Balandžio mėnesio naujų knygų srautas
Lina Simutytė „Miesto šventė“
2021 m. apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija.
„Miesto šventė" - pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė" nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika - su vaizdingais palyginimais.
Andrus Kivirähk „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“
Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą" nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų papročių, keisto maisto ir tikybos. Juos mėgdžiodami miškiniai išsikėlė į kaimus, ėmė lenkti nugarą, vokiškai giedoti bažnyčios chore ir išsižadėjo savo kilmės. Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis.
Nuo pasirodymo 2007-aisiais šis romanas spėjo nuvinguriuoti per visą Europą – išverstas į prancūzų, vokiečių, ispanų, anglų, rusų, suomių, vengrų, olandų, danų, čekų, latvių kalbas ir netgi setų, Estijos tautinės mažumos, dialektą; pelnė prestižinių apdovanojimų ir Estijoje, ir užsienio šalyse, o autoriui – įdomiausio šiuolaikinio estų rašytojo vardą. Estų pasakų, permainingos istorijos ir kritikos naiviajai pagonybei bei krikščionybei įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru – ne veltui pelnęs skaitytojų simpatijas Estijoje ir Vakarų Europoje bei lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių.
Apdovanojimai:
2014 m. Prancūzijos literatūros premijos: Le Grand Prix de l'Imaginaire už geriausią metų verstinę fantastinės literatūros knygą ir Les mots d'Or de la francophonie už geriausią metų verstinę knygą
2008 m. Eduardo Vildės literatūros premija
2008 m. Stalker fantastinės literatūros premija
Michal Ajvaz „Kitas miestas“
„Kas tas Pūkis?“ – penkios pirmosios Pagrindiniam veikėjui ramybės neduoda į rankas pakliuvusi antikvarinė knyga su paslaptingais rašmenimis... Ir štai kartą sutiktas bibliotekininkas atskleidžia jos paslaptį: šioji knyga ir joje esantys tekstai priklausą svetimam pasauliui, kuris egzistuojąs visai čia pat, lygiagrečiai mūsiškiui, tik patekti į jį esą ne tik anaiptol nelengva, bet ir pavojinga...
Michalas Ajvazas (g. 1949) – į daugelį kalbų verčiamas šiuolaikinis čekų prozininkas, poetas,
filosofas, Jorge'ės Luiso Borgeso kūrybos specialistas.
Laikomas Borgeso, Lovecrafto, Kafkos, Meyrinko tradicijų įpėdiniu ir tęsėju. Šiandienos pasaulis autoriui – nepatikimas ir nepatvarus, pro plonytį regimybės šydą kiekviename žingsnyje čia vis prasišviečia šis tas visai kas kita – vietomis įstabaus, vietomis siaubingo, tačiau visados itin keisto.
„Šis Ajvazo romanas – tarytumei nuostabi iracionalumo, mįslingumo ir absurdo matrioška – iš tiesų slėpininga bei prikaustanti dėmesį" – Publishers Weekly.
Kaspar Colling „Europos pavasaris“
Utopinė-distopinė ateitis be galo išpuoselėtoje Danijos Lolando saloje, kurioje gyvena tik turčiai ir garsenybės – bendruomenė, suburta tarptautinį pripažinimą pelniusių mokslininkų ir investuotojų, mėginančių derinti idealiausius ir patraukliausius senojo pasaulio gyvensenos elementus su naujausiais technologiniais pasiekimais.
Pagrindiniai herojai – į šį nuošalų dronais saugomą gamtos kampelį atsikraustę įnoringas, išpaikęs dailininkas Kristianas, galerininkas Sty (kadaise buvęs pankas, o galerininku tapęs jau vėliau per virtinę laimingų atsitiktinumų ir iki šiol apie meną iš tiesų mažai ką nutuokiantis), jo žmona, smegenų tyrinėtoja Elizabet, dirbanti čia veikiančioje laboratorijoje, kurioje atliekami bandymai su gyvūnais. Sty ir Elizabet idealistė dukra Ema tuo metu savanoriauja viename danų išpirktame mieste Mozambike, į kurį Danija, po eilinės teroristinių išpuolių virtinės, sumanė deportuoti visus nepageidaujamus imigrantus ir pabėgėlius iš musulmoniškų šalių. Dar du labai svarbūs veikėjai – minėtos šeimos šuo ir jo draugas šarkiukas (abu protauja ir kalba), kurie bando susigaudyti keistame pasaulyje ir suderinti instinktus su intelektu.
Kasparas Collingas Nielsenas (g. 1974) – vienas originaliausių šiuolaikinių danų prozininkų, pelnęs ne vieną apdovanojimą savo gimtinėje, įvertintas ir užsienyje (romanas „Europos pavasaris" 2019-aisiais įtrauktas į trumpąjį geriausių verstinių knygų, pasirodžiusių Prancūzijoje, sąrašą Prix du Livre Inter). Dėl savito fantasmagoriško stiliaus, žaižaruojančios vaizduotės, vizionieriško provokatyvumo ir socialinių skaudulių pagaulaus demaskavimo autorius neretai pavadinamas „daniškuoju Micheliu Houellebecq'u", vis dėlto šis panašumas tik dalinis – šiaip ar taip, Nielsenas yra savitas, taip pat išskirtinio talento autorius, gebantis įtaigiai filosofiškai fantazuoti ir pasižymintis puikiu groteskišku humoru.
Heikki Kännö„Sapnų sala“
Romanas „Sapnų sala" prasideda pasakotojo Isako Severino apsisprendimu parašyti garsaus Stokholmo menininko Vernerio H. Bergerio biografiją. Severinas jau išleidęs vieną knygą apie Vernerį, bet nutaria parašyti išsamesnę, įtraukti į ją ir pasakojimą apie Bergerių giminės vasarvietę Sapnų saloje prie Stokholmo. Apie paslaptingus įvykius saloje rašo net bulvariniai laikraščiai, kurių rėksmingos antraštės klausia, kas iš tiesų ten atsitiko. Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie Bergerį, Severinas susitinka su jo giminaičiais, draugais, žmona – keistais ir nemaloniais žmonėmis, kurių prisiminimai ir pasakojimai padeda sukurti įvairiapusišką dailininko paveikslą.
Vernerio šeimos istorija Severiną nuveda į Belgijos Kongą, Švediją, Niujorką, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Aziją ir rašoma biografija pamažu virsta giminės saga.
„Sapnų sala" – menininko istorija, bet H. Kännö romanas aprėpia labai daug temų. Rašytojas fikciją supina su faktais, pasakodamas personažų istorijas pasinaudoja Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo idėjomis, meno pasaulio keistybėmis, Afrikos dievais, Kongo mitologija, mokslo faktais ir mokslo ribas peržengiančia mistika, įvairiomis religijomis, nes dauguma veikėjų beveik fanatiškai tiki kokia nors didesne jėga. Giminės pradininkui Šmaliui dvasinio gyvenimo kryptį rodo Kongo pranašas Simonas Kimbangu, Verneris, iš prigimties linkęs į pamišimą, savo mokytoju laiko G. I. Gurdžijevą, o Vernerio sūnus, visiškai atmetęs ankstesnių kartų pasaulėžiūras, sakosi esąs matriksistas – jis tiki, kad gyvenimas – tai kompiuterinė simuliacija, panaši į tą, kuri vaizduojama kino filme „Matrica".
Knygą iš suomių kalbos išvertė profesionali vertėja Aida Krilavičienė, apdovanota Lietuvos PEN centro įsteigta premija „Metų vertėjo krėslas".
Heikki Kännö (gim. 1968) – suomių dailininkas, rašytojas, išleidęs du romanus. Jau pirmąja knyga – „Bitės kelias" (Mehiläistie, 2017), pasakojančia mįslingą vokiečių menininko Josepho Beuyso gyvenimo istoriją, Heikki Kännö pelnė ir skaitytojų, ir kritikų pripažinimą. Už antrąjį romaną „Sapnų sala" (Sömnö, 2018) H. Kännö buvo apdovanotas Suomijos nacionalinio poeto J. L. Runebergo vardo premija, siūlomas 2019 m. Europos sąjungos literatūros premijai.
Vladis Spare „Piknikas krematoriumo šešėlyje“
Romanas „Piknikas krematoriumo šešėlyje" – aukštos prabos avangardistinė proza jaunatviškai mąstančiam, gero, gal net juodoko, humoro pojūčiu apdovanotam skaitytojui. Siautulingoje ir neprognozuojamoje trijų pagrindinių personažų – Sofijos, Vilio ir Pepinio – kelionėje tragikomiškos intonacijos persipina su subtiliais psichologiniais štrichais, tiesioginė kalba virtuoziškai įteka į sąmonės srautą, keliami svarbiausi būties klausimai: meilė, gyvenimas ir mirtis.
Vladis Spāre (gim. 1953 m.) – asketiško realizmo kūrėjas, prozininkas, vertėjas. Baigęs žurnalistikos ir leidybos mokslus, dirbo žurnale „Avots", įkūrė vieną pirmųjų laisvos Latvijos privačių leidyklų „Atmoda", vėliau leidyklą „Artava". Šiuo metu – literatūrinio žurnalo „Naujoji tėkmė" („Jauna gaita") meninis redaktorius.
Išleido kelias apsakymų rinktines, yra romano „Odų laikas" bendraautoris. Romanas „Piknikas krematoriumo šešėlyje" 2016 m. nominuotas prestižinei Latvijos literatūros premijai LALIGABA.
Vladimir Nabokov „Pninas“
Pustuščiame, pro kaimelius skriejančio traukinio vagone sėdi vyras didele plika galva, tvirtu stuomeniu ir pora plonyčių kojų, apmautų raudonos vilnos, rombais padabintomis kojinėmis. Vienišius yra ne kas kitas kaip profesorius Timofejus Pninas, į JAV persikėlęs išeivis, Veindelio koledžo rusų kalbos dėstytojas, keliaujantis skaityti paskaitos Kremonos moterų klube, tačiau per savo pniniškumą susipainiojęs ir įsėdęs ne į tą traukinį.
Šitaip simboliškai pradedamas piešti ironiškas, bet mielas, absurdiškas ir kiek graudus portretas veikėjo, kurį taip meistriškai kuria Nabokovas. Pninas – komiškas émigré, užsispyrusiai bandantis prisitaikyti prie amerikietiško būvio, tačiau nuolat susiduriantis su pasauliu, kuriame viskas – kalba, aplinka, net paskiri objektai – jam svetima. Begalinę Pnino kantrybę vis bando jam nepavaldžios mašinos ir elektriniai prietaisai, nereikšmingos jo koledžo kolegų intrigos, irzulį keliantys psichoterapeutai, tarp kurių sukasi ir buvusi žmona, niekad jo nemylėjusi, bet kurią jis vis dar tyliai ir jaudinančiai myli.
Tačiau kartais Pninas gręžiasi į praeitį, prisimena savo bėgimo iš Rusijos aplinkybes, dingusius žmones, paliktą savą kultūrinę terpę, ir šie puslapiai atskleidžia visai kitą Pnino istorijos pusę – tragišką, melancholišką, atspindinčią XX a. baisumus. Tad galų gale, nors ir apjuoktas, Pninas iškyla beveik kaip herojinė figūra, civilizuotas žmogus, pasimetęs industriniame primityvume, – vienintelis, išlaikęs krislą žmogiško orumo. Pirmąkart pasirodantis lietuviškai, vieno svarbiausių XX a. rašytojų, Vladimiro Nabokovo, Pninas – šilčiausias, žemiškiausias ir juokingiausias iš jo romanų.
Andrej Bitov „Simetrijos mokykla“
„Suprantate, gyvenimas yra tekstas. Gyvenančiojo iki galo neperskaitytas. Bet ir tekstas yra gyvenimas! Kiekvienoje eilutėje turi slypėti tolesnės eilutės slėpinys. Kaip ir gyvenime – kitos akimirkos neapreikštumas."
Vieno postmodernistinės rusų literatūros pradininkų Andrejaus Bitovo (1937–2018) paskutinis romanas „Simetrijos mokytojas" – tai keturiasdešimt metų rašyta šarada: autorius prisistato kaip nežinomo XX a. pradžios anglų rašytojo E. Tiredo-Boffino romano „The Teacher of Symmetry" vertėjas. Fikcinio romano „originalo" pagrindinis veikėjas – genialus, bet taip pat kaip ir A. Bitovo išgalvotas autorius, užmirštas rašytojas. Kūrinyje, autoriaus-„vertėjo" pavadintame romanu aidu, žaismingu ir kartu daugybės prasmių prisodrintu stiliumi apmąstomas pats rašymo procesas, mėginama iš šalies, „užsieniečio" akimis, per išgalvotų ir tikrų istorinių asmenybių likimus pažvelgti į Rusiją, jos kultūrą ir vietą pasaulyje, atspėti „visuotinės simetrijos" – neregimų, bet kiekviename žingsnyje nujaučiamų viską valdančių dėsnių mįslę.
Jolita Bernotienė, Ingrida Jakubavičienė „Ponios Smetonienės virtuvė“
Ši knyga – tai pažintis su pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia – Sofija Smetoniene. Moterimi, kuriai gyvenime buvo skirti dideli ir nevienareikšmiški vaidmenys: dvarininkaitė ir ūkvedė, žmona ir mama, Prezidento partnerė ir patarėja, diplomatė ir visuomenės veikėja, šeimininkė ir aistringa kortuotoja, bėglė ir emigrantė. Istorikų teigimu, Sofija Smetonienė kūrė Prezidento rūmų etiketą, puoselėjo diplomatinius ryšius su Kaune rezidavusiais užsienio šalių atstovais, turėjo įtakos priimant tam tikrus valstybei reikšmingus sprendimus, aktyviai veikė socialinės rūpybos ir moterų švietimo srityje. Amžininkai savo prisiminimuose pabrėžia Sofijos charizmą, prigimtinę lyderystę, guvų protą, interesų platumą.
Neabejingus Lietuvos istorijai ir gastronomijai skaitytojus kviečiame į prezidentienės virtuvę, kurioje virs intrigos ir barščiai, liesis politinės aistros ir krupnikas, kvepės kava, prancūziškais parfumais ir tabaku. Patirsite tarpukario inteligentijos gyvenimą su visomis jo spalvomis.
Knygoje: išsamus Sofijos Smetonienės portretas
įdomybės apie senąjį Vilnių ir laikinąją sostinę Kauną
laiškai, citatos, prisiminimai apie tarpukario realijas ir asmenybes
per 50 smetoniškų receptų, pritaikytų prie šių laikų produktų ir skonių
per 60 spalvotų tarpukario fotografijų, per 40 stilizuotų maisto piešinių
David Eberhard „Vaikų įkaitai“
Laukiate į pasaulį ateinančio mažylio? Turite vaikų? Dirbate su jais? Tuomet ši knyga jums!
Mūsų rūpesčiai auginant vaikus dar niekada nebuvo tokie dideli kaip šiandien. Ekspertai ant kiekvieno kampo dalija įvairiausius patarimus, kaip juos auklėti. Nors mums neleidžiama vaikams duoti pylos ar jų kritikuoti, turime juos įspėti kone dėl visko. Pernelyg globėjiški tėvai tampa tėvystės idealu. Ir nieko nuostabaus, nes ekspertai tik ir trimituoja, kokie vaikai gležni. Tačiau vaikai yra stiprūs. Jie sutverti įveikti sunkumus, su kuriais susiduria šiandienos visuomenėje. Tad nusiraminkite ir atsipalaiduokite. Ignoruodami vadinamuosius ekspertus, būsite ir ramesni, ir tikresni atlikdami savo, suaugusiųjų, pareigą. O pasinaudojus keliais patarimais, kurie pagrįsti mokslo žiniomis, vaikų auklėjimas taps ne toks varginantis.
Dėl to, kad tapome vaikų įkaitais, kaltas mūsų požiūris ir auklėjimo metodai. Jei jie išvis naudojami. Kaip čia nutiko, kad net žodis „auklėjimas" apkarto?
Knygoje „Vaikų įkaitai“ psichiatras konstatuoja, kad liberalieji auklėjimo metodai visiškai nepasiteisino. Tėvai elgiasi nebe kaip suaugusieji – jie yra įsitikinę, kad turi būti savo vaikų draugai. Jie nusileidžia iki vaikų lygio, nori būti ne atsakingais suaugusiais asmenimis, bet tokiais pat padūkusiais nepilnamečiais kaip ir jų vaikai.
Švedų psichiatro nuomone, tėvai elgiasi netinkamai, kai rinkdamiesi atostogų vietą pirmiausia domisi, ar ten bus ką veikti vaikams, kai leidžia jiems diktuoti, ką žiūrėti per televizorių ar, kai bijodami sukelti neigiamas vaikų emocijas, vengia diskusijų dėl maisto ar kitais klausimais ir nuolat jiems nuolaidžiauja.
Tanua J.Peterson „101 būdas suvaldyti nerimą ir depresiją:
pratimai, padedantys nusiraminti“
„101 būdas suvaldyti nerimą ir depresiją" – tai jūsų veiksmų planas ir priemonės, kurias pasitelkęs išsilaisvinsite. Šiame asmeninių galių ugdymo vadove rasite:
• 101 pratimą, leisiantį atgauti tokio gyvenimo, kokį norite gyventi, kontrolę;
• penkis atskirus skyrius, kuriuose pristatomos praktinės ir lengvai įvykdomos nerimą malšinančios veiklos;
• būdų, padedančių atsikratyti nuolat kamuojančių įkyrių minčių;
• metodų, leidžiančių susidoroti su nerimu, depresija, vangumu namuose, darbe ar ugdymo įstaigoje;
• priemonių, padedančių įveikti nerimą, kylantį bendraujant su kitais;
• strategijų, kurias pasitelkęs atsikratysite dieną ir naktį kamuojančių rūpesčių;
• veiksmingų praktikų, numalšinančių nerimą.
Liaukitės kovoti su nerimu ir tiesiog jį paleiskite, imdamasis efektyvių veiksmų. Susikurkite kokybišką gyvenimą be nerimo. Su knyga „101 būdą suvaldyti nerimą ir depresiją" galite pradėti gyventi nevaržomą, laisvą, visavertį gyvenimą. Atsiverskite knygą ir pradėkite naują gyvenimo skyrių.
Tanya J. Peterson (Tania Peterson) yra tiksliųjų mokslų magistrė ir sertifikuota terapeutė, įvairiuose internetiniuose ir spausdintuose leidiniuose daug rašanti apie psichikos sveikatą, taip pat nuolat bendradarbiaujanti su populiariu tinklaraščiu The Mighty bei svetaine HealthyPlace.com, kurioje ji atsakinga už savo savaitinę skiltį Anxiety-Schmanxiety. Be to, T. Peterson parašė keturis kritikų pripažintus ir apdovanojimų pelniusius romanus, kuriuose su užuojauta pasakojama apie psichikos ligas.
Dalia Kutraitė „Atsitiko...“
„Kas tas Pūkis?“ – penkios pirmosios Esu dėkinga likimui už 20 nepakartojamų karantino dienų, kurias kartu su vyru praleidome įkalinti kruizinio laivo kajutėje lyg 5 žvaigždučių kalėjime. Džiaugiuosi supratusi, kad net kalint mažame kambarėlyje galima patirti gyvenimo pilnatvę, nes, pasirodo, svarbiausieji dalykai vyksta ne aplink mus, o mumyse pačiuose.
Blogi laikai Nojaus laivo keleiviams prasidėjo prie Kretos salos šešioliktą plaukimo dieną. Pranešimas nuo kapitono tiltelio buvo lakoniškas: vienai keleivei nustatytas coronavirusas, todėl visi privalome likti kajutėse, nekišdami iš jų nė nosies.
Nuo tos akimirkos mūsų gyvenimas iš esmės pasikeitė. Linksmybės ir pramogos baigėsi, vynas ir šokiai užsidarė, net kavos ir karštos arbatos gaudavome sunkiai. Tapome viruso apsėstu laivu, pilnu keleivių iš viso pasaulio, nebežinančių, kas jų laukia ateityje ir kada ir kaip galės pasiekti namus.
-Viešpatie, jei Tu sakai, kad visada esi greta ir saugai mane, tai kodėl atsigręžęs atgal pačiais sunkiausiais savo gyvenimo momentais, aš regiu tik dviejų kojų pėdsakus?
-Todėl, žmogau, kad sunkiausiais Tavo gyvenimo momentais, aš nešu Tave ant rankų...
Dalia Kutraitė – Vilniaus universiteto partnerystės docentė, žurnalistė, komunikacijos ekspertė ir dėstytoja, televizijos laidų ir filmų kūrėja, knygų „Dalia Kutraitė kalbina" ir „Nokstančių bananų kvapas" autorė.
Pier Vincenzo Piazza „Homo biologicus:
Kaip biologija atskleidžia žmogaus prigimties paslaptis“
Gyvename XXI šimtmetyje, visatoje, kuri atrodo beribė. Mokslas ir technologijos atnešė naują fizinio pasaulio suvokimą. Įspūdingai pažengė mūsų gebėjimas paveikti mus supančią ir mums tolimą aplinką. Tačiau šį neribotų vilčių metą temdo šešėlis. Turime pripažinti, kad silpnoji grandis pasaulyje esame mes patys, žmonės.
Trečiojo tūkstantmečio aušroje padarėme vieną revoliucingiausių atradimų: išsiaiškinome tikruosius biologinius principus, pagal kuriuos veikia mūsų kūnas ir smegenys. Kartu išryškėjo biologijos samprata, kuri nesikerta su mūsų prigimtimi ir leidžia suprasti, kas iš tiesų esame. Dabar biologija leidžia lengvai paaiškinti mūsų nepaliaujamai kintančią prigimtį, kartais nereikšmingais galinčius atrodyti mūsų troškimus, vis akivaizdžiau matomus kraštutinumus. Ji net atskleidžia jau tūkstančius metų į dvi skirtingas puses visuomenę tempiančių judėjimų – konservatyvaus spiritualizmo ir materialistinio progresyvizmo – paslaptis. Bet visgi turime atminti, kad norėdami iš tiesų suprasti, kokie šiandien esame, turime grįžti prie to, kokie buvome priešistoriniais laikais. Juk gyvename valdomi smegenų, kurios nekinta ištisus tūkstantmečius. O tai viską labai smarkiai keičia.
Laisvė – pagrindinis žmonių siekis, bet kam jos reikia? Kodėl nutunka ne visi? Kaip tampama narkomanu? Kaip neuronai užfiksuoja mūsų gyvenimiškas patirtis. Stresas: kaip, kam ir kada? Ar biologinė laisvė mus daro nenaudingus? Esame išskirtiniai, bet ar viršesni už kitus? Kaip biologija suteikia gyvenimui prasmę? – tai tik maža dalis klausimų, kurie keliami šioje knygoje. Ji nėra dar vienas bandymas paneigti žmogaus nematerialumą ir dar kartą pašlovinti mintį, kad biologija – visagalė. Priešingai, ši knyga parodo, kad naujausi biologiniai atradimai leidžia priartinti biologiją prie nematerialios dvasios ir sielą įkūnyti, o ne jos atsisakyti.
Pier Vincenzo Piazza – italų kilmės prancūzų medikas, psichiatras, neurobiologas, kurio specializacija – narkologija bei psichikos sutrikimai. Knygos autorius yra buvęs Nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto (Inserm) medicinos tyrimų vadovas, Magendie neurocentro (Bordo) įkūrėjas ir direktorius, šiuo metu vadovaujantis biotechnologijų kompanijai. P. V. Piazza pelnė pagrindinį Inserm apdovanojimą ir Prancūzijos mokslų akademijos prizą už darbus neurologijos srityje.
Matthew Walker „Kodėl mes miegame: Mokslas apie miegą ir sapnus“
Miegas – vienas svarbiausių, tačiau vis dar nepakankamai perprastų ir įsisąmonintų mūsų gyvenimo reiškinių. Dar visai neseniai mokslas buvo nepajėgus atsakyti į klausimus: kodėl mes miegame, kokią naudą miegas suteikia arba kodėl nemiga sukelia labai sunkių padarinių sveikatai. Palyginti su kitais baziniais gyvenimo poreikiais, – valgymu, gėrimu, dauginimusi, – miego paskirtis išlieka kur kas mažiau aiški.
Iš tiesų miegas praturtina galybę smegenų funkcijų – be kita ko, gebėjimą mokytis, įsiminti ir priimti logiškus sprendimus. Jis perkalibruoja mūsų emocijas, sutvirtina imuninę sistemą, suderina metabolizmą ir reguliuoja apetitą. Sapnai sukuria virtualios realybės erdvę, kurioje smegenys apjungia seniau įgytas ir dabartines žinias, generuoja kūrybiškumą.
Šioje akis atveriančioje, tikra tarptautine sensacija tapusioje knygoje garsus neuromokslininkas ir miego ekspertas Matthew Walkeris pateikia revoliucingų žinių apie miego fenomeną, atskleisdamas, kaip jis veikia kiekvieną mūsų fizinės ir psichinės gerovės aspektą. Aptardamas pažangiausius mokslo laimėjimus ir remdamasis asmenine kelis dešimtmečius trukusia mokslinių tyrimų praktika autorius parodo, kaip mes galime deramai išnaudoti miegą gerindami savo pažintinius gebėjimus, susikurdami geresnę nuotaiką, sureguliuodami hormonus, užbėgdami už akių vėžiui, Alzheimerio ligai ar diabetui, sulėtindami senėjimo poveikį ir pratęsdami gyvenimo trukmę. Taip pat knygoje pateikiami logiški žingsniai, leisiantys kasnakt vis kokybiškiau išsimiegoti.
Matthew Walkeris – neurofiziologijos mokslų daktaras, Kalifornijos universiteto neuromokslų ir psichologijos profesorius, Miego ir neurovizualizacijos laboratorijos direktorius. Mokslo karjerą pradėjo Harvardo medicinos mokykloje dėstydamas psichiatrijos kursą. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių studijų. Pasaulyje išgarsėjo tarptautiniu bestseleriu „Kodėl mes miegame" (2017).
Yuval Noah Harari „Sapiens. Žmonijos gimimas: Istorinis komiksas T.1“
Menkavertės informacijos užtvindytame pasaulyje aiškumas yra galia. Kaip pamatyti bendrą vaizdą ir nepasiklysti smulkių detalių begalybėje? Vienas iš būdų – žengti žingsnį atgal ir dirstelėti į viską išties stambiu planu, aprėpiant žvilgsniu visą žmonių rūšies istoriją.
Istorinis komiksas „Sapiens. Žmonijos gimimas" pasakoja, kaip nereikšminga beždžionė tapo Žemės planetos vadovu, gebančiu skaldyti atomus, skraidyti į Mėnulį ir keisti genetinį gyvybės kodą.
Kviečiame jus pakeliauti po laukinę istorijos pusę – kelionėje jūsų gidas bus knygos autorius, o lydės tokie personažai, kaip priešistorinis Bilas, daktarė Fikcija bei detektyvė Lopez. Grafinis knygos formatas atveria skaitytojui naujus intelektinių ir meninių praeities tyrinėjimų horizontus. Žmonių evoliucija čia vaizduojama kaip televizijos realybės šou. Pirmasis sapiens ir neandertaliečių susidūrimas įgauna šiuolaikinio meno šedevrų pavidalą. O pasakojimas apie mamutų ir kardadančių tigrų išnaikinimą įvelkamas į detektyvinio filmo siužetą.
Ši iš koto verčianti komiksų serija perpasakoja žmonijos istoriją ir yra adaptuota pagal tarptautinį į 60 kalbų išverstą, bestselerį „Sapiens. Glausta žmonijos istorija", kurio visame pasaulyje parduota 16 milijonų egzempliorių. Sąmoju ir humoru kibirkščiuojanti knyga ir spalvingi jos veikėjai patrauks net tuos, kurie pernelyg nesidomi mokslu ir istorija. Jeigu trokštate sužinoti, kodėl visi esame užstrigę seniai mirusių žmonių sapnuose, – šis skaitinys kaip tik jums.
Inga Narijauskienė „Kaip Pelėda Drūlija kantrybės ieškojo:
Terapinės pasakos vaikams“
Terapinės pasakos – fantastiškas išradimas! Tai pagal specialią metodiką sukurtos smagios istorijos, kuriose tarp eilučių slypi mažiesiems klausytojams skirtos žinutės. Jos stebuklingai lengvai pasiekia vaikų galveles bei širdeles ir yra gerokai patrauklesnės ir aiškesnės, negu tiesiai jiems sakomi prašymai, pasiūlymai ar nurodymai.
Tokių pasakų laikas – ne tik nuostabus būdas bendrauti su vaikais, bet ir puiki galimybė suteikti jiems įvairių žinių, skatinti mąstymą, plėsti žodyną, lavinti atmintį, puoselėti kūrybiškumą. Tai geras metas megzti tvirtą emocinį ryšį tarp pasakotojo ir klausytojo.
Antroje knygoje apie pelėdą Drūliją rasite tris naujas terapines pasakas ir sužinosite:
* Kaip Drūlija kantrybės ieškojo;
* Kas įvyko, kai ji susitiko Šmikį;
* Ar Drūlijai pavyko pradžiuginti savo draugus.
Knygos pradžioje yra trumpas autorės laiškas su keliais paprastais, bet vertingais metodiniais pasiūlymais.
Na, o knygos gale – dviejų psichologių įžvalgos apie Drūlijos pasakas, patarimai ir pastebėjimai terapinių pasakų skaitytojams.
Kobi Yamada „Galbūt:
pasakojimas apie neribotas kiekvieno iš mūsų galimybes“
Kas žino, galbūt išpildysi netikėčiausias savo svajones...
Ar kada susimąstei, kodėl esi čia? Ar žinai – tu nuostabus toks, koks esi? Tu turi viską, ko reikia, kad siektum didelių dalykų. Tikėk savimi, nebijok klaidų, eik širdies grįstu keliu ir galiausiai pasieksi savo svajones. Pasauliui tavęs reikia, tu jam svarbus. Tai žodžiai, kuriuos turėtų girdėti kiekvienas vaikas, tačiau neretai pamirštame juos pasakyti.
Ši labai graži knyga skatina vaikus (ir suaugusiuosius) pažinti savo galimybes ir padrąsina atsiskleisti ryškiausiomis spalvomis.
Celine Potard, Maria Neradova „Pikas kaupia atsargas: Mano pirmosios dėlionės“
Ruduo jau visai baigiasi, tad voveriukas Pikas ruošiasi žiemai. Padedamas draugų ¬– pelėdos Gretės, triušio Alberto ir skunso Hugo – Pikas pradeda kaupti maisto atsargas.
Knygelėje rasite ne tik mielą pasakojimą, dailias iliustracijas, bet ir penkias devynių detalių dėliones, tad skaitydami kartu su mažyliu galėsite ardyti ir vėl dėlioti ryškiaspalvius paveikslėlius.