Debiutuojančio grafomano Algirdo Kaušpėdo knyga „Gyveno kartą bičas ir kaimynas. Pokalbiai prie alaus“ susideda iš 80 trumpų novelių, iliustruotų tragiškais architekto Arūno Kavaliausko piešiniais.
​

​Knyga nežinia kodėl (įtariame, kad autoriai norėjo atrodyti mįslingai) suskirstyta į keturias „P“ dalis: „Pasakojimai“, „Patyrimai“, „Patarimai“ ir „Paraštės“. Knyga neturi jokio siužeto ir jokios prasmės. Knygos herojai bičas ir kaimynas tyli arba kalbasi nuolatos gerdami alų. Taip jie, autorių teigimu, liudija meilę tautiniam aludarių paveldui ir išreiškia tylią buitinę rezistenciją esamam antialkoholiniam režimui.
​

Prie alaus aptariamos pačios įvairiausios nūdienos temos: nuo gyvenimiškų iki pseudofilosofinių, nuo anekdoto iki grotesko. Tai eklektiška, nenuoširdi, ironiška knyga. Todėl šią knygą patartina skaityti labai atsargiai, nedidelėmis dozėmis, nuolatos abejojant teikiamomis įžvalgomis. Primygtinai rekomenduojame, kritiškai įvertinus turinį, neišsiduoti, kad knyga jus papiktino (šią reakciją ir provokuoja autoriai), o su plačia šypsena pasiūlyti knygą perskaityti nieko blogo neįtariančiam artimui.
​

Knyga turėtų sudominti nieko neieškančius ir nemąstančius žmones, taip pat vietinius zombius, politikos ligonius, nevisaverčius, emigruoti pasiruošusius LR piliečius, žodžiu, daugelį Lietuvos skaitytojų. Knyga aktuali ne dėl teikiamų atsakymų, bet dėl iškeltų klausimų!
​

Visos šioje knygoje aprašytos istorijos nužiūrėtos realiam gyvenime, tačiau neturi nieko bendro su autorių biografija.

Vytautas Čepas – psichologijos mokslų daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, aštuonių knygų autorius. „Siena“ – dokumentinis romanas, paremtas tikra istorija, su kuria susidūrė buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, Prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, šiuo metu dirbantis kaip baudžiamosios teisės advokatas Egidijus Bičkauskas.
​

Tai istorija, nutikusi Lietuvoje: pasakojimas apie nusikaltimus, kurių tinkamai neištyrus kalėti iki gyvos galvos buvo nuteisti trys jauni vyrai. Apie sunkiai besisukančią neįsivaizduojamo dydžio teisėsaugos mašiną, prieš kurią bejėgiai jaučiasi ne tik paprasti žmonės, bet ir jai priklausantys teisininkai. Ar teisingumas gali klysti? Ką daryti, atsidūrus prieš neįveikiamą ir akliną sieną? Nemanykite, kad tai jūsų neliečia. Ši siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną iš mūsų.
​

Sistema gina save, jiems nusišvilpt, kad galbūt ne tuos iki gyvos galvos į kaliūzę įgrūdo, svarbu nesugadinti reputacijos, bet kokia kaina išlikti. Siena, kurios net galingiausiu taranu neišversi: Prezidentas, Seimas, prokuratūra, slaptosios tarnybos – vienas kumštis... tai ką dabar darysi?

Savo istorijas šioje knygoje pasakoju dviem būdais, kiekvienas tekstas turi nuotrauką, o nuotrauka – tekstą, jie papildo, pratęsia vienas kitą, ieško bendrumo per asociacijas, užuominas, panašumus ar skirtumus. Tarp vaizdo ir teksto... visada kažkas nutinka tarp vaizdo ir teksto, kažkas nuolat vyksta tarp dabarties ir praeities, dienos ir nakties, tarp lengvabūdžio dangaus ir nuodugnaus dugno, čia nuolat skleidžiasi vaizduotė, ilgesys, ironija, aistra ir melancholija, visa ši mūsų nepakartojama, tragikomiška kelionė – tarp vaizdo ir teksto, tarp patirties ir nebūties, dvigubo dugno sapne. Sigitas Parulskis
​

Kiekviena S. Parulskio knyga yra įvykis lietuvių literatūroje. Tikime, kad ir ši knyga tokia; ypač įvertinant netikėtą jos turinį, pristatantį S. Parulskį ne tik kaip žodžio, bet ir kaip vaizdo meistrą. Arba meistrišką žaidėją žodžiu ir vaizdu. Žaidėją, kuris svarbus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinės literatūros kontekste – nes S. Parulskis yra kūrėjas, išeinantis iš vieno laiko, vienos erdvės ar vieno žanro rėmų. Taigi, dėmesio! Prieš jus – S. Parulskis, poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas ir – fotografas

Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) – religijotyrininko, rašytojo, eseisto – sisteminė studija „Lietuvių religija ir mitologija“ nagrinėja senąją lietuvių religiją fenomenologiniu aspektu. Studijoje gausu baltų, graikų, skandinavų, slavų ir kitų tautų istorijos, mitologijos, tautosakos pavyzdžių, kuriais autorius grindžia provokuojamus savo teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus. Senieji dievai, kultai, žynių institucija, senosios religijos tąsa ir jos reliktai, įvairių papročių pavidalu pasiekę mūsų laikus, tarsi atgyja Gintaro Beresnevičiaus studijoje. Lengva, patrauklia kalba parašytas tekstas skirtas tiek šios srities specialistams, tiek ir visiems lietuvių kultūra besidomintiems žmonėms. Knyga leidžiama su žymaus lietuvių dailininko Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir ofortais, kuriuose įsikūnija G. Beresnevičiaus įsivaizduotas ir aprašytas senovės baltų pasaulis.

Kristina Gudonytė – profesionali režisierė, scenaristė, aktorė, tapytoja, dainininkė ir labai populiarių romanų jaunimui autorė.
​

Jos knygos nelieka nepastebėtos: „Blogos mergaitės dienoraštis“ tapo geriausia Metų knyga paauglių kategorijoje 2009 m., o 2012 metais šį laimėjimą pakartojo „Ida iš šešėlių sodo“. Romanas „Jie grįžta per pilnatį“ apdovanotas „Patriotų premija“.
​

„Blogos mergaitės dienoraštis“ – bene pati populiariausia Kristinos Gudonytės knyga, šiandien virtusi ir televizijos serialu „Bloga mergaitė“. Ji jau tapo ieškoma retenybe, nes vis nauji berniukai ir mergaitės tampa suaugusiaisiais, ir tai ne visada paprasta. O Kristina Gudonytė moka pasakoti apie jaunus žmones, ji daug bendrauja su jais ir supranta juos. Tai tikriausiai jos knygų herojų tikrumo paslaptis. Knyga išversta į rusų kalbą, sulaukė puikių vertinimų ir kelių laidų. Lietuvių kalba po kelerių metų pertraukos ji vėl sugrįžta.

ŠIURPĄ KELIANTIS LIUDININKO PASAKOJIMAS APIE NEŽMONIŠKUS NUSIKALTIMUS AUŠVICE. DRAUGE TAI IR HIMNAS MEILEI, AISTRAI GYVENTI IR VILČIAI. „Aušvicas visuomet sėdėjo prie mūsų virtuvės stalo.“ Taip pasakė mano mama, iš mūsų išgirdusi žinią, kad planuojame naują knygos „Galutinė stotis – Aušvicas“ leidimą. Ji buvo teisi. Aušvicas gyveno su mumis. Dažniausiai jis buvo matomas, vis išnyrantis tėvo pasakojimuose ir sugrįžtantis jo, kaip psichiatro, profesinėje veikloje. Arba jis būdavo plika akimi nematomas, bet lyg vaiduoklis blaškydavosi po mūsų namus, keldamas baimę. Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia ant popieriaus užrašyti. Dėl šios priežasties „Galutinė stotis – Aušvicas“ yra daugiau nei asmeninis liudijimas: tai žvilgsnis į siaubo pasaulį, iki šiolei daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą. „Tai, kad, minint 75 metų Aušvico išlaisvinimo sukaktį ir praėjus daugiau nei 30 metų po tėvo mirties, ši knyga įgauna pripažinimą, kokio verta, ir tai, kad mano tėvo balsas vėl skamba viešumoje, yra reikšmingas įvykis.“ Melcheris de Windas, Eddy de Windo sūnus Eddy de Windas (1916–1987) – paskutinis žydas gydytojas, baigęs Leideno universitetą Olandijoje per Antrąjį pasaulinį karą. Jis užsirašė savanoriu į Vesterborko tranzitinę koncentracijos stovyklą, tikėdamasis, kad jo motina, vokiečių suimta anksčiau, nebus deportuota. Vesterborke jis susipažino su pirmąja žmona Friedele, ten jiedu ir susituokė. 1943 m. porą deportavo į Aušvicą. 1944 metų pabaigoje, rusams artėjant prie stovyklos, vokiečiai ėmė sprukti, drauge išsivarydami dar galinčius paeiti kalinius. 1945 metų sausio mėnesį į žygį buvo išvaryta ir Friedelė. Pasislėpęs barake, de Windas liko stovykloje ir vėliau tapo Raudonosios armijos gydytoju. Radęs sąsiuvinį, jis pradėjo rašyti prisiminimus „Galutinė stotis – Aušvicas“. 1945 m. grįžęs į Olandiją, de Windas specializavosi psichiatrijos ir psichoanalizės srityje. 1949 m. paskelbė garsų straipsnį „Akistata su mirtimi“, kuriame pirmą sykį aprašė koncentracijos lagerio (KZ) sindromą. „Galutinė stotis – Aušvicas“ išspausdinta 1946 m. nyderlandų kalba. Turimais duomenimis, tai vienintelė knyga, nuo pradžios iki galo parašyta Aušvice. 

Algirdas Toliatas (g. 1978 m.) gyvena ir dirba Vilniuje, bet yra žinomas ir mylimas visoje Lietuvoje. Trys jo pamokslų knygos – „Žmogaus ir Dievo metai“, „Gerumo liūnas“, „Šeštas jausmas yra pirmas“ – nuolat perleidžiamos ir sulaukia vis naujų skaitytojų dėmesio.
​

Ši knyga – „RAMYBĖ TAU“ – tarptautinis projektas, gimęs Vilniaus knygų mugėje. Parašyta ispanų kalba ir skirta pasaulinei auditorijai. Apie ką kalba kunigas Algirdas Toliatas? Kaip visada įtaigiai ir užburiančiai? Visų pirma – apie santarvę su pačiu savimi. Tada ir pasaulis taps harmoningas.
​

Ir dar: Kas atima iš mūsų ramybę ir laimę? Ar reikia įrodinėti savo vertę? Ar gali kliūtys gyvenime tapti galimybėmis? Kodėl reikia paleisti praeitį ? Kaip per smulkmenas nepamesti tikslo? Ar verta siekti tobulumo? Kaip išmokti ne tik žiūrėti, bet ir matyti? „Su dėkingumu ir meile atsiduok tam, ką atneša nauja diena, ir susitaikysi ne tik su savimi. Susitaikysi su gyvenimu.“ Algirdas Toliatas

Giedrė Milerytė-Japertienė – istorikė, penkių mokslinių monografijų autorė. Nuo studijų laikų ją domino XIX a. pab.–XX a. I pusės Kauno istorija.
​

​Norite sužinoti, ką valgė, kaip rengėsi, ką dirbo ir kaip pramogavo tarpukario kauniečiai? Kelių rūšių ledais prekiavo „Pienocentras“? Kaip atrodė ir ko mokėsi Medicinos fakulteto studentai?
​

„Kai Kaunas buvo Kaunas“ – knyga, perkelianti skaitytojus į porą gražių 1938 metų vasaros dienų ir parodanti laikinąją sostinę ano meto valdininko akimis. Šis garbus ponas atvyksta traukiniu iš Klaipėdos į Kauną sutvarkyti reikalų Finansų ministerijoje ir, žinoma, maloniai praleisti laiko sparčiai gražėjančiame ir modernėjančiame mieste. Su juo mes drauge vaikštome po miestą, einame pietauti, sutinkame seniai matytus pažįstamus ir, be abejonės, – stebime, kas vyksta Kaune. Per dvi dienas įsivaizduojamas veikėjas papasakoja Kauno istoriją ir aptaria daugybę ano meto realijų, aprašo savo matomos kaunietiškos kasdienybės vaizdus, prisimena praeitį ir netgi pasidalija populiariausiais gandais. Mauzoliejus ir restoranai, ministerijos ir bankai, „Pienocentras“ ir kirpykla – smalsusis valdininkas nepraleidžia nei vienos įstaigos, pro jo akis neprasprūsta nei viena smulkmena. Su pasakotoju drauge mes netgi einame į pasimatymą!
​

Ši knyga – savotiška laiko mašina, leidžianti ne tik sužinoti, kaip puošėsi ir ką valgė, kur gyveno ir kaip pramogavo, kuo važinėjo ir kaip atrodė kauniečiai ir miesto svečiai ir kiek kas anuomet kainavo. Tai – anaiptol ne romanas, o istorinis tyrimas. Tačiau sklandus pasakojimas ir tarsi gyvi ano meto personažai kartais priverčia pamiršti, jog skaitai autentiškais šaltiniais pagrįstą ir autentiškomis fotografijomis iliustruotą istoriją. Svarbiausias Kaunui XX a. laikotarpis atgyja tiesiog akyse ir laikinoji sostinė vėl išgyvena anuometinio savo klestėjimo laikus.

Knyga, kuri pakeis Jūsų charakterį, gyvenimo būdą, o gal net gyvenamąją vietą
​

K. Kaip sekėsi rašyti? J. E. Gerai. Bet, aišku, stengiaus, kad nebūtų pernelyg gerai. Mat jei perskaitę knygą visi tik skėsčios rankom: „Geriau jau nebegali būti!“, tai kitos mano knygos nebeskaitys. Aš noriu palikti viltį. K. Ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie Jūsų knygą atsivers pirmąsyk? J. E. Žmonės gali nieko nežinoti. Viskas jiems ten bus paaiškinta. K. Ką daryti tiems, kurie knygos nespės įsigyti? J. E. Nieko nebepadarysi. Teks susitaikyti su mintimi, kad gyvenimas praėjo pro šalį.

Istorijų pasakojimas nėra tai, ką darome. Istorijų pasakojimas yra tai, kas esame.
​

Carmine Gallo (Karmainas Galo) – buvęs CNN ir CBS korespondentas, komunikacijos mokytojas ir patarėjas, dirbęs su „Intel“, „Hewlett-Packard“, „Coca-Cola“, „Pfizer“ ir kitų žymių pasaulio kompanijų vadovais. Jis – devynių bestseleriais tapusių knygų autorius ir komunikacijos guru daugybei žmonių. „Storytelling: istorijų pasakojimo meistrystė“ – „Washington Post“ bestseleris, skirtas norintiems pavergti ir sužavėti auditoriją. Nes nieko nėra galingesnio už talentingai papasakotą gerą istoriją.
​

Nesvarbu, ar jums reikia ką nors parduoti, lavinti, ieškote lėšų savo projektui įgyvendinti ar tiesiog norite pralinksminti ir sudominti žmones – istorija yra pati galingiausia jūsų turima priemonė. Gerai papasakota istorija – kaip smūgis į paširdžius. Nuo jos prašviesėja galvoje ir nuskaidrėja mintys. Ją visi įsimena, ji visus sugraudina arba pralinksmina, priverčia susimąstyti. Priverskite žmones suklusti – ir jūsų tikslas, kad ir koks jis būtų, bus pasiektas. „Storytelling“ išmokys jus pasakoti taip, kad vienu sakiniu galėtumėte priblokšti klausytojus. Šioje knygoje sutiksite Richardą Bransoną, Sheryl Sandberg, Oprah Winfrey, Eloną Muską, Steve’ą Wynną, Tony Robbinsą, Steve’ą Jobsą ir kitus, kurie tapo savo sričių lyderiais, nes sugebėjo pasakoti gyvenimus keičiančias istorijas. Daugelis šioje knygoje minimų žmonių yra sakę TED kalbas, kurios žaibo greičiu išpopuliarėjo internete – ne dėl pateiktų duomenų, o dėl papasakotų istorijų. Jūs irgi taip galite!
​

Idėjos yra XXI amžiaus valiuta. Informacijos amžiuje ir žinių ekonomikoje esi vertas tiek, kiek vertos tavo idėjos. O storytelling’as yra priemonė, kuria perduodame savo idėjas vieni kitiems. Imkite į rankas šią knygą, ir pasaulis bus po jūsų kojomis!

Niūrią lapkričio popietę tykų Kyžių kaimą sukrečia nekasdienis įvykis – randami du nužudyti paaugliai. Nusikaltimą imasi tirti garsus detektyvas ir žavi žurnalistė. Įtarimas krinta ant artimiausių šeimos narių... Ar bus rastas vaikų žudikas? Ir kokias paslaptis slepia nužudytų vaikų motina Erika Jocienė?
​

Nors romanas veda skaitytojus klaidžiais nusikaltimo atskleidimo labirintais, visų herojų gyvenimus ženklina jausmų pragarai ir santykių kūrimo kančios. Rašytoja savo epinėje Meilės ir Nusikaltimo istorijoje cituoja ir garsų norvegų detektyvų meistrą Jo Nesbo:
​

„Gali būti, kad visų nužudymų pagrindinis motyvas yra 4N - Nepaprasta meilė, Neapsakomas geismas, Nauda ir Neapykanta. Nuolat kartojama, kad pavojingiausia yra Neapykanta. Ne. Pavojingiausia yra Nepaprasta meilė.“
​

Šis romanas skaitytojams primins garsiąją 2007 metų vaikų nužudymo bylą, kai du savo sūnelius pasmaugė jų motina Alma Jonaitienė-Bružaitė. Visi šios knygos herojai, jų vardai, gyvenimo įvykiai ir likimai yra išgalvoti, nieko bendro neturintys su tikrosios istorijos veikėjais. Kas vis dėlto nužudė vaikus?
​

LAIMA LAVASTE, garsi žurnalistė ir rašytoja, keturių bestselerių autorė („Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“, „Skersgatvis dviem“, „Mes. Lietuviai.“, „Kalės istorija“), pristato naują kūrinį – detektyvinį psichologinį romaną. Ši intriguojanti istorija išlaikys jus įtampos spąstuose nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Keturios naujos apysakos ir apsakymas, įkvėpti tikrų nepramanytų istorijų, autoriaus sutiktų žmonių ir išgyventų įvykių. Savita išskirtinė pasakojimo maniera, lengvas humoras, glaustas žodis, talpi mintis ir netikėta intriga.
​

Algimantas Čekuolis ne tik talentingas rašytojas, bet ir pusę pasaulio išmaišęs keliautojas, akylas tyrinėtojas ir smalsus žurnalistas. Taigi ši knyga – ir apie Antrojo pasaulinio karo įvykius išgyvenantį Algiuką, tarybiniais metais išaugantį į Algį (ar tik pats autorius nebus jo prototipas?), ir apie naivų provincijos jaunuolį Anselmą, kuris dorai nė nesuvokia, kaip įsivėlė į tarptautinius kontrabandos reikalus, ir apie Maskvoje veikiančią „barakudų“ mokyklą ir merginą, kuriai tėvai kelia vienintelį tikslą: ištekėti už milijonieriaus. Spalvingi veikėjai, nematyti kraštai, keisčiausi nutikimai šiose novelėse autoriaus taip meistriškai įpinami į kasdienybės audinį, kad dažnas mūsų pagalvos: šitaip tikrai galėjo nutikti. Net tik jam, bet ir man.

Lietuvio ir amerikietės dukra Ruta Sepetys (g. 1967 m.) pasaulyje išgarsėjo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“. Knyga, pasakojanti apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais, tapo pasauliniu bestseleriu ir buvo įtraukta į mokykloms rekomenduotinos literatūros sąrašą. „Kuždesių fontanas“ yra naujausia, ketvirtoji autorės knyga. 1957-ųjų Ispanija. Generolo Fransisko Franko valdoma šalis, atsigavusi nuo karo baisumų, vis labiau traukia užsieniečius, ieškančius saulės, vyno ir pramogų. Tačiau patys ispanai tarsi apsigaubę tylos skraiste – jie turi savo nuomonę apie diktatorišką Franko režimą, kurią kruopščiai slepia ne tik nuo atvykėlių, bet kartais ir nuo kaimynų.
​

Aštuoniolikmetis Danielius Meitsonas – turtingo naftos magnato sūnus – su tėvais atvyksta į Madridą, tikėdamasis pažinti šalį, iš kurios kilusi jo motina. Jaunas, išvaizdus vaikinas, nuolat spragsintis fotoaparatu, iš karto patraukia viešbučio darbuotojos Anos dėmesį. Jai Danielius atrodo tarsi iš kito pasaulio. Bendraudamas su Ana ir fiksuodamas Ispanijos kasdienybę fotojuostelėje, Danielius pamažu suvokia, kad turistams rodomas šalies portretas toli gražu neatspindi tikrojo šalies veido ir po sunkia tyla besislepiančios grėsmingos realybės. Naujausioje knygoje R. Šepetys pasakoja skaudžią istoriją, besislepiančią tarp tamsių istorijos puslapių. Tikrais įvykiais grįstam romanui papildomo svorio suteikia dokumentiniai intarpai: ištraukos iš spaudos, istorinės nuotraukos bei autentiškos žinomų to meto žmonių citatos.

„Visur matydavau jo nuotraukas. Išvydusi pajusdavau keistą virpulį. Atrodydavo, lyg būčiau sutikusi savo žvilgsnį veidrodyje, kitame kambario gale, ir pamanydavau, kad ten kas kitas, o paskui suprasdavau, jog tai mano pačios atvaizdas. Jis įdėmiai žvelgė į mane iš žurnalų, laikraščių ir ekranų, kad ir kokiame mieste būčiau buvusi. Jis mano tėvas – tai tiesa, bet niekas jos nežino.“ Lisa Brennan-Jobs
​

Lisai Brennan-Jobs vardą davė abu tėvai – dailininkė Chrisann Brennan ir Steve’as Jobsas. Vaikystę ji praleido sparčiai besikeičiančiame Silicio slėnyje. Kol buvo maža, tėvas retai pasirodydavo jos gyvenime. Susidomėjo ja jau paūgėjusia ir įvedė į naują erdvių namų, prašmatnių atostogų ir privačių mokyklų pasaulį. Buvo dukrai dėmesingas, nors kartais šaltas, perdėm kritiškas, nenuspėjamas. Vidurinėje mokykloje, pašlijus santykiams su motina, Lisa ryžosi persikelti pas Steve’ą tikėdamasi, kad jis taps jai tokiu tėvu, kokio ji visada troško. „Smulki žuvelė“ – tai nuoširdus, vietomis graudus Lisos Brennan-Jobs pasakojimas apie vaikystę ir augimą dviejuose nesugretinamuose pasauliuose. Guvi, protinga, linksma mažoji Lisa vedžioja skaitytoją po savo vaikystę, savitai piešia savo aplinką, šeimą, laikmetį, grumiasi su menamos kaltės ir gėdos jausmais.

Nusprendžiau rašyti šią knygą ir atvirai pasidalyti savo mintimis, kad mano, kaip onkologo, patirtis pagelbėtų jums visiems. Norėdamas sumažinti vėžio baimę, pateikiu kitokį požiūrį, kitokią tiesą – savo tiesą. Būtent to ir siekiu: suteikti jums daugiau žinių, parodyti kryptį ir padėti apsisaugoti nuo šios ligos. Tam, kad būtumėte stipresni už baimę. Šį iššūkį įmanoma įveikti! Pirmą kartą aiškiau suprasite, kaip veikia vėžys, ir žinosite, kaip jam nepasiduoti.
​

​DAVID KHAYAT – prancūzų onkologas, Salpetrijero klinikos onkologijos skyriaus vadovas, Pierre’o ir Marie Curie universiteto profesorius, buvęs Prancūzijos Nacionalinio vėžio instituto direktorius ir dabartinis jo garbės pirmininkas. Didžiulė jo sukaupta onkologinių ligų gydymo praktika ir patirtis atsispindi ne tik beveik 500 mokslinių straipsnių, bet ir knygose. “Visa tiesa apie vėžį” – naujausia jo knyga, kurioje jis pasakoja apie vieną didžiausių mūsų visų baimių. Vėžį. Ar jis neišvengiamas? Ką turėtume padaryti, kad ši liga mus aplenktų? Prof. D. Khayat teigia, jog norėdami atsikratyti vėžio baimės turime suprasti, kas jį sukelia. Todėl autorius patraukliai, išmintingai ir… visai nebaisiai pasakoja apie žmogaus kūną, vėžines ląsteles, jų susidarymą ir veikimą žmogaus organizme. Tačiau kaip neleisti šiam žmonijos žudikui plisti? Svarbiausias atradimas – tai, kad egzistuoja ryšys tarp emocijų, streso ir vėžio. Tai rodo ilgametė autoriaus patirtis, tai patvirtina moksliniai tyrimai. Žinios yra pats galingiausias ginklas, kurį mums ir įteikia prof. D. Khayat. Mes, o ne kas kitas, esame patys sau geriausias vaistas. Mes turime veiksmingų priemonių, kaip užkirsti kelią ląstelių supiktybėjimui. Kaip? Apie tai ir kalbama šioje knygoje.

OPRAH’OS NUŠVITIMO AKIMIRKOS IR ĮŽVALGOS
​

Anot OPRAH’OS WINFREY, „jei nori būti dėmesingas ir sąmoningas, gyventi atvira širdimi, tavo kelionė turėtų prasidėti nuo Super Soul Sunday“.
​

Pirmą kartą triskart Emmy apdovanojimą laimėjusios laidos Super Soul Sunday akimirkos, suvirpinusios ir praturtinusios milijonus žiūrovų, sudėtos į The Wisdom of Sundays – iki dvasios gelmių sukrečiančią ir vertą jūsų laiko knygą.
​

Knygą sudaro dešimt skyrių: kiekvienas jų atspindi galingą Oprah’os dvasinės kelionės žingsnį ir pradedamas jos pačios mintimis. The Wisdom of Sundays – tai kruopščiai atrinktos Oprah’os ir jos kalbintų iškiliausių dvasinių mokytojų ir lyderių pokalbių įžvalgos. Tokie vizionieriai kaip Tony Robbinsas, Arianna Huffington ir Shonda Rhimes dalijasi savo prasmės paieškų pamokomis. Pasaulinio garso dvasiniai mokytojai Eckhartas Tolle, Marianne Williamson ir Wayne’as Dyeris aiškina mūsų sudėtingus santykius su ego ir gydančią meilės ir ryšio su kitu jėgą. O bestselerių autorės Cheryl Strayed, Elizabeth Gilbert ir Elizabeth Lesser tyrinėja gebėjimą atleisti ir paleisti.
​

Ši knyga, pagyvinta per 100 nuostabių nuotraukų – dauguma jų darytos Oprah’os namuose Kalifornijoje, kur ir buvo filmuojamos Super Soul Sunday laidos, – yra laikui nepavaldi dovana, padėsianti skaitytojams pabusti ir išvysti nuostabias gyvenimo galimybes.
​

Per visus savo įspūdingos karjeros metus OPRAH WINFREY užmezgė neprilygstamą ryšį su žmonėmis visame pasaulyje. Būdama aukščiausių įvertinimų sulaukusios ir galybę apdovanojimų pelniusios pokalbių laidos The Oprah Winfrey Show vedėja ir vadovaujančia prodiusere, ji dvidešimt penkerius metus linksmino, švietė ir įkvėpė milijonus žiūrovų. Dėl savo pasiekimų žiniasklaidoje ir filantropinėje veikloje Oprah yra viena įtakingiausių ir mylimiausių visuomenės veikėjų visame pasaulyje.