m. vasario 6 d. Varpėnų k. (Jonavos r.) gimė poetė, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“, Kaimo rašytojų sąjungos narė Albina JEFIMENKO. Knygų „Ištirpę toliuos“, „Toks gyvenimas“, „Nešuosi ilgesį“ autorė. Jos eilėraščiai publikuoti daugelyje eilėraščių rinktinių, poezijos antologijų, periodinėje spaudoje. Gyvena Jonavoje.

1947 m. vasario 11 d. Kybartuose gimė poetė, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narė, Kultūros centro folklorinio ansamblio „Rasakila“ vadovė Nijolė SMOLINA. Kuria eilėraščius, juos publikuoja rajoniniuose laikraščiuose, poezijos almanachuose. Išleido knygas: „Paklydusi laike“, „Ką byloja legendos“, „Tai buvo vakar“, „Dar viską prisimenu“. Gyvena Jonavoje.

1927 m. vasario 14 d. Šilbaliuose (Vilkaviškio r.) gimė poetė Liuda GELGOTAITĖ-PUNIŠKIENĖ. Nuo 1968 m. gyveno, dirbo ir kūrė Jonavoje. Knygų „Surakinta jaunystė“, „Nuskriek dangum į mano tėviškėlę“ autorė. Jos straipsniai ir eilėraščiai buvo spausdinti rajono spaudoje, knygoje „Tremtinio Lietuva“. Mirė 2006 m. gruodžio 27 d. Jonavoje.

1937 m. vasario 16 d. Babrų k. (Lazdijų r.) gimė biomedicinos mokslų daktaras, aukščiausios kategorijos gydytojas otorinolaringologas, politinis ir visuomenės veikėjas Keistutis VABULAS. Buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tarėju, Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu (1995–1997 m.). Kartu su Zofija Vabuliene parašė ir išleido knygą „Kodėl taip sunkiai keliasi Lietuva“. Mirė 2007 m. rugpjūčio 10 d. Jonavoje.

1957 m. vasario 18 d. Kelmėje gimė poetė, menininkė, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ narė Ana ALEKSANDRAVIČIENĖ. Knygų „Žiede nevystantis“, „Babuko šalis“, „Šalia tavęs“, „Dviese“, „Dainuoju sodui“ autorė. Jos eilėraščiai publikuoti daugelyje poezijos rinktinių, antologijų, periodinėje spaudoje. Iliustruoja knygas, rengia autorinių paveikslų parodas. Gyvena Upninkuose (Jonavos r.).

1982 m. vasario 22 d. Jonavoje gimė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas Vytas JANKAUSKAS. Knygos „Kunigaikščiai Svirskiai XIV–XVI a.: nuo gentinės aristokratijos iki LDK politinės tautos“, daugelio mokslinių straipsnių autorius. Gyvena Seniavos k. (Kauno r.).

1927 m. vasario 23 d. Sūsninkuose (Kalvarijos valsč.) gimė poetas Viktoras JUNKAITIS. Knygos „Viltis ir likimas“ autorius, kuri išleista po jo mirties. Eilėraščiai spausdinti Jonavos literatų leidiniuose „Papartyno kerai“, „Laiko aidas“, „Išleiskim širdį pasivaikščiot“, „Lyg krintantys lašai“, kūryba publikuota rajono bei respublikinėje periodinėje spaudoje. Mirė 1994 m. liepos 3 d. Jonavoje.

1937 m. kovo 17 d. Kaune gimė poetas, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narys Ričardas Juozas DRABAVIČIUS. Išleido eilėraščių knygą „Saulė žemės delne“. Jo eilėraščiai publikuojami periodinėje spaudoje, poezijos almanachuose. Kūrė gilios minties ir turinio lyrinius eilėraščius, sonetus. Mirė 2020 m. rugsėjo 11 d. Jonavoje.

1937 m. kovo 25 d. Jonavoje gimė vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Dalija EPŠTEINAITĖ-KYJV. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus leidžiamo almanacho „Žydų muziejus“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja (2000–2005 m.), Lietuvos žydų istorijai bei kultūrai skirto almanacho „Brasta“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja (2008–2018 m.). Verčia į rusų kalbą lietuvių klasiką ir šiuolaikinius kūrinius. Išvertė: Kazys Boruta „Dangus griūva“ (Maskva, 1960 m.), Algirdas Pocius „Dviese miestelyje“ (Vilnius, 1969 m.), Rimantas Budrys „Miško tilvikas ir mano kepurė“ (Maskva, 1969 m.), Vladas Dautartas „Auksinio Lyno vaišės“ (Vilnius, 1970 m.), Šatrijos Ragana „Irkos tragedija“ (Vilnius, 1972 m.), Raimondas Kašauskas „Motociklininkai“ (Vilnius, 1976 m.), Jonas Mačiukevičius „Jūsų ir mūsų kraujas“ (Maskva, 1979 m.), Vydūnas „Tautos gyvata“ (Vilnius, 1990 m.), Icchokas Meras „Striptizas“ (Elektroninė laikmena) ir kitus. Už kūrybos visumą apdovanota B. Jelcino fondo premija, už lietuvių literatūros užsienyje populiarinimą apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Gyvena Vilniuje.

1942 m. kovo 27 d. Kaune gimė muzikantas, „žmogus-orkestras“, liaudiškos muzikos kapelos „Lankesa“ vadovas Antanas KIRVELEVIČIUS. Daugelio tarptautinių diplomų, įvairių nominacijų, kelių Lietuvos rekordų savininkas, muzikos instrumentų kolekcionierius, leidinio „Armonikos“ autorius. Išleista kapelos „Lankesa“ kompaktinė plokštelė „Kol dar matau medžius“ (2013 m.). Nuo 1977 m. gyvena Jonavoje.

1952 m. balandžio 3 d. Jusiškio k. (Anykščių r.) gimė inžinierius, ilgametis AB „Achema“ darbuotojas, dirbęs vadovaujančiose pareigose, UAB koncerno „Achemos grupė“ plėtros direktorius (2004–2008 m.), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras (2012–2016 m.), Seimo narys (2000–2004 m., 2008–2020 m.) Rimantas SINKEVIČIUS. Gyvena Vilniuje.

1957 m. balandžio 4 d. Dovilų k. (Klaipėdos r.) gimė restauratorė-auksuotoja Nijolė RUTKAUSKIENĖ. Nuo 1975 m. dalyvavo daugelio Lietuvos bažnyčių ir kitų objektų restauravime, tame tarpe ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios centrinio altoriaus, tabernakulio restauravime. Gyvena Kėdainiuose.

1942 m. balandžio 29 d. Paspėrių k. (Širvintų r.) gimė inžinierius, ilgametis AB „Achema“ darbuotojas, knygų „Giminės ir ne tik“, „Nuo senovės ir viduramžių iki Žalio velnio autorius“ autorius Stasys MILIUKAS. Nuo 1967 m. gyveno Jonavoje. Šiuo metu gyvena Klaipėdoje.

1942 m. balandžio 29 d. Mimainių k. (Jonavos r.) gimė inžinierius, kraštotyrininkas Vaclovas SLIVINSKAS. Knygos „Partizaninis judėjimas Vidurio Lietuvoje“ autorius, leidinių „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“, „…pergyventų jausmų atogarsis“, „Aukštaitijos partizanų eilės ir dainos“, „Gyvenimo nepalaužtieji“ sudarytojas. Gyvena Jonavoje.

1947 m. gegužės 3 d. Dumsiuose (Jonavos r.) gimė prozininkė Aleksandra GRENDIENĖ. Knygos „Sakau tau“ autorė. Prozos kūrinius publikavo rajoniniame laikraštyje „Jonavos balsas“. Mirė 1999 m. birželio 16 d.

1937 m. gegužės 6 d. Vensloviškių k. (Jurbarko r.) gimė tekstilės dizainerė, Lietuvos dizainerių sąjungos narė Aldona KRIAUČIŪNIENĖ. Su šilko audiniais dalyvavo respublikinėse, sąjunginėse bei tarptautinėse apžiūrose, mugėse, parodose, buvo apdovanota diplomais bei premijomis. Laisvalaikiu ruošė sieninių kilimų bei įvairių suvenyrų neaustine technika autorines parodas.

1942 m. gegužės 16 d. Rokiškyje gimė habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius, KTU Cheminės technologijos fakulteto prodekanas, profesorius Alfredas Martynas SVIKLAS. 31 išradimo, per 150 publikacijų, monografijos „Specialių skystųjų trąšų gamybos teorija, technologija ir efektyvumas“, mokymo priemonės „Neorganinių medžiagų technologijos laboratoriniai darbai“ (su S. Kitriu), mokymo knygos „Mineralinių trąšų technologija“ (su R. Paleckiene) ir kitų leidinių autorius. Lietuvos mokslinių techninių draugijų Respublikinės premijos laureatas. Gyvena Jonavoje.

1932 m. gegužės 18 d. Vareikiuose (Jonavos r.) gimė enciklopedininkas, rašytojas, dramaturgas, Istorinės atminties komisijos pirmininkas Izidorius IGNATAVIČIUS. Istorinės dramos „Riba, arba Vytautas“, apysakų „Šėtono paūksmėje ir pomirtinis krovinys“, „Vyrą pagarbinki, mūza...“, „Pakilk iš pasmerkimo“, „Bet širdies nepavogė“, romanų „Karališkoji sopė“, „Svetimas saviškis“, „Patriotai“, „Kiklopų nelaisvėje“, „Sakmė apie Senobę“, „Drama, kuri nesibaigia“, straipsnių periodikoje autorius. Jo eilėraščiai publikuoti knygose: „Poezijos pavasaris '89“, „Tremtinio Lietuva“, taip pat periodiniuose leidiniuose. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių biuletenių „Vidurnakty nežuvę“ sudarytojas, redaktorius ir vienas autorių (1996–1997 m.). 1992–1998 m. jis sudarė ir parengė naujausios istorijos enciklopedinę knygą „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“. Mirė 2021 m. gruodžio 6 d. Vilniuje. Palaidotas Ukmergės senosiose kapinėse.

1957 m. gegužės 19 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.) gimė poetas, dailininkas, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narys Mindaugas ŠVĖGŽDA. Kuria poeziją suaugusiems ir vaikams. Knygų „Karalius“, „Vienuolio atributika“, „Aš toks, kaip tu“, „Keistuolis gandras“, „Diptichas E“, „Geltona ornamentika“ autorius. Jo eilėraščiai publikuoti almanache „Poezijos pavasaris. 2001“, „Tarp praeities ir ateities. Jonava“ ir kituose. 2007 m. festivalyje „Tarp“ surengė parodą „Vizualiniai eilėraščiai – paveikslai“. Gyvena Jonavoje.

1947 m. gegužės 28 d. Vilkaviškyje gimė Lietuvos krepšinio arbitras, tarptautinės kategorijos teisėjas, Lietuvos krepšinio lygos techninis komisaras, sporto pedagogas, politinis veikėjas Juozas STORPIRŠTIS. Lietuvos krepšinio čempionas (su Kauno „Atletu“, 1968 m.), Lietuvos TSR kūno kultūros ir sporto žymūnas (1986 m.). Gyvena Jonavoje.

1912 m. birželio 7 d. Jonavoje gimė poetas, vertėjas Aleksys CHURGINAS. Eilėraščių knygų „Ugnis“, „Saulės taku“, „Ir tavo širdy“, „Sietuva“, „Sankryža“, „Blyksniai“, „Verdenė“, „Viržių midus“, „Ūkanų krantas“, „Skaidruma“ ir kitų autorius. Vertė iš lotynų, anglų, prancūzų, rusų, italų, ispanų, vokiečių kalbų. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“, Viljamo Šekspyro tragedijas „Hamletas“, „Karalius Lyras“ ir kt. bei sonetus, Johano Volfgango Gėtės „Faustą“, Moljero „Tartiufą“ ir daug kitų kūrinių. Už poezijos vertimus pelnė LTSR valstybinę premiją (1972 m.), suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas (1982 m.). Mirė 1990 m. gegužės 4 d. Vilniuje.

1957 m. birželio 10 d. Kaune gimė istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Valentina ZUJEVAITĖ. Leidinių „Lietuvos šviesuolis Abraomas Kulvietis (apie 1510–1545)“, „Jonavos rajono Žeimių vidurinė mokykla“, „Švietimo naujienos. Informacinis leidinys“ (2008, Nr. 5), „Gyvenamosios vietovės istorija“ bendraautorė, leidinio „Mano gimtieji Žeimiai“ parengėja. Gyvena Jonavoje.

1967 m. birželio 18 d. Jonavoje gimė muzikantas, vokalistas, grupės „Nacija“ narys Vladas KOVALIOVAS. Roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ atliko Jėzaus vaidmenį, dalyvavo daugelyje muzikinių projektų, įrašė muzikinių įrašų, išleido solinį albumą „Aš čia gyvenu“. Gyvena Vilniuje.

1942 m. liepos 4 d. Karališkės k. (Kazlų Rūdos r.) gimė pedagogė, kraštotyrininkė, knygų bendraautorė Vincė Stasė PRANIENĖ. Leidinių „Jonavos rajono Žeimių vidurinė mokykla“, „Tradiciniai margučių raštai“ bendraautorė. Gyvena Žeimiuose (Jonavos r.).

1967 m. liepos 6 d. Kaune gimė muzikos mokytoja, Jonavos kultūros centro vokalinio ansamblio „Presto“ vadovė Solveiga KULIEŠIENĖ. Respublikiniame solistų ir vokalinių ansamblių konkurse „Sidabriniai balsai“ ansamblis „Presto“ 2010 m. laimėjo II laipsnio diplomą, 2016 m. pasirodymas šiame konkurse buvo įvertintas aukščiausiais balais ir kolektyvui suteikta meninė I kategorija, 2021 m. laimėjo I laipsnio diplomą. Įvairiais metais pelnė ir kitas nominacijas, tarp jų – Geriausiai atlikto originalaus kūrinio Tarptautiniame mėgėjų vokalinių ansamblių konkurse „Dainų sodai“ (Kupiškis, 2019 m.). Gyvena Jonavoje.

1932 m. liepos 6 d. Jaugėliškių k. (Jonavos r.) gimė pedagogė, knygų „Buvome ir esame didelė šeima“, „Vainikas bendraamžiams“ autorė Feliksa ŽENTELIENĖ. Ji taip pat daugelio straipsnių periodinėje spaudoje autorė. Gyvena Jonavoje.

1922 m. liepos 9 d. Vidiškiuose (Ukmergės r.) gimė pedagogas, prisiminimų autorius Juozas ARLAUSKAS. Knygos „Tik vieneri metai“ autorius. Taip pat jo prisiminimai „Tremtis ir drąsios svajonės“ publikuoti leidinyje „Sibiro Alma Mater“. Mirė 2007 m. gegužės 12 d. Panoteriuose (Jonavos r.).

1927 m. liepos 20 d. Jonavoje gimė pedagogas, poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, literatų klubo „Varsna“, poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“, Lietuvos bajorų Karališkosios sąjungos narys Vaclovas VOLKUS. Knygų „Ateik nors per sapną“, „Tos mėlynos akys“, „Skambantys metų upeliai“, „Neišblėsk gyvenimo žvaigždėj“, „Gyvenimo grožį į žiedą sudėsiu“, „Likimo paliestos stygos“, „Širdies prakalbinimas“, „Laiko tėkmės atspindžiai“, „Ošiantys beržai“, „Protėvių šviesos versmė“, „Skambus tas žodis meilė“, „Jurginai žydi rudenį“, „Nužėrus laiko dulkes nuo dienoraščio“, „Mano kelio atspindžiai“ autorius. Jo eilėraščiai publikuoti eilėraščių rinktinėse ir antologijose. Gyvena Kėdainiuose.

1932 m. liepos 29 d. Jonavoje gimė žurnalistas, knygų autorius, sporto meistras, Lietuvos sportinės žūklės čempionas Ričardas ADAMONIS. Knygų „Žvejo vadovas“, „Meškeriotojų išmonės“, „Medžiotojo knyga“, „Plėšriųjų žuvų gaudymas“, „Su blizge ir kabliuku“, „Karpių ir karšių žūklė“, „Poledinė žūklė“, „Žūklė plūdine meškere“, „Jaunojo žvejo ABC“, „Mano gimtasis kraštas“ autorius, „Kur žūklauti?“, „Patarimai medžiotojui“ bendraautoris. Mirė 2014 m. sausio 12 d.

1902 m. rugpjūčio 4 d. Vidulaukių k. (Panevėžio r.) gimė dailininkas, skulptorius, liaudies meistras Domininkas LEPARSKIS. Apie 1924–1934 m. gyveno ir kūrė Jonavoje. Daugybės autentiškų darbų autorius. Svarbiausi darbai: iš molio – Vytauto Didžiojo, Vinco Kudirkos, Adomo Mickevičiaus, Aleksandro Puškino ir kitų žymių žmonių portretai, įvairūs religiniai personažai; iš medžio – Šaulių kryžius (buvo pastatytas Jonavoje), koplytėlės, skulptūros, dr. Jono Basanavičiaus bareljefas, įvairūs altorėliai. Su šiais darbais dalyvaudavo parodose. Mirė 1993 m. gruodžio 19 d. Kaune.

1932 m. rugpjūčio 29 d. Rimkų k. (Jonavos r.) gimė kino operatorius ir režisierius, vienas žymiausių lietuviško dokumentinio kino kūrėjų, Lietuvos kinematografininkų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungų narys, Lietuvos nusipelnęs kultūros ir meno veikėjas Zacharijus PUTILOVAS. Nufilmavo daugiau kaip 1000 siužetų kino žurnalams, nemažai teatro spektaklių, daugiau kaip 100 dokumentinių filmų (nemažą jų dalį pats ir režisavo) šiandien laikomų neįkainojamu dokumentinio kino metraščiu. Tarp jų tokius garsius lietuviškos dokumentikos kūrinius, kaip: „Laikas eina per miestą“ (su režisieriumi A. Grikevičiumi, 1966 m.), „Miške“ (su režisieriumi A. Žebriūnu, 1967 m.), „Vandens ir vėjo fuga“ (su režisieriumi V. Imbrasu, 1968 m.), „Šventėn“ (su režisieriumi R. Verba, 1970 m.) ir daugelį kitų. Mirė 2007 m. gruodžio 22 d. Vilniuje.

1922 m. rugsėjo 3 d. Bešių k. (Jonavos r.) gimė tapytoja, tautodailininkė Genovaitė MAČIULYTĖ-NOREIKIENĖ. Dalyvavo Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje (1954 m.), parodose Jonavoje (1984–1997 m.), Vilniuje. Jos darbai buvo eksponuojami daugelyje Jonavos rajono tautodailininkų parodų. Tapytojos darbai išsiskiria savo technika ir tapybos būdu. Tapė iki 2007 m.

1962 m. rugsėjo 10 d. Jasiškyje (Kupiškio r.) gimė žurnalistas, dailėtyrininkas, fotografas, kraštotyrininkas, vienas iš klubo „Taurosta“ ir Sąjūdžio Jonavoje įkūrėjų, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslinis bendradarbis Vidmantas JANKAUSKAS. Knygų „Stasys Tijūnaitis ir Kulva“, „Abipus fronto“, „Ko nenusinešė laikas“, „Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčia ir parapija“, „Aš pats sau neįdomus“, „Nepriklausomos Lietuvos generolai“, „Kupiškėniškas suėjimas“, „Nepalūžę“, „Kario kelias“, „Ką tyli akmenys“ ir kitų, daugelio mokslinių straipsnių autorius, knygų „Skaruliai“, „Prikeltas laikas : Jonava žemėlapiuose ir fotografijose“ ir daugelio kitų bendraautoris, leidinių „Lietuvos grafikos istorijos šimtmečiai“, „Ledo vaikystės prisiminimai“, „Pranciškus Smuglevičius ir jo epocha“, „Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant“, „Modernumas ir tradicija XX a. Lietuvos tapyboje“, „Kupiškėnų enciklopedija“ (2 t.), „Kupiškis. Istorija ir kultūra“, „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“ ir daugelio kitų sudarytojas, informacinio biuletenio „Vilniaus dailės akademija“ redaktorius (nuo 1994 m.). 1985–1989 m. gyveno ir dirbo Jonavoje. Gyvena Vilniuje.

1937 m. rugsėjo 25 d. Kaune gimė dramaturgas, prozininkas Raimundas SAMULEVIČIUS. Knygų „Pasiklydęs tarp žvaigždžių“, „Jeigu pasibels…“, „Aidas“, „Sofoklas ir Ji“, „Paukšti, ateik čia“, „Kaip vėjas laukuose…“, „Ugniakuras pagiry“, „Baltoji obelis“, „Erškėtrožės rudenį“, „Dangus prieš vėtrą“, „Kanaleto pokštas“ autorius. Sukūrė dešimtis pjesių, kurios buvo pastatytos Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir kitose šalyse, išverstos į rusų, lenkų, čekų, slovakų, suomių ir kitas kalbas. Tragiškai žuvo 1981 m. vasario 2 d. Vilniuje.

1907 m. lapkričio 6 d. Jonavoje gimė kompozitorius Jonas NABAŽAS. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1952 m.), Muzikos rudens laureatas (1986 m.). Kūrybą sudaro simfoninė, fortepijoninė, vokalinė muzika ir kūriniai chorui. Knygos „Pasakoja kompozitorius Jonas Nabažas“, daugelio straipsnių periodikoje autorius, knygos „Juozas Tallat Kelpša“ bendraautoris (su E. Ragulskiene). Po autoriaus mirties išleista knyga „Jonas Nabažas : dienoraščiai, 1922–1945“. Mirė 2002 m. lapkričio 11 d. Vilniuje.

1872 m. gruodžio 18 d. Saleninkuose (Jonavos r.) gimė knygnešys, šaulys, pirmasis Jonavos krašto partizanas Justinas VAREIKIS. Mirė 1956 m. Skaruliuose. Palaidotas Skarulių kapinėse, bendrame Vareikių šeimos kape.

1957 m. gruodžio 25 d. Kaune gimė Jonavos keliautojų klubo pirmininkas, Lietuvos keliautojų sąjungos tarybos, Jonavos rajono savivaldybės tarybos (2007–2008 m., 2011–2015 m.) narys Edmundas MULOKAS. Knygos „Šiaurės dienoraštis“ autorius, Lietuvos slidžių turizmo vicečempionas (1981 m., 1984 m.), Lietuvos turizmo čempionas (už žygį prie Laptevų jūros lietuvių tremties vietomis, 1989 m., už žygį Prano Juozapo žemėje, 1990 m.), SSRS turizmo čempionas (su Lietuvos komanda, už žygį slidėmis Jakutijoje, 1988 m.). Jo vadovaujama komanda – Lietuvos komandinio turizmo čempionato kalnų III kategorijos žygių tarpe I vietos laimėtoja (už žygį Fanų kalnuose, 1988 m.), Lietuvos smiginio čempionas (su Jonavos komanda, 2004 m.). Gyvena Jonavoje.

1952 m. gruodžio 27 d. Kaune gimė šilto oro balionų konstruktorius Leonidas SIMNIŠKA. Skraidymo šiltais oro balionais pradininkas Lietuvoje ir SSRS (1988 m.). Suprojektavo (1986 m.) ir pasigamino (1987 m.) šilto oro balioną iš polietileno plėvelės ir su juo 1988 m. pakilo į orą, tuo sukeldamas didžiulę sensaciją tarp pasaulio oreivių (šis jo balionas eksponuojamas Aeronautikos muziejuje JAV), pagamino sportinį oro balioną (1990 m.), sportinį-turistinį – (1994 m.). Tai didžiausias Lietuvoje iki 1999 m. pagamintas balionas. Gyvena Jonavoje.

Sukanka 640 metų, kai 1382 m. „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ pirmą kartą minima Kulvos gyvenvietė.

Sukanka 500 metų, kai 1522 m. pastatyta pirmoji medinė Žeimių bažnyčia. Ją pastatė dvarininkai Zavišos.

Sukanka 500 metų, kai 1522 m. istoriniuose šaltiniuose minimi Lipnikų (nuo XVI a. pab. – Skarulių) dvaras ir bažnyčia.

Sukanka 400 metų, kai 1622 m. pastatyta Skarulių Šv. Onos mūrinė bažnyčia ir pirmoji medinė varpinė. Fundatorius – didikas Andrius Skorulskis.

Sukanka 210 metų nuo 1812 m. Napoleono invazijos, kuri sustabdė Jonavos miestelio vystymąsi. Per Jonavą žygiavo stambūs armijos kariniai daliniai.

Sukanka 155 metai, kai 1867 m. įkurta Užusalių pagrindinė mokykla.

Sukanka 110 metų, kai 1912 m. Jonavoje pradėjo veikti degtukų fabrikas.

Sukanka 110 metų, kai 1912–1913 m. sudarytas Jonavos planas (matininkas P. Balkevičius).

Sukanka 85 metai, kai 1937 m. įsteigta Žeimių biblioteka.

Sukanka 70 metų, kai 1952 m. įsteigta Bukonių biblioteka.

Sukanka 60 metų, kai 1962 m. pradėta statyti Azotinių trąšų gamykla.

Sukanka 30 metų, kai 1992 m. pastatyta tremtinių koplyčia Jonavos kapinėse. Architektė – Lina Preišegalavičienė.

​  Jei pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymų, rašykite elektroniniu paštu: info@jonbiblioteka.lt