Gegužės mėnesio naujų knygų srautas
Ieva Šidlaitė „Ką kanda šalna“
Žmonės sako, kad Lietuvoje šaltasis metų laikas trunka devynis mėnesius, o vasara – tik tris... Štai kodėl mums reikia išmokti mėgautis gamta ir rinkti jos dovanas ištisus metus. Knyga pasakoja apie laukinius valgomuosius augalus, augančius pievose, miškuose arba krūmynuose ankstyvą pavasarį, žiemą ar vėlų rudenį. Ši knyga yra apie tai, kaip ir kada juos rinkti, ką iš jų galima pagaminti ir kaip paruošti laukinio maisto atsargas toms dienoms, kai gamta mūsų nenori įsileisti.
Žinios, esančios knygoje, padės ir norintiesiems pradėti rinkti valgomuosius laukinius augalus, supažindins su pagrindiniais mūsų gamtoje augančiais laukiniais augalais, tokiais kaip dilgėlės, žliūgės, kiaulpienės ar ąžuolai. Kartu tai – receptų knyga jau nuo seno pažįstantiems ir renkantiems žolynus žmonėms. Joje yra daugybė idėjų, kaip įprastas vaistažoles pasikviesti į virtuvę, kad kasdien stiprintų sveikatą.
Knygos autorė Ieva Šidlaitė daugeliui skaitytojų pažįstama iš pirmosios didelio populiarumo sulaukusios knygos „Natūralus rauginimas" („Dvi Tylos", 2017). Ieva yra kultūros istorijos magistrė, po studijų triukšmingame Vilniuje pabėgusi gyventi į miškų apsuptą vienkiemį.Julius Berger „Į Sibirą savo noru“
Visas asociacijas, kylančias išgirdus žodį Sibiras, atidėkite į šalį ir drauge su šios knygos autoriumi šokite ant galinės motociklo sėdynės. Laukia įdomi ir netikėta kelionė nuo Europos iki Azijos, kurios tikslas iš arčiau pažvelgti į Baikalą – seniausią ir giliausią ežerą pasaulyje. Pakeliui susipažinsite su Turkija, Gruzija, Azerbaidžanu ir Kazachstanu.
Julius Berger į pasaulio kraštą leidosi drauge su žmona. Jiedu įveikė daugiau kaip 20 000 kilometrų ir šią kelionę prilygina įdomiausiam gyvenimo nuotykiui. Knygoje pasakojama apie jų nutikimus kelyje, aplankytus kraštus ir skirtingą sutiktų žmonių požiūrį į pasaulį. O kvapą gniaužianti Sibiro gamtos didybė ir vietinių gyventojų nuoširdumas sulaužo visus stereotipus ir priverčia naujai pažvelgti į šį kiekvienam lietuviui žinomą, bet mažai pažintą kraštą. Prieš grįždami namo jie dar spėjo pasigrožėti Maskva ir karališkuoju Sankt Peterburgu.
„Į Sibirą – savo noru" – tai knyga, kurioje beribis smalsumas, drąsa ir nuotykių troškimas atveria langus į nuostabų pasaulį.Jonas Kiriliauskas „Su apkasų smarve: Pirmųjų Lietuvos savanorių istorija“
Jonas Kiriliauskas – rašytojas, istorikas, kultūrininkas. Žinių ir autentikos šiam istoriniam romanui parašyti sėmėsi iš 1918–1920 m. savanorių prisiminimų, tarpukario spaudos publikacijų. 1935-ieji. Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos ir galimo karo nuojautos, o jauna šalis Lietuva mėgina tvirčiau stotis ant kojų, kurti savo valstybę ir tapatybę. Du žurnalistai gauna užduotį paieškoti Nepriklausomybės karo liudininkų – keliauti po kaimus ir atkapstyti tikrą karo istoriją, persmelktą kraujo, baimės ir apkasų smarvės. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijoje patirties įgijęs ir Lietuvoje su bolševikais kariavęs savanoris Antanas jiems papasakoja mistinę, nepagražintą karo ir meilės istoriją, kaip savanoriai, tie vakarykščiai valstiečiai, padėję žagres ir susigundę pažadu gauti žemės, ėjo kovoti už Lietuvą. Knygos veikėjų lūpose atgyja to meto leksika, politinės aktualijos, aptariami realūs Lietuvos politikos, kultūros, meno srities žmonės ir įvykiai.Edward Snowden „Įrašas visiems laikams“
Edwardas Snowdenas (gim. 1983) anksti perprato kibernetinio saugumo spragas. Dirbdamas CŽV ir priartėjęs prie didžiausių valstybės paslapčių jis išviešino JAV vyriausybės sukurtą masinio stebėjimo sistemą, prie kurios radimosi iš pradžių prisidėjo ir pats. Dėl šio poelgio E. Snowdenas iki šiol yra priverstas slapstytis Rusijoje.
Knygoje jis pirmą kartą atvirai pasakoja apie JAV kariuomenės užkulisius, apie tai, kaip internetas iš laisvos erdvės tapo kontrolės įrankiu, ir apie asmeninio apsisprendimo dramą dėl visuomenės laisvės pagarsinti valstybės paslaptis. Jis atskleidžia, kaip mes įžengėme į naują epochą, kurioje nebėra teisės į privatumą. Už nuopelnus visuomenei E. Snowdenas gavo Tarptautinės žmogaus teisių lygos Carlo von Ossietzky medalį ir daug kitų apdovanojimų.
Jared Diamond „Sumaištis: Kaip šalys išgyvena krizes“
Pulitzerio premijos laimėtojas J. Diamondas lygina šešias vienokį ar kitokį neramų metą pastaraisiais laikais išgyvenusias šalis: Japoniją, kuri, atvykus JAV komodorui Perryʼiui buvo priversta atsiverti pasauliui, Suomiją, su kuria pradėjo karą Sovietų Sąjunga, Čilę ir Indoneziją, išgyvenusias kruvinus perversmus, ir po Antrojo pasaulinio karo persimainiusias Vokietiją bei Australiją. Penkiose iš šešių lyginamų šalių autorius yra gyvenęs ir moka vietines kalbas. Prisiėmusios atsakomybę, nešališkai save įvertinusios ir mokydamosi iš sektinų pavyzdžių – visai kaip žmonės – šešios šalys sunkumus įveikė sėkmingai. J. Diamondas svarsto, kaip pasauliui sekasi kovoti su pavojingomis dabartinėmis krizėmis? Ar pasimokysime iš praeities?
Visiems Diamondo veikalams būdingus nuodugnaus istorinio, geografinio, biologinio ir antropologinio tyrimo motyvus šioje knygoje papildo psichologinis matmuo: atskleidžiami veiksniai, lemiantys, kaip patirdami sunkius jėgų išbandymus reaguoja atskiri žmonės ir kaip patekusios į tokią padėtį gali elgtis šalys.
Lina Vėželienė „Žuvis medyje: Psichologo atsakymai į gyvenimo klausimus“
Lina Vėželienė – psichologė-psichoterapeutė, pedagogė, knygos „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete" („Tyto alba", 2018 m.), tinklaraščio „Gyvoji psichologija" ir daugybės psichologinių straipsnių autorė. Konsultuoja individualiai, vadovauja psichoterapinėms, profesinio augimo ir šokio terapijos grupėms. Gyvena ir dirba Vilniuje.
„Kaip žuvis vandenyje" – įprasta sakyti apie žmogų, kuris yra savo vietoje ir puikiai jaučiasi. O kas, jei žmogui negera, jei jis jaučiasi lyg ne savo vietoje? Kas, jei jis jaučiasi lyg žuvis... medyje?
Žmonės dažnai atsiduria situacijose, kurios kelia stresą, didina nerimo lygį, provokuoja vidinius konfliktus tarp proto ir jausmų, tarp „reikia" ir „noriu". Mes kaip ta žuvis nuolatos verčiame lipti save į medį ir stebimės, kodėl vis daugėja problemų, kodėl nepavyksta suvaldyti emocijų, kodėl šlyja santykiai su artimaisiais, kodėl sutinkame vis „ne tuos", dirbame „ne ten"; kodėl gyvenime trūksta džiaugsmo, meilės, ramybės ir netgi noro ką nors keisti... Jums pažįstama ši būsena? Tuomet sveiki įlipę į medį! O dabar metas iš jo ropštis ir grįžti į psichologinės gerovės vandenis.“
Lina Vėželienė
Tamim Ansary „Vakardienos atsiradimas“
Tamim Ansary – amerikiečių-afganų kilmės rašytojas, aštuonių knygų apie Rytų ir Vakarų tarpusavio sąveikas autorius. Naujausias jo veikalas „Vakardienos atsiradimas: 50 000 metų istorija – civilizacijos, kultūros, konfliktai ir religijos" – tai pasakojimas apie pasaulį kaip apie visumą, kurioje nebėra vieno aiškiai išreikšto centro – nuo mažų pažeidžiamų grupių iki visos planetos kaip milžiniško avilio. Tai globali žmonijos istorija.
T. Ansary kalba apie dievus bei įstatymus, valdovus ir bankininkus, filosofus ir atsiskyrėlius, palikusius ryškų pėdsaką skirtingose kultūrose. Žmonijos istorija jam – tarsi drama, pagrindinius vaidmenis joje atlieka tautos, valstybės, korporacijos ir politiniai veikėjai, kuriems pavyko išgyventi žiaurioje kovoje už būvį. Praplėsdamas Jarreto Diamondo teoriją apie „ginklus, mikrobus ir plieną" kaip civilizacijų išlikimo ar išnykimo veiksnius, jis atveria istorinę perspektyvą, kad galėtume suvokti, kaip imperijos išliko istorijos bėgyje. Kas joms padėjo? Ką šios imperijos turėjo ir ko pristigo kitoms? Aptardamas „pasaulinės istorijos monadas" – Kiniją, Indiją, Vakarų Europą ir islamą, jų kilmę ir kultūrines vertybes, kuriomis pagrįsta civilizacija, jis skaitytojui atveria nepaprastai plačią istorinę panoramą. Pradėdamas nuo visuomenės formavimosi pradžios, jis pasakoja apie įrankius, kalbas, prekybos kelius, religines sistemas ir imperijas, pereidamas prie Vakarų įsigalėjimo Rytuose ideologiniu ir technologiniu aspektais, krikščionybės ir pažangos sklaidos, baigdamas globalių modernybės procesų aptarimu.
„Vakardienos atsiradimas" – įspūdinga ir konceptuali pasaulio istorija, pateikiama neeuropocentriniu požiūriu. Tai pasakojimas apie tai, kaip mes tapome tuo, kas esame šiandien.
Gina Viliūnė „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“
GINA VILIŪNĖ (g. 1974 m.) jau daug metų domisi Lietuvos ir gimtojo Vilniaus istorija, rašo knygas, straipsnius, veda ekskursijas. „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje" – aštuntoji Ginos Viliūnės knyga. Ir šeštas autorės istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Vilniuje.
Vaikystėje Adas svajojo, kad užaugęs mokysis Bolonijos universitete ir taps teisininku, bet likimas atvedė jį į Vilniaus budelio Ignaco namus. Prieš savo valią tapęs šio miestiečių prieštaringai vertinamo meistro mokiniu, Adas netrukus susiduria su savo pirmąja byla ir pirmąja meile. Batsiuvių cecho vyresniojo meistro Kleopo nužudymu kaltinama gražuolė tarnaitė Benigna – nekalta, tuo vaikinas tvirtai tiki ir negalėdamas užsimerkti prieš neteisybę nenuleidžia rankų. Jis turi pats išsiaiškinti, kas iš tiesų nudūrė klastūną batsiuvį, ir Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui pateikti neginčijamų įrodymų.
Tiriančiam tarnaitės bylą Adui į pagalbą ateina bičiulis miesto sargybinis linksmuolis Motis, siuvėjo pameistrys plepys Lukas, elgetų karalius Nikodemas ir net pats rūstusis Vilniaus budelis Ignacas. Tad skaitytojui prieš akis skleidžiasi sodri XVI a. Vilniaus panorama, sklidina istorinių detalių ir spalvingų miestiečių gyvenimo scenų, o miesto gatvėse ir užkaboriuose plėtojasi nuotykių pilna ir vis labiau įtempta detektyvinė istorija.
Juozas Erlickas „Mylimieji“
Geriausi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Juozo Erlicko prozos tekstai, atrinkti paties autoriaus. Knygoje – buities ir būties pagrindai, įžvalgos apie žmogų, šalį, pasaulį ir įvairius gyvenimo reiškinius, praktiniai patarimai, kaip tvirtai išstovėti pučiant permainingiems ir ne visada palankiems vėjams, ir dar daug kitų egzistenciškai būtinų dalykų. Visa, ko gali prireikti šiuolaikiniam žmogui.
Frederic Beigbeder „Žmogus, kuris verkia iš juoko“
Frédéric Beigbeder (Frederikas Beigbederis, g. 1965 m.) – vienas žinomiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų žvaigždė. Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs jo romanas „Meilė trunka trejus metus" iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia teze. Tačiau viskas keičiasi, ir barų liūtas, cinikas ir plevėsa Frédéricas Beigbederis – taip pat. Keičiasi ir jo alter ego – Oktavas Parango. Oktavas, skandalingojo romano „14,99€" pagrindinis veikėjas, atskleidęs tiesą apie 2000-ųjų reklamos pasaulį ir už tai išmestas iš reklamos industrijos. Oktavas, nepailstantis moteriškų kūnų medžiotojas, romane „Gelbėkit, atsiprašau" mėgavęsis Maskvos modelių draugija ir vos išvengęs mirties, dabar – vėl Paryžiuje.
Kaip gyventi sekso apsėstam jaunų kūnų medžiotojui #MeToo laikais? Kaip kalbėti su jaunomis nuostabaus grožio merginomis, kurios baruose atvirai šaiposi iš senstančio pleibojaus? Kaip be baltų miltelių žiūrėti į savo senstantį veidą veidrodyje? Kadaise jis už didžiulius pinigus vesdavo įžymybėms skirtus renginius ir visi alpo dėl jo sąmojo ir ciniškų juokelių. O kaip jam gyventi dabar, kai bet kuri namų šeimininkė ar spuoguotas jaunuolis gali transliuoti savo nuomonę YouTube kanalu milijonams sekėjų, neišleisdami tam nė cento?
Dabar Oktavas Parango dirba rytinėje radijo laidoje, kur šaipomasi iš visko. Dabar Oktavas Parango jums atskleis komunikacijos srityje dirbančio žmogaus pragarą, po kurį blaškosi senstantis, tačiau vis dar į gyvenimą besikabinantis cinikas.
Per Petterson „Mano likimo broliai“
PER PETTERSON (Peras Petersonas, g. 1952) – vienas skaitomiausių Norvegijos rašytojų pasaulyje; jis ilgą laiką dirbo bibliotekininku, vertėju ir tik vėliau ėmė rašyti knygas. Lietuviškai išleista jo knyga „Vogti arklius" tapo tikra literatūros sensacija („Tyto alba", 2008 m.). „Mano likimo broliai" – naujausias, dešimtasis jo romanas, laikomas geriausiu po „Vogti arklius".
Tai išsiskyrimo romanas. Pero Pettersono herojus – rašytojas Arvidas Jensenas (taip, pagrindinis veikėjas turi autobiografinių bruožų) išgyvena visokeriopą išsiskyrimo krizę. Žmona, pareiškusi, kad daugiau jo nebemyli, išsikrausto drauge su trimis dukterimis. Jo tėvai ir brolis žuvo kelto katastrofoje pakeliui iš Oslo į Frederikshauną. Todėl romanas – apie staiga užklupusią vienatvę. Apie vyrą, netekusį šeimos ir artimųjų, vyrą, kuris nusiraminimo ima ieškoti baruose ir vienos nakties partnerių lovose. Kurio liūdesys vis gilėja, kuris miega automobilyje, kai tuščios buto sienos ima slėgti taip, kad nebeįmanoma to pakelti.
Tai ir Oslo romanas. Arvidas vaikšto po Oslo barus, atsiduria vis kitame šio pilko ir tylaus, kaip ir romanas, miesto rajone, jis vienišas ir sutrikęs, galbūt todėl taip lengvai vienišos moterys jį įsileidžia į savo gyvenimus, kuriuose jis neužsibūna ilgiau nei vieną naktį.
Kartu tai ir kelionės romanas. Labai vienišos, labai komplikuotos labai susipainiojusio vyro kelionės po savo atmintį, bandant įveikti savo dabartį. Arvido Jenseno krizė – kiekvieno vyro krizė, žmogaus, praradusio ir šaknis, ir šeimą, atkirsto nuo savo vaikų, – kiekvieno jo likimo brolio, liūdnai sėdinčio bare prie akvavito taurės. Tačiau ši kelionė, kad ir kokia varginanti ir klampi, atveda į jausmą, jog viskas gali būti kitaip.
Jette A.Kaarsbol „Užverstas dienoraštis“
Jette A. Kaarsbøl (g. 1961 m. Hileriode) – danų rašytoja. „Užverstas dienoraštis“ – debiutinis jos romanas, iš karto sulaukęs skaitytojų pripažinimo ir išverstas į daugelį Europos kalbų.
Kopenhaga, 1875-ieji. Geros šeimos dukra Frederikė ruošiasi tekėti už jauno pastoriaus ir dalytis su juo visais kuklaus gyvenimo džiaugsmais bei vargais. Tačiau laisvamanių būrelio, į kurį atsitiktinai patenka ir Frederikė, siela – žavus, protingas gydytojas Frederikas atveria jai kito gyvenimo galimybę.
J. A. Kaarsbøl romanas – tikras kaip pats gyvenimas; devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūros Kopenhagą, regis, galima užuosti, paliesti ir joje apsigyventi. Beveik bergmaniškos dramos, verdančios Frederikės sieloje, – amžinos, o vyro ir moters santykių labirintas – sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti...
Elin Hilderbrand „Dvynės“
Elin Hilderbrand – amerikiečių autorė, dvidešimt penkerius metus gyvenanti Nantaketo kurorte, 22 bestseleriais tapusių romanų autorė, kurią spauda vadina „paplūdimio romanų karaliene". Lietuviškai jau išleisti jos romanai „Tobula pora" („Tyto alba", 2019), „Miestelis prie vandenyno" („Tyto alba", 2020).
„Dvynės" pasakoja apie dvi identiškas seseris, gyvenančias dviejose gretimose salose. Martos Vynuogyną ir Nantaketą skiria tik aštuoniolika kilometrų, tačiau dvynėms Harper ir Tabitai Frost šis atstumas tiesiog neįveikiamas. Jiedvi išsiskyrė ne savo noru: skirdamiesi tėvai pasidalijo ir paaugles dukras. Santūri, užsisklendusi Tabita liko su kontroliuojančia motina Martos Vynuogyne, o Harper su tėvu išsikraustė į Nantaketą. Pamažu praraja tarp seserų vis gilėjo, kol tapo beveik neperžengiama. Jos nebendravo ištisus keturiolika metų. Tačiau tėvo mirtis priverčia seseris vėl susitikti – ir netgi kuriam laikui... apsikeisti gyvenimais, kad išgelbėtų šeimos duženas. Tačiau jos nė nenumanė, kiek paslapčių, gandų ir melagysčių atras svetimame gyvenime, nors abi labai tikėjosi įlindusios į svetimą kailį visa tai palikti už nugaros... Ar Harper ir Tabita įveiks priešiškumą ir liausis varžytis?
Senos nuoskaudos, nauji meilės romanai ir nesusipratimai. Mėginimas ištaisyti klaidas, išspręsti įsisenėjusias problemas ir susitaikyti. Visa tai – dėl dviejų identiškų, bet tokių skirtingų seserų pastangų iš naujo pradėti gyvenimą. Visa tai – per vieną vasarą, apie kurią dar ilgai bus kalbama ir Nantakete, ir Martos Vynuogyne.
Užsisakykite: https://jonavb.libis.lt/simpleSearch.do?BI001=C308C1LIBIS-000000247781
Leight Bardugo „Šešetas varnų“
Nepaprastų gabumų Kazas Brekeris gyvena kriminaliniame pasaulyje, jam pasiūloma įvykdyti mirtinai pavojingą apiplėšimą – įsilaužti į Ledo rūmus, neįveikiamą karinę tvirtovę, į kurią dar niekam niekada nebuvo pavykę prasmukti. Privalu ištraukti ten laikomą įkaitą, kurio žinios amžiams pakeistų grišų valdomą magiją. Jei viskas pasisektų – Kazas taptų nesvietiškai turtingas, bet vienam tai atlikti būtų pernelyg sunku...
Šeši pavojingi atskalūnai. Vienas neįmanomas pagrobimas. Kartu jie nesustabdomi – jei tik pirmiau nenugalabys vienas kito.
Nuteistasis, trokštantis keršto.
Snaiperis, nesiliaujantis lažintis.
Pabėgėlis su privilegijuota praeitimi.
Šnipė, žinoma Šmėklos vardu.
Širdininkė, naudojanti magiją, kad išgyventų lindynėse.
Vagis, apdovanotas talentu įvykdyti mažai tikėtinus pabėgimus.
Tai pirmoji dvilogijos dalis.Užsisakykite: https://jonavb.libis.lt/simpleSearch.do?BI001=C308C1LIBIS-000000242981
Bob Konrad, Daniel Kohl „Duoniukų karas“
Viešnagė pas senelius šįsyk tikrai turėjo praeiti ramiai. Tačiau jau pačią pirmą dieną Paukštasuokyje Majo ir Superis suprato – nieko gero nebus. Močiutė Elfė ir senelis Izis baisiausiai susiginčijo. Ir dėl ko gi? Ogi dėl duoniukų. Žūtbūtinai išsiskyrė jų nuomonės, kurią pusę tepti sviestu.
O tada reikalai visai suprastėjo. Paukštasuokio gyventojai, pasiskirstę į senelių ir močiučių stovyklas, paskelbė vieni kitiems karą. Užvirė baisus neskalbtų kojinių, vandens bombų ir žudikiškų supuvusių daržovių mūšis.
Kad išgelbėtų atostogas, Majo ir Superis turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų. Ar jiems pavyks atkurti miestelyje taiką? Įsimintinų personažų, baisiai juokingų nuotykių, smagaus apsižodžiavimo ir vaikiškos gyvenimo išminties kupina istorija 5–8 m. skaitytojams.