Naujų knygų srautas – sausis

Benji Davies  „Meškis Zujus dirba ugniagesiu“

Su slankiojančiais paveikslėliais! Patinka ugniagesių automobiliai? Ši knyga kaip tik tau! Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja. Šiandien jo laukia diena gaisrinėje! Drąsiai stumdyk paveikslėlius ir kartu su Zujumi patirk, koks įdomus ir svarbus yra ugniagesių darbas.

Leidėjas Egmont Lietuva „Žaislų istorija 4: knyga pagal filmą“

Mažoji Bonė džiaugiasi ne tik Endžio žaislais, bet ir savo rankomis pasidarytu Šakiumi. Vieną dieną Šakius pabėga ir Vudis su Bazu leidžiasi į sudėtingą misiją - sugrąžinti jį namo. Kelionėje jie patiria įvairiausių nutikimų ir įsitikina, kad žaislai ir vaikai negali gyventi vieni be kitų!

Trace Moroney „Kai jaučiu pavydą“

Kiekviena iš JAUSMŲ serijos knygelių parengta taip, kad padėtų vaikams geriau suprasti savo jausmus ir ugdyti gebėjimą būti savarankiškiems. Kalbėdamiesi su vaikais apie emocijas, mokome juos, kad normalu jausti liūdesį, pyktį ar baimę. Išmokę tinkamai priimti nemalonius jausmus, vaikai tampa atviresni įvairioms galimybėms, jaučiasi saugūs bendraudami ir yra laimingi. Sveikas savęs vertinimas padeda lengviau susidoroti su užklupusiu pavydo jausmu. Normalu, jei vaikas kartais pavydi. Pavydu išreiškiama stipri baimė būti prasčiau vertinamam nei kiti. Vaikai gali pavydėti vieni kitiems žaislų, galimybių, draugysčių. Padėkite vaikui įveikti šį neigiamą jausmą mokydami jį mylėti ir vertinti save nepriklausomai nuo to, ką jis turi ir ką geba. Jei vaiko savivertė sveika, jis mažiau save lygina su kitais. Kai kartu žaidžiate, kalbatės, prasimanote įvairios veiklos, vaikas pasijunta vertinamas, svarbus ir labiau pasitiki savimi. Taigi jam nelieka priežasties pavydėti.

Daiva Molytė-Lukauskienė  „Kaip kiras gintarus rinko“

Daiva Molytė–Lukauskienė (g. 1967) – poetė, rašytoja, dailininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė (nuo 2007 m.). Yra išleidusi keturias pačios iliustruotas poezijos knygas, surengusi keletą savo tapybos darbų parodų. Gintarinės pasakaitės „Kaip kiras gintarus rinko“ – pirmoji jos sukurta (tekstas ir piešiniai) knyga vaikams, kurią įkvėpė Baltijos jūra, prie kurios autorė šiuo metu ir gyvena.  

Debi Gliori  „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“

Škotų autorės ir iliustratorės Debi Gliori knyga „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ – tai jauki ir šilta kelionė į sapnų karalystę. Bestseleriu tapo ir ankstesnė Debi Gliori knyga „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“. Mažasis lapiukas ir kiti mažyliai rengiasi miegoti, tačiau ką daryti, jei prasideda audra, trankosi perkūnas ir vėjas plėšia lapus. Audringą naktį, mama lapiukui pasakoja istoriją, kuri nuramina ne tik jį, bet ir visus išsigandusius mažylius. Kiškučius, kuri stebi žaibus ir klauso griaustinio jaukiai pataluos prisiglaudę prie mamos. Pelėdžiukus, kurie saugiai po mamos pelėdos sparnu klauso gūsingo vėjo užavimo ir linguojančių šakų girgždėjimo. O kai lietus užlieja gatves, sraigė su savo vaikeliu saugiai išplaukia iš šakelių ir lapų pagamintu laiveliu… Kas benutiktų, mama visada saugo ir migdo savo mažylį. Eidami miegoti atsiverskite knygą „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ ir kelionė į sapnų karalystę bus maloni ir rami. Šioje knygoje minimi įvairūs gerai vaikučiams pažįstami gyvūnai: lapės, kiškiai, pelėdos, sraigės ir meškos. O eiliuota lopšinė nuramins, nuvis šalin baimes ir pamažu atvilios saldų miegelį. Knygelės „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ išskirtinumas – gyvybingos ir spalvingos iliustracijos. Debi Gliori piešiniai meistriškai papildo tekstą: ir audros kuriamą nerimą, ir raminančias mylinčių mamų mintis.  

Ramutė Skučaitė  „Galvoti verta kiekvieną kartą“

„Galvoti verta kiekvieną kartą!“ – tai eiliuotų ir neeiliuotų pasakėlių-užduočių knygelė. Ji lavins ne tik mažųjų skaitytojų pastabumą, sumanumą, kūrybiškumą, mąstymą, bet ir leis pajusti atspėjimo, atradimo malonumą ir savo minties skvarbumą. Pasakėlių veikėjai – įvairiausi gyvūnai. Taigi jos supažindins vaikus ir su žvėreliais, paukšteliais, kurių yra didelė įvairovė. Augalų, gyvūnų pavadinimai – tai, ką mažųjų karta turėtų augdama savo galvelėse išlaikyti. Gyvas autorės žodis, be abejo, plės ir skaitytojų žodyną. Be to, tarp pasakėlių jie ras net trilerių, kurie turėtų ypač sudominti vaikus. Žinoma, juose nebus jokių žiaurumų, tik tokių skriaudų kaip nukirsta pušis ar pan. Bet reikės išsiaiškinti, kas tas niekdarys, pražudęs medelį. Kaip padėti nesugyvenančioms sraigėms ir daug kitų 

 „Linksmoji abėcėlė“ iliustravo Živilė Adomaitytė

Knygelės piešiniai paskatins vaikus susipažinti ir įsidėmėti, kaip atrodo lietuvių kalbos abėcėlės raidės, o kartu skaitantys vyresnieji draugai prisimins, kad būnant vaiku galima laisvai ŽONGLIRUOTI ŽIRNIAIS, pamatyti PŪKUOTĄ PONĮ ir ROŽINĮ RAGANOSĮ, kaip LAIMINGA LAPĖ LAIŽO LEDUS arba patikrinti: gal tikrai šiandien DELFINAS DŪKSTA DEBESYSE? Linksmos iliustracijos suteiks progą ir skaičiuoti, ir pasikalbėti su vaiku apie įdomius bei rimtus dalykus – sužinoti, kokią sulą geria didžiausias Lietuvos ir Europos vabalas, ar aptarti, kodėl geriau, kai nieko nėra narvuose. Tyrinėti, sužinoti ir išmokti lengviausia tada, kai tai daryti smagu ir vaikams, ir suaugėliams!

„Miško garsai“

Spausk ir klausykis! Garsų gausus miškas sužavės mažuosius skaitytojus! Spauskite mygtukus ir klausykite, kaip čiurlena upelis, džiugiai dūzgia bitės ar naktį pasitinka pabudusi pelėda.

Benji Davies  „Meškis Zujus zoologijos sode“

Su slankiojančiais paveikslėliais! Mažieji skaitytojai tikrai nepaleis šios knygelės iš rankų! Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja. Šiandien jo laukia įspūdinga diena zoologijos sode! Drąsiai stumdyk paveikslėlius ir sužinok, ką veikia kiekvienas zoologijos sodo gyventojas.

Ingela P. Arrhenius  „Kur ančiukas?“

Su medžiagėlėmis ir veidroduku! Verskite puslapius ir ieškokite po medžiagėlių skiautėmis pasislėpusių gyvūnėlių drauge. Kiekvieną puslapį lydės nuoširdus mažylių džiaugsmas ir juokas!

Ingela P. Arrhenius „Kur šuniukas?“

Su medžiagėlėmis ir veidroduku! Verskite puslapius ir ieškokite po medžiagėlių skiautėmis pasislėpusių gyvūnėlių drauge. Kiekvieną puslapį lydės nuoširdus mažylių džiaugsmas ir juokas!

Magali Le Huche  „Pakas. Tegyvuoja rokas!“

Skaityk istoriją ir klausykis skirtingais instrumentais atliekamų melodijų! Šuniukas Pakas – pats tikriausias muzikos gerbėjas. Jis čiumpa gitarą ir keliauja į roko muzikos miestą Londoną įgyvendinti svajonės – įrašyti pirmosios muzikos plokštelės! Kuris instrumentas bus tavo mėgstamiausias? Elektrinė gitara, būgnai, pianinas, saksofonas, kontrabosas ar lūpinė armonikėlė?

Aurelija Macijauskienė „Galvosūkiai alfa kartos vaikams“

Vaikai mėgsta galvosūkius... O suaugusieji ypač mėgsta, kad... vaikai mėgsta galvosūkius. Šis leidinys – dvigubas laimėjimas visiems! Ši smagi knyga skirta alfa kartos vaikų intelektui ir kūrybiniam mąstymui ugdyti. Kiekviename puslapyje gausu loginį mąstymą bei erudiciją lavinančių užduočių, kurios taps linksmu iššūkiu įvairaus amžiaus vaikams, ir netgi suaugusiesiems. Perspėjimas suaugusiesiems Nenustebkite, jei vaikai ilgainiui jus pergudraus.

Sonya Renee Taylor „Pamilk savo kūną (ir visus jo pokyčius!)“

Prasidėjęs brendimas ne vienai mergaitei kelia daug klausimų. Viena vertus, keičiasi kūnas, kita vertus keičiasi ir savijauta bei emocijos. Kaip į šiuos pokyčius reaguoti, bei kaip su jais susidoroti? Į pagalbą skuba amerikiečių rašytoja, poetė, aktyvistė Sonya Renee Taylor. Knygoje „Pamilk savo kūną“ ji lydės tave smagioje kelionėje, kurioje pastebėsi ir sužinosi šaunių dalykų apie tai, kaip elgsis tavo kūnas pakeliui į suaugusiųjų gyvenimą. Bet, svarbiausia, atsimink - tavo kūnas nuostabus! Jau turbūt pastebėjai, kad kūnas pamažu keičiasi – pokyčiai nuostabūs, bet kartais jie glumina. Svarbiausia, nepamiršk, kad tavo kūnas labai protingas – jis tiksliai žino, ką turi daryti, kad padėtų tau tapti suaugusia. Sonya Renee Taylor atsakys į visus tave dominančius klausimus apie mėnesines, liemenėles, šen bei ten pradedančius dygti plaukelius. Ji netgi patars, ką valgyti. Be to, kartu su knygos autore išmoksi saugiai naršyti internete, geriau suprasti savo jausmus ir bendrauti su aplinkiniais. Knygoje „Pamilk savo kūną“ sužinosi tokius svarbus dalykus, kaip: ● Kas yra brendimas ir kaip žinoti, ar jis jau tikrai prasidėjo? ● Kaip rūpintis kūnu jam keičiantis? ● Kokių pokyčių tikėtis - apie sveikatą, gerą savijautą, emocijas ir privatumą. Įsivaizduok, kad ši knyga – geriausia tavo draugė, linkinti tau tik gero. Ji kiekvienoje neraminančioje situacijoje ras paguodos žodį ir protingą patarimą. Ji padės pamilti savo kūną ir kurti pasaulį, kur visi turi tai, ko reikia, kad gyventų geriausią gyvenimą. „Pamilk savo kūną“ – visiškai kitokia knyga apie gana sudėtingą asmenybės formavimosi laikotarpį. Ji pagrįsta naujausiais medicininiais tyrimais. Ją perskaičiusios merginos ne tik sužinos apie tai, kas vyksta jų viduje ir išorėje, bet ir įgys pasitikėjimo savimi ir taps tikromis savo kūno ekspertėmis!

M. G. Leonard  „Vabalų mūšis. Trečia knyga“

Paskutinioji trilogijos dalis „Vabalų mūšis“ – įtraukiantis trileris, skirtas 8-12 metų vaikams. Darkus ir jo ištikimiausi bičiuliai ruošiasi kovai – ji nulems viską! Apsišaukėlė vabalų valdovė Lukrecija Kater vėl paspruko, o su savimi pasiėmė ir talentingąjį mokslininką Bartolomėjų Katlą. Lukrecija rengiasi karui ir grasina sunaikinti žmoniją - jos siųsti vabalai naikina pasėlius, ji trokšta, kad žmonija atsidurtų ant bado slenksčio. Lukrecija reikalauja, kad valstybių lyderiai paklustų jai ir išpildytų jos reikalavimus. Kol su karaliene nesėkmingai dorojasi viso pasaulio kariuomenės, iniciatyvos imasi Darkus ir ištikimiausi jo bičiuliai. Nors pagrobtas berniuko tėtis talkina karalienei, Darkus žino – jis tai daro ne savo noru ir iš visų jėgų priešinasi nedorėlei. Dakrus, Virdžinija, Bertoltas ir dėdė Maksas bei jų nuostabieji vabalai pasiruošę sunkiausiems išbandymams. Jie išlaisvins Bartolomėjų ir užbėgs už akių piktadarės karalienės kėslams. Paskutinė „Vabalų“ trilogijos dalis - „Vabalų mūšis“ – ne tik įtemptas nuotykis, bet ir pasakojimas apie nepaprastą nematomą gyvūnų pasaulį. Tai knyga, kuri moko atsakingai žiūrėti į mus supančią aplinką ir ją saugoti. Knygą perskaitęs entomologijos profesorius (žmogus, tiriantis vabzdžius ir jų gyvenimą) Simon Leathers pabrėžia – tai ne šiaip vaikiška knygelė apie vabalus. Tai knyga, kurioje keliami svarbūs ekologijos klausimai. Pavyzdžiui, kaip išsaugoti ant išnykimo ribos atsidūrusias rūšis? Aplinkosaugos klausimai tikrai netrukdo knygoje aprašomiems nuotykiams. Profesorius Simon Leathers drąsina vaikus nebijoti vabalų ir veikti ryžtingai. To paties jis linki ir būsimiems entomologams bei ekologams.

Andy Mulligan  „Šuo“

Andy Mulligano knygoje vaikams „Šuo“ pasakojama istorija apie nelaimingą berniuką, kuris susidraugauja su bekilmiu kiemo šunimi, jį praranda ir, po ilgų veiksmo peripetijų, vėl jį atranda. Trumpas siužeto atpasakojimas skamba taip, lyg kalbėtumėm apie jaukų ir malonų skaitymą. Bet realiuose knygos „Šuo“ puslapiuose viskas yra sudėtingiau, nei galima tikėtis. Sekant šuns mintis ir stebint kitus kalbančius gyvūnus, skaitytojai pamatys, kaip rūstus aplinkinis pasaulis gali žeisti savigarbą – knygoje yra voras sadistas, mažiausiai privilegijuotą berniuką klasėje persekiojantis mokytojas ir katė, manipuliuojanti suvedžiotoja. Nerimastingas pasakojimas atskleidžia nelaimių ir kančios realumą ir parodo abiejų rūšių – žmonių ir gyvūnų – sugebėjimą nenoromis daryti baisias klaidas. Savo balsus turi ir blusos su kitais vabzdžiais. Gyvūnų sužmoginimas (paliekant jų natūraliuosius instinktus) knygai „Šuo“ suteikia paradoksalumo, kuris retkarčiais rėžia ausį – pavyzdžiui, pagrindinis herojus, nepaprastai protingas ir inteligentiškas šuo netikėtai ima ir nusiaubia savo šeimininko kambarį, abiems sukeldamas didelių bėdų. Knygoje yra ir daugiau neargumentuotų teiginių – ar tikrai egzistuoja gamyklos, perdirbančios benamius žvėris į maistą gyvūnams? Ar vienuolikmečio Tomo mamai, šešis mėnesius neprisiskambinusiai savo sūnui, nevertėjo jo tiesiog aplankyti? Bet į šias smulkmenas neverta kreipti dėmesio, nes „Šuo“ yra originalus ir iki paskutinio puslapio įtraukiantis pasakojimas. Žmonių ir gyvūnų istorijos dažniausiai baigiasi laimingai. Andy Mulligano istorija irgi baigiasi linksmai, po, be abejo, būtinos melodramatiškos atomazgos. Knygos „Šuo“ pasakojimas yra natūraliai stiprus ir įtaigus, atskleidžiantis, kad aplinkos projektuojamam spaudimui reikia priešintis, o ištikimybė ir atlaida galiausiai tampa išsigelbėjimu visiems.

Naira Gelašvili  „Nepaprasta kanapėtojo mustango kelionė“

„Nepaprasta kanapėtojo mustango kelionė" – tai 11 kartvelų autorės Nairos Gelašvili pasakų, nepaliksiančių abejingo nė vieno mūsų skaitytojo. Vaikas, jas skaitydamas ar klausydamas, vos spės su didžiuliu pagreičiu besisukančiu veiksmo margumynu, kurį sudaro gamtos kūrinių įvairovė: medžiai, krūmai, gėlės, net akmenys, bei, žinoma, gyvūnai – skraidantys, bėgantys, šliaužiantys, plaukiantys... (Išskyrus mus – žmones.) Pasakų veiksmas, nesiliaudamas mirguliuoti, veda į laimingą pabaigą. Ne dirbtinę, o tiesiog teisingą gėrio pergalę. Beje, bemaž visose pasakose į tą nė sekundei nesustojantį veiksmo bėgsmą įsipina mustangas – vis kitoks – tai taškuotas, tai trupiniuotas, tai kanapėtas... Ir dar: dažnõs pasakos veiksmas turi savotišką žodinį foną – tokį neįkyrų nepagrindinių veikėjų įsikišimą – kartais keistoku vertinimu, patarimu, džiaugsmu ar net ašara. Naira Gelašvili (g. 1947) – rašytoja, germanistė, vertėja, publicistė, visuomenės veikėja. Pirmieji jos rašiniai literatūros spaudoje pasirodė dar 1970 m. Tarp autorės kūrinių – keletas romanų, apsakymų rinkinių, dokumentinės prozos bandymų. Ji taip pat rašė kritikos straipsnius apie vokiečių ir kartvelų literatūrą. Rašytoja aktyviai verčia, ji – daugybės literatūrinių premijų laureatė. Autorė yra sukūrusi ir keletą knygelių vaikams. Pirmoji iš jų – „Taškuota trobelė" – tai literatūrinių pasakų 3–8 metų vaikams rinkinys. Šios knygelės herojai – taškuotasis mustangas, mažasis lietutis, žvaigždės, laukų gėlės, paukščiai. Pasakose vaikams suprantama kalba šnekama apie meilę, draugystę, pagarbą vienas kitam.

Mari Kujanpaa  „Slaptas Emos noras“

Mari Kujanpää knygelė „Slaptas Emos noras“ – tai jaudinantis pasakojimas apie vienuolikmetę Emą, svajojančią gyventi taip, kaip jos bendraamžiai. Kol kas svajonė atrodo nereali, nes Emos mama – narkomanė, ir gyvenimas mergaitei reiškia vienatvę, amžiną alkį, netikrumą, baimę išvysti apkvaišusią mamą. Socialiniai darbuotojai, prižiūrintys Emą, išsiaiškina, kad mergaitė turi senelius, kurių ši niekada nėra mačiusi. Seneliai iki tol taip pat nieko nežinojo apie Emą. Apgyvendinta pas senelius, Ema nesijaučia gerai: ji nemoka rodyti jausmų, reikšti minčių. Tačiau senelių kaimynystėje apsigyvena Harmasų šeima, kurioje auga sesutės Selma ir Astrida, pavadintos „literatūriniais“ vardais. Ir štai Ema pamato tokį gyvenimą, apie kokį svajojo, bet nebuvo patyrusi. Ji net drįsta pasvajoti, kaip būtų, jeigu ji taptų trečiąja mergaičių sesute ir taip pat turėtų „literatūrinį“ vardą, nors ponia Harmas tikina, kad Emos vardas toks jau yra... Selmai išvykus mokytis muzikos, smuikuoti, Ema artimai susidraugauja su šios sesute Astrida, kuri yra tiesiog nepaprastai gyvas, judrus, sumanus, lakios vaizduotės ir drąsus vaikas, nebijantis sakyti to, ką galvoja. Mergaitėms susibičiuliavus, Emos gyvenime atsiranda dalykų ir pomėgių, apie kuriuos anksčiau ji net nedrįso svajoti, pvz., eiti į draugės gimtadienį ar lankyti dailiojo čiuožimo užsiėmimus. Jai pačiai anksčiau visuomet atrodė, kad turėti draugų yra pernelyg sudėtinga, todėl mokykloje visada būdavo viena. Vis dėlto ilgainiui, patyrusi bendrumo jausmą, Ema ima manyti kitaip. Vilties, kad viskas pasikeis į gera, Emai teikia ir tylus senelių buvimas šalia.

Donatas Jonikas  „Startuolio evoliucija: nuo idėjos iki pelningo ir sparčiai augančio verslo“

Šių dienų inovatyvūs verslai dar vadinami startuoliais, kad galėtume vadinti startuoliu, verslas turi būti ne tik „inovatyvus“, bet ir turėti potencialą greitai augti. Ekonomikos mokslų daktaras ir rinkodaros ekspertas Donatas Jonikas kruopščiai išanalizavo 1447 startuolių patirtį visame pasaulyje ir sugebėjo vienoje unikalioje knygoje susisteminti jų nesėkmių priežastis ir pateikti labiausiai pasiteisinusias praktikoje metodikas. STARTUOLIO EVOLIUCIJA – praktinis vadovas šiuolaikiniam verslininkui, kaip kurti verslą dinamiškoje ir žaibiškai besikeičiančioje globalioje šių dienų rinkoje. Knyga pirmiausia buvo išleista angliškai ir susilaukė fenomenalios sėkmės – pateko į Amazon.com platformoje geriausiai parduodamų knygų Top 5 net dviejose kategorijose, jos autorių kalbino Forbes ir verslo žiniasklaida nuo Australijos iki JAV, kur ši knyga buvo pradėta naudoti kaip mokymo priemonė universitetuose, o galiausiai net išversta į arabų kalbą. STARTUOLIO EVOLIUCIJA – naudinga knyga antrepreneriui, siekiančiam pradėti inovatyvų verslą, naujiems startuolių kūrėjams ir investuotojams, siekiantiems atpažinti perspektyvų projektą. Be to, knygoje rasite dr. D. Joniko ištobulintą startuolio ruošinių paketą, padėsiantį sutaupyti laiko ir nenukrypti nuo kurso imantis startuolio rinkodaros darbų.  

​Dr. Donatas Jonikas – ekonomikos mokslų daktaras, rinkodaros praktikas, sukaupęs daugiau kaip 12 metų patirties. Įgyvendinęs verslo projektus Ukrainoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Mauritanijoje ir kitose šalyse, pradedant smulkia paslaugų įmone Klaipėdos uoste ir baigiant 97 mln. EUR vertės pirolizės jėgaine Donecke. Trijų praktinių knygų, iš kurių mokosi Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai, autorius, populiarus lektorius ir startuolių rinkodaros konsultantas.  

Ilka Rae Adams  „Tobulas moters kūnas“

Knygoje „Tobulas moters kūnas“ mitybos ir sporto specialistė, asmeninė trenerė, Miss Namibija titulo laimėtoja, šokių mokytoja ir bestselerio SUPERMAISTAS (2015 m.) autorė Ilka Adams dalijasi patarimais, kaip padailinti moteriškas formas ir suformuoti svajonių figūrą. Autorė tvirtai įsitikinusi, kad neegzistuoja standartinis, vienodų išmatavimų modelis – moteris graži tada, kai ji sveika ir laiminga. O sveikas kūnas turi būti stiprus, tvirtas ir raumeningas. Knygoje Ilka pataria moterims, kaip pasiekti norimas proporcijas ir išryškinti linijas, tiksliai paaiškina, kaip tai teisingai treniruotis namuose ir sporto salėje, kad nepakenktų sveikatai. 



Skaitydami knygą sužinosite:  
​- kokie yra skirtingi moterų kūno tipai ir kas būdinga kiekvienam; 
​- koks turėtų būti skirtingų kūno tipų moterų idealus svoris, kūno riebalų kiekis ir matmenys; 
​- kaip derinti treniruotes su menstruacijų ciklu; 
​- kokią treniruočių programą turėtumėte pasirinkti, norėdamos; 
​- paryškinti raumenis reikiamose vietose;
​- sumažinti kūno riebalų kiekį; 
​- palaikyti gerą fizinę būklę; 
​- sustiprinti sveikatą; 
​- patobulinti figūrą.
​Be to, knygoje rasite: 
- ​naudingų žinių apie treniruočių programas ir jų individualų pasirinkimą; 
​- daugiau nei 130 skirtingų pratimų aprašymų su nuotraukomis, kaip formuoti ir tobulinti sėdmenis, šlaunis, pilvą, pečius, krūtinę, rankas, blauzdas; 
- motyvuojančių gyvenimo istorijų su nuotraukomis, kuriomis dalijasi sporto salių nevengiančios moterys.

Hilary Mantel  „Įveskite kaltinamuosius“

Tarptautinio bestselerio ir „Man Booker“ premija apdovanoto „Vilko dvaro“ tęsinyje narpliojamas vienas paslaptingiausių ir labiausiai bauginančių Anglijos istorijos tarpsnių – karalienės Anos Bolin žlugimas.  

​Nors Henrikas VIII ne vienus metus ieškojo išeities, kaip išsiskirti su žmona Kotryna, kad galėtų vesti Aną, karaliaus susidomėjimas ja dabar ima slūgti. Naujoji karalienė nepadovanojo šalies valdovui sosto įpėdinio, be to, būdama užsispyrusi ir aštraus proto, atitolino nuo karaliaus senus jo draugus ir kilmingas Anglijos šeimas.  

​Šioje trilogijos dalyje istorija toliau pasakojama Tomo Kromvelio, Anglijos karaliaus sekretoriaus, akimis. Kromvelis turi ne tik tenkinti Henriko VIII užgaidas bei nurodymus, bet ir palaikyti šalies saugumą. Padidėjęs karaliaus dėmesys Džeinei Seimūr atneša Kromveliui naujų išbandymų ir užduočių. Sekretorius pasiruošęs atsikratyti Anos, vos karalius tars žodį. Tačiau ši nenusiteikusi pasiduoti be kovos, todėl Kromveliui, siekiančiam sumaišyti karalienę su žemėmis, teks susimokyti su savo priešais. Niekas nežino, kiek jis yra pasirengęs sumokėti už Anos galvą. Padarinių, kuriuos sukels šis neramus laikotarpis, neišvengs nei Kromvelis, nei karalius, nei jo valdoma Anglija.

Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“

Iškiliausia visų laikų meilės istorija - nemarioji garsiausio pasaulyje dramaturgo Williamo Shakespeare'o (1564-1616) pjesė, kasdien atgimstanti kino ekranuose, pasaulinėse scenose ir skaitytojų širdyse.

Williamas Shakespeare’as yra žinomiausias ir įtakingiausias vėlyvojo Renesanso anglų ir Vakarų Europos rašytojas, poetas ir dramaturgas. Nors aktyviai kūrė tik ketvirtį amžiaus, parašė trisdešimt aštuonias pjeses, šimtą penkiasdešimt keturis sonetus ir keturias epines poemas, jis iš naujo atrado ir apibrėžė anglų kalbą, išplėtė dramos ribas ir tapo naujųjų laikų dramaturgijos pradininku, kurio darbai iki šiol tyrinėjami ir garbinami visame pasaulyje.
Pirmasis W. Shakespeare’o sonetų rinkinio leidimas pasirodė 1609 m. Manoma, kad paskutinė meistro sukurta pjesė buvo apie 1611 m. parašyta „Audra“, tada jis liovėsi rašęs ir niekada nebepaėmė plunksnos į rankas. Sklando legenda, kad didysis Anglijos poetas mirė 1616 m. per savo gimtadienį, t. y. balandžio 23 d. Dauguma jo darbų buvo paskelbti jau po mirties. W. Shakespeare’o kūryba ir XXI amžiuje išlieka it nepajudinama uola. Šiandien kaip niekad rašytojo pjesės vaidinamos pasaulio teatrų scenose, ekranizuojamos kine (ir ne tik Holivude), o jų šiuolaikinės interpretacijos pranoksta bet kokią fantaziją.

Paulius Šironas  „Laiškai Sodininkui“

Paulius Šironas (g. 1983) – poezijos skaitovas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistas, laidų vedėjas, Laimono Noreikos premijos, įvairių skaitymo konkursų laureatas, surengęs daug poezijos ir muzikos vakarų. Lietuvos dainų švenčių šokėjas ir solistas. 2006–2008 Vilniaus universiteto mišraus choro „Pro musica" dainininkas. Su skaitymo programomis, ansambliais bei choru aplankė daug Lietuvos, taip pat užsienio miestų ir miestelių. Literatūrinis ciklas „Laiškai Sodininkui" yra pirmoji autoriaus knyga, kurioje apžvelgiama gyvenimo kelionė, ieškant darnaus ir kilnaus santykio su pasauliu.

Thomas Erikson  „Aplink mane - vien tik psichopatai“

Pirmoji Thomaso Eriksono knyga „Aplink mane – vien tik idiotai“ susilaukė tarptautinės šlovės. Dabar, naudodamasis savo asmenybių tipų metodika, jis kviečia išmokti atpažinti mulkintojus, melagius, emocinius vagis ir parazitus. Knygoje „Aplink mane - vien tik psichopatai“ skaitytojų laukia geriausios manipuliatorių „nukenksminimo“ technikos. Visi esame sutikę tokių žmonių: regis, jie nepaprastai charizmatiški, šaunūs, užburiantys ir nuolat pasirengę padėti. Jie visada pažers komplimentų ir pagyrų, kai jų labiausiai reikia. Jais nesunku patikėti, net jei jų tariami žodžiai skamba dirbtinai – juk juos taip gera girdėti! Bet tai, kas skamba per gerai, kad būtų tiesa, paprastai ir nėra tiesa… Visi žinome, kad aplink mus jų nestinga, tačiau psichopatų iš tiesų yra žymiai daugiau nei atrodo. Jie meluoja, apmulkina, o pasinaudoję palieka. Tai energijos vampyrai, nes žlugdydami kitus jie įgija pasitikėjimo savimi. Jjuos vadina manipuliatoriais, tačiau švedų autorius Thomas Erikson kur kas griežtesnis: tai – tiesiog psichopatai! Knygoje „Aplink mane - vien tik psichopatai“ jis siūlo strategijas tokį žmogų atpažinti ir „neutralizuoti“. Kol ji nepasisavino jūsų gyvenimo... Svarbiausia, sužinokite, kaip siekdami savo tikslų psichopatai išnaudoja silpnąsias jūsų savybes? Remdamasis keturių asmenybės tipų metodu, Thomas Erikson atskleis kurie - geltonieji, žalieji, raudonieji ir mėlynieji - yra gimę manipuliatoriai ir kurios "spalvos" dažniausiai tampa jų "aukomis". Koks psichopato apibrėžimas? kaip efektyviai apsiginti nuo jo įtakos? Ką daryti su mus supančiais idiotais? Kodėl žmonės taip mėgsta vieni kitus apgaudinėti? Kaip manipuoliuoja skirtingų spalvų individai – karštakošiai raudonieji, iš prigimties manipuliatyvūs geltonieji, romūs žalieji ir perfekcionistai mėlynieji ? Kokie jų metodai ir ką daryti, kai niekas nepadeda? Atsakymo į visus klausimus ieškokite šioje knygoje. Ne kiekvienas polinkį meluoti ir manipuliuoti turintis žmogus būtinai yra psichopatas, ir ne kiekvienas iš psichopatų yra šaltakraujis serijinis žudikas. Daugelis jų – tokie pat žmonės kaip ir mes. O gal ir mes patys kartais balansuojame ant ribos? Psichopatiškų savybių turinčių žmonių visuomenėje netrūksta – jų gali būti ir jūsų darbovietėje, ir kaimynystėje, ir net šeimoje – todėl geriausias sprendimas - profilaktika! Kol jie nepasiglemžė jūsų gyvenimo, atsiverskite „Aplink mane - vien tik psichopatai“ ir užkirskite tam kelią.

Juozas Šikšnelis  „Praeities dulkės – mirties šešėliai“

Juozo Šikšnelio romaną „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ galima vadinti improvizacija istorinio romano tema. Jame atgyjančios istorinės asmenybės veikia šiandienos pasaulyje. Rašytojas pasakoja, kad knyga skaitytojus panardins į misteriją, kurioje dalyvauja ir šiuolaikiniai žmonės, ir istorinės asmenybės. Tai satyrinis romanas jungiantis skirtingus laiko momentus, įtemptą veiksmą bei detektyvo elementus. Istorikas Andrius Večiorinis nesėkmingai bando apginti disertaciją apie 1831-ųjų metų sukilimą. Vėliau muziejuje sargu dirbantis vyras įsivelia į painų ir kone siurrealistinį istorinį nuotykį. Atgiję sukilimo vadai Gelgaudas, Chlapovskis, Dembinskis ir lietuviškąja Žana d’Ark tituluojama grafaitė Emilija Pliaterytė imasi neeilinės misijos. Juozas Šikšnelis romane „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ parodys kitokius istorinius veikėjus, nei esame įpratę juos matyti istorijos vadovėliuose. Autorius ieško savito, unikalaus pasakojimo stiliaus. Jis nevengia šaržuoti ir šaipytis – galbūt tai atsakas į augantį istorinių romanų populiarumą? Autorius Juozas Šikšnelis sako norėjęs, kad romano veiksmas vyktų dviejose laiko plotmėse, tačiau vėliau nusprendė atsisakyti 1831-ųjų ir apsiribojo šiandiena. Anot jo, rašant romaną jam nebuvo svarbūs tokie dalykai kaip laiko mašina ar kiti keliavimo laiku būdai. Kur kas svarbiau tai, ką "prisikėlę iš mirusiųjų" herojai turi papasakoti. Kaip jie reaguoja į šiandienos problemas, kokius klausimus sprendžia? Kurdamas romaną „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ Juozas Šikšnelis naudojosi istoriniais šaltiniais, nors prisipažįsta kruopščiai archyvų nenaršęs. Anot jo, visa medžiaga jau žinoma plačiam skaitytojų ratui, tereikia mokėti ja pasinaudoti. Autorius pasitelkęs juodąjį humorą ir paradoksalias situacijas sukuria kone fantastinį istorinį romaną. Juozas Šikšnelis, prisistatantis slapyvardžiu Raidas Dubrė ne tik rašytojas, bet ir skulptorius, rengiantis parodas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vyras nevaldo vienos rankos, tačiau tai jam netrukdo kurti medžio ir akmens skulptūras. Prozininkas ir dramaturgas yra baigęs bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas Vilniaus universitete. Jam 2001 m. už romaną „Kryžiau žalio medžio“ įteikta Ievos Simonaitytės ir Žemaitės premijos.

Mary Chamberlain  „Paslėpta“

Tarp motinos daiktų radusi paslaptingos moters fotografiją, Barbara Humel pasiryžusi įminti jos paslaptį. Tačiau šis jos noras atvers senas dviejų žmonių gyvenimo žaizdas, kurias jų sielose paliko prabėgęs karas. „Paslėpta“ – tai pasakojimas apie moterų seksualinį išnaudojimą Antrojo pasaulinio karo metais ir apie susitaikymą su praeitimi. Nors Doros Saimon kūnas gyvas, jos siela mirė per karą. Šiandien ji gyvena Londone, rūpinasi senu sodu ir vengia bet kokio sąlyčio su praeitimi. Karas palaužė ir Džo O’Klerį. Lyg atsiskyrėlis jis šiandien prižiūri atokų ūkį Džersio saloje ir padeda senutėliam jo šeimininkui. Nors Dora ir Džo vienas kito nepažįsta, gyvena skirtingose vietose, tačiau juos abu pasiekia Barbaros Humel laiškai. Kas ši moteris? Ir kodėl jai taip svarbu išsiaiškinti tarp motinos daiktų rastos fotografijos istoriją? Doros ir Džo pasakojimai skaitytoją nukels į tamsiąją karo kasdienybę. Užuot pasakojusi apie reikšmingus karo įvykius, Mary Chamberlain skaitytojams pasakoja, kaip jis palietė mažą bendruomenę. Kiekvienas knygos veikėjas atskleis savo įvykių versiją. Kiekvienas skaitytojas bus privestas pats įvertinti romane vaizduojamus įvykius. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai privertė daugiau nei 34 tūkst. moterų užsiimti prostitucija. Nors faktų, įrodančių moterų seksualinį išnaudojimą, netrūko, Niurnbergo tribunolas to neįvardino kaip nusikaltimo žmonijai. Praūžus karui, seksualinės vergijos aukos nesulaukė užuojautos. Priešingai – bijodamos, kad bus apkaltintos bendradarbiavimu su priešu, jos savo istorijas nutylėjo. Kai kurios moterys buvo viešai žeminamos ar linčiuojamos - ištepamos degutu ir voliojamos plunksnose, joms buvo nuskutami plaukai. Jų išgyventas siaubas įkvėpė Mary Chamberlain sukurti romaną „Paslėpta“ – prakalbinti nebylias istorijos dalyves.  

Dinah Jefferies  „Dingusi sesuo“

Lietuvių skaitytojų jau pamėgtos Dinos Jefferies knyga „Dingusi sesuo“ pasakoja paslapties, meilės ir ryžto kupiną istoriją apie sesers paieškas. Kaip rasti žmogų, apie kurio egzistavimą nieko nežinojai visą savo gyvenimą? Belė Haton naują, jaudinantį gyvenimo etapą pradėjo toli nuo namų - tai išsvajotas dainininkės darbas prabangiame naktiniame klube 1930 metais Birmoje su daugybe naujų rafinuotų draugų ir gerbėjų. Tačiau Belę persekioja praeities paslaptis. Po tėvo mirties tarp jo daiktų ji rado 25-erių metų senumo laikraščių iškarpas, kur buvo rašoma apie tai, kad Hatonai palieka Rangūną po to, kai čia dingo jų duktė Elvira. Belė nežmoniškai nori sužinoti, kas nutiko jos dingusiai seseriai, apie kurią ji niekada nežinojo. Tačiau vos tik ji ima domėtis šia istorija, susiduria su nerimą keliančiais gandais, piktomis paskalomis ir atvirais grasinimais. Oliveris – patrauklus ir lengvabūdiškas amerikietis žurnalistas pažada padėti Belei, tačiau ši gauna anoniminį raštelį, perspėjantį nepasitikėti tais, kurie yra arčiausiai. Belei teks daug išgyventi ir patirti, tačiau niekas jos nesustabdys šiose tiesos paieškose. Ar ji gali pasitikėti savo jausmais Oliveriui? Ar pavyks Belei rasti savo seserį? Ar ji išvis dar gyva? 

Kazuo Ishiguro  „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“

Kazuo Ishiguro yra unikalus rašytojas – jis išgarsėjo rašydamas ne gimtąja japonų, o savo antrąja, anglų kalbą. Jis gimė Japonijoje 1954-ais metais, šešerių atsirado Jungtinėje Karalystėje, ten mokėsi, dirbo, lankė literatūros kursus ir pradėjo rašyti. Jį išgarsino antrasis romanas „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“, išleistas 1986-ais metais. Romane „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“ pasakojimas prasideda 1948-aisiais, kai Japonija po truputį atsitiesia po Antrojo pasaulinio karo negandų. Į pensiją išėjęs garsus dailininkas Masudžis Ono dienomis prižiūri savo sodą ir taiso karo metu bombarduotą namą, bendrauja su dukromis ir anūku, o vakarus leidžia su senais pažįstamais ištuštėjusiuose, žibintais apšviestuose baruose. Tačiau į idiliškai ramią Masudžio Ono senatvę vis skverbiasi prisiminimai. Jo atmintyje iškyla pranykęs anų dienų „plūduriuojantis pasaulis“, kupinas ne tik dekadentiškų malonumų ir daug žadančios ateities, bet ir tamsių laikų šešėlių, kai Masudžio Ono tapybą stipriai paveikia kylanti militarizmo ir nacionalizmo banga, ir savo propagandinius paveikslus jis skiria judėjimui, Japoniją nuvedusiam į karą. „Plūduriuojančio pasaulio menininkas" – jautrus ir išmintingas portretas, vaizduojantis sudėtingais laikais gyvenusio dailininko prieštaringą likimą, ir kartu pasakojimas apie meną, senosios ir naujosios tvarkos susidūrimą, kartų skirtumus, besikeičiančias vertybes ir susitaikymą su praeities klaidomis. Romano pavadinimo žodžiai „plūduriuojantis pasaulis“ yra japoniško termino ukiyo-e („nepastovaus pasaulio paveikslai“), tapybos ir medžio raižinio stiliaus, vertimas. Šitaip Kazuo Ishiguro jau pavadinime užšifravo „menininko, gyvenančio nepastoviame pasaulyje“ būseną, kuri parodo ir paties Ono ribotą pasaulio suvokimą, ir dramatišką XX-o amžiaus Japonijos pasikeitimą.   Kritikai teigia, kad Kazuo Ishiguro tekstai yra minimalistiniai realybėje, bet nepaprastai turtingi, kai kalbama apie praeitį. Rašytojas žodžiais perteikia šaltį ir šilumą, garsus ir tylą. Poezija prozoje. Kazuo Ishiguro 2017 metais pelnė Nobelio literatūros premiją. 

Donata Kontenienė  „Kažkas naujo, arba 47A“

„Kažkas naujo, arba 47A“ – ketvirtasis skaitytojoms puikiai pažįstamos lietuvių rašytojos Donatos Kontenienės romanas, pasakojantis įtraukiančią milijonieriaus meilės istoriją. Kodėl gyvenimas atrodo prėskas, nors jame netrūksta nieko? Ir kaip jį pakeis intriguojanti pažintis? Danielį Silverį kamuoja nuobodulys – kas iš tų milijonų banko sąskaitose? Naujas dažais kvepiantis automobilis – juk tai tik daiktas! Aukštuomenės gyvenimas jam apskritai atrodo kaip kaukių balius, kuriame visi slepia savo tikrąjį veidą. Net moteris čia galima pirkti lyg prekes, nors tai negarantuoja nei tikrų jausmų, nei meilės, nei tikro malonumo. Keistas Danielio elgesys stulbina jo pažįstamus, kuriems toks gyvenimo būdas – lyg žuviai vanduo. Bet tik ne Silveriui. Jam reikia kažko nauja ir tikro. To, ko jis nebūtų patyręs anksčiau. Ir tai jam pasiūlo Juma – netikėtai pilkose Niujorko gatvėse sutikta raudonplaukė iš Arizonos. Galbūt kada nors jai lemta tapti garsia menininke, tačiau šiandien ji klampoja per tirpstantį Manheteno sniegą į savo pirmąją darbovietę didžiuliame mieste. Iš saulėtos Arizonos į atšiaurią šiaurę atvykusi Juma įsidarbina padavėja italų restorane - jai reikia išlaikyti ne tik mažą butą Brukline, bet ir savo vaikiną, kuris atkakliai ieško Niujorke aktoriaus darbo. Juma – nuoširdi, paprasta ir nesugadinta. Ji atvira, veržli ir atkakliai siekianti savo tikslo. Jos santykis su kasdienybe – tai, ką milijonierius Danielis trokšta patirti, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Tokios moters kaip Juma jis dar nebuvo sutikęs. Jis ima kurpti planą, kaip gauti tai, ko nori... Tačiau ar jo planas išties be priekaištų? 

Yukio Mishima „Auksinė šventykla“

Japonų rašytojo Yukio Mishima romanas „Auksinė šventykla“ – tai šiuolaikinė alegorija apie žmogaus būties tragizmą. Romanas paremtas tikru įvykiu: 1950 m. jaunas vienuolis sudegino garsiąją Auksinę šventyklą Kiote. Ši istorija tapo jaudinančia istorija apie griaunančią grožio jėgą. Mikčiojantis berniukas Midzogučis nepritampa prie aplinkinių. Klausydamas tėvo pasakojimų savimi nepasitikintis berniukas susižavi Kioto miesto įžymybe - Auksine šventykla. Šis pastatas tampa jaunuolio apsėdimu, tačiau ilgainiui jis ima pastebėti ir šventyklos trūkumus... 1950 m. liepos 2 d. Japoniją apskrieja tragiška žinia: ugnis sunaikino nacionaline vertybe laikytą Auksinę šventyklą – pastatą, kuris kelis šimtmečius išvengė gamtos kataklizmų, niokojančių karų ir net Antrojo pasaulinio karo aviacijos antskrydžių. Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdo susižavėjimas pastatu, o įvykusi tragedija vainikavo jo fantazijas ir troškimus. „Auksinė šventykla“ - tai jauno dzenbudisto vienuolio kančios istorija, nulemta jo maniakiškos aistros ir destruktyvių minčių. Romane „Auksinė šventykla“ netrūksta įtaigių psichologinių pasažų ir netikėtų atomazgų. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atskleidžia padegėjo mintis, gilinasi į jo vidinį pasaulį ir bando suprasti, kas nulėmė destruktyvų troškimą pasikėsinti į šešis šimtmečius stovėjusį architektūros šedevrą. Rašytojo Yukio Mishima pasakojimo stilius ir vaizdinga kalba kuria nepaprastai įtraukiantį ir kartu jausmingą pasakojimą apie pagrindinio veikėjo - padegėjo Midzogučio asmenybę. Kuo artimiau jį pažįstame, tuo daugiau klausimų kyla. 

Sofia Lundberg  „Klaustukas - tai pusė širdies“

Ar įmanoma mylėti ir būti mylimai, jei širdis sunki nuo paslapčių? „Klaustukas – tai pusė širdies“ - dar vienas knygos "Raudona užrašų knygelė“' autorės, švedų rašytojos Sofios Lundberg, romanas. Elinos Boals gyvenimo galima pavydėti. Ji – sėkminga fotografė, dirbanti Niujorke, laimingai ištekėjusi už puikaus vyro Semo, jiedu augina septyniolikmetę dukrą Alisą. Tačiau šioje gražioje šeimyninėje dėlionėje, regis, stinga kažkokios svarbios detalės. Vieną dieną Elina gauna laišką iš vaikytės draugo Fredriko. Kažkada jiedu kartu augo skurdžioje Gotlando saloje, Švedijos pakrantėje. Daugelį metų Elina bandė pamiršti viską, kas atsitiko praeityje, bet Fredriko laiškas pažadina jausmus, kuriuos moteris slėpė net nuo artimiausių žmonių. Prisiminimų banga lyg potvynis užlieja dabartį ir iškelia praeitį, o kartu su ja ir skausmingus prisiminimus. Kodėl kažkada Elina pabėgo iš gimtosios salos ir prisiekė niekada nekelti ten kojos? Kokia paslaptis slegia jos sąžinę ir prikelia kaltės jausmą? Elina supranta, kad norėdama išsaugoti dabartį, ji turi visiems laikams užversti dar atvirus praeities puslapius. Norėdama stoti akis į akį su savo buvusiu gyvenimu, ji rengiasi į kelionę – ne tik į kitą žemyną, bet ir į kitą laiką, į kitą savo gyvenimą… „Klaustukas – tai pusė širdies“ – šiltas, jautrus ir vilties suteikiantis pasakojimas. Jis jautriai vaizduoja kelią savęs pažinimo link, tiesos paieškas, santykį su praeitimi ir gebėjimą viską pradėti iš pradžių.  

Taylor Adams  „Taikiklyje“

Jeigu jiems lemta likti gyviems, jie išsaugos ir santuoką. Ar pavyks Džeimsui ir Elei išvengti dykumoje vairuotojus medžiojančio snaiperio kulkos? Kelis metus rašytame Tayloro Adamso „Taikiklyje“ liko tai, kas geriausia – jaudinanti veikėjų išgyvenimo drama ir nuo pirmo iki paskutinio puslapio prikaustanti įtampa. Po nesėkmingo bandymo pastoti ir patirto persileidimo Elė ir Džeimsas Eversmenai nusprendžia atsisveikinti su senuoju gyvenimu, keliauti į kitą valstiją ir pradėti viską naujo. Kad pasiektų naujuosius namus, pora leidžiasi į ilgą kelionę automobiliu. Vidury Mohavių dykumos jų tojota netikėtai sustoja. Elės ir Džeimso vandens atsargos ribotos, čia neveikia telefono ryšys, o daugybės mylių spinduliu aplink nėra nė gyvos dvasios. Negana to, automobilis sugedo ne šiaip sau – pakėlęs variklio dangtį, Džeimsas aptinka kulkos skylę… O per mylią nuo jų įsitaisęs Viljamas Tepas. Jis lėtai kramsnoja kukurūzų traškučius, įdeda naują 8,6 mm kalibro kulką į savo „Lapua Magnum“ ir... taikiklyje ieško Elės ir Džeimso. Tepas – profesionalus snaiperis, labiau primenantis ne gyvą būtybę, bet mašiną. Viljamas Telas žudo atsitiktinai į šią vietovę užklydusius vairuotojus. Tai, viso labo, nedidelė pramoga, suteikianti pikantišką prieskonį jo nuobodžiam gyvenimui Nevadoje. Tepas supranta, kad jo aukos pasmerktos – jei jos išvengs mirtino jo „Lapua Magnum“ šūvio, darbą užbaigs dykuma. Ar Džeimso ir Elės laukia tas pats tragiškas likimas? Anot Tayloro Adamso, istorijos „Taikiklyje“ kūrimas pareikalavo trejų metų. Nors turėjo tvirtą siužeto pagrindą, jis keliskart perrašė pradžią, pabaigą, keitė personažus ir tikslino istorijos smulkmenas. „Knygos nerašomos – knygos perrašomos“, – įsitikinęs jis.  

Steve Biddulph „Kaip auginti berniukus XXI amžiuje“

Nežinia, ar tikrai vyrai kilę iš Marso, o moterys – iš Veneros, tačiau skirtumai tarp berniukų ir mergaičių elgesio bei pomėgių akivaizdūs jau ankstyvoje vaikystėje. Berniukų auklėjimas turi skirtis nuo mergaičių, įsitikinęs Australijos psichologas Steve Biddulph. Knygoje „Kaip auginti berniukus XXI amžiuje“ jis dalinasi įžvalgomis ir patarimais, kaip užauginti savimi pasitikintį, nuoširdų, stiprų ir gyvenimu besidžiaugiantį vyrą. Statistika berniukams negailestinga. Pavojus mirti paauglystėje triskart didesnis nei mergaitėms, o tikimybė atsidurti kalėjime net devynis kartus aukštesnė. Galime tai nurašyti berniukų aktyvumui ar laikyti tai smulkmena, tačiau akivaizdu – mergaitės ir berniukai skiriasi. Suprasdami, kuo pastarieji ypatingi, skirdami jiems ypatingą dėmesį ir mokėdami tinkamai juos mylėti, užauginsime stiprius ir savimi pasitikinčius visuomenės narius. Berniukų auklėjimą lemia specifiniai veiksniai. Kartais tai tiesiog kasdienės problemos (kaip nenoras rytais keltis į mokyklą), o kartais tai susiję su gilesnėmis emocinėmis ir asmenybės problemomis, kurias tėvai turi išmokti atpažinti ir jas spresti. Vienas dalykas tikrai nekelia abejonės – jūsų berniukas kada nors taps vyru. O ar jis džiaugsis gyvenimu, ar pasiduos visuomenės primestiems standartams ir palūš neatlaikęs „vyriškumo“ naštos - labiausiai priklauso nuo tėvų. Steve Biddulph pataria nieko nelaukti ir pradėti jau dabar, nesvarbu, ar jūsų berniukas dar tik mokosi vaikščioti, ar jau žengia pirmuosius paauglystės žingsnius. Knyga „Kaip auginti berniukus XXI amžiuje“ – puiki berniukų emocinio ir psichologinio gyvenimo enciklopedija. Psichologas remiasi naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis ir paverčia juos praktiškais, nesunkiai pritaikomais patarimais. ● kokią įtaką aktyvumui ir dėmesio sutrikimams turi pirmaisiais gyvenimo metais patirtas stresas? ● ar pagrįstas teiginys, kad berniukai turi pradėti mokyklą vėliau nei mergaitės? ● kodėl svarbu leisti berniukams verkti ir kodėl negalima jų dėl to gėdinti? ● kaip verkimas padeda išvengti smurto, savižudybių ir kitokio pavojingo elgesio? ● kuo išskirtiniai du anksčiau neakcentuoti augimo etapai – energingieji ketvirti ir emocionalieji aštunti gyvenimo metai? ● kaip auginti berniukus vienišoms mamoms? ● kaip išsirinkti tinkamą ir naudingą sporto šaką energijos pertekliui išlieti? ● kaip užbėgti už akių paauglių norui piktnaudžiauti alkoholiu? Kiekvienas vaikas – ir kiekvienas berniukas – unikalus, todėl tėvams būtina rasti jiems tinkamą auklėjimo būdą. Steve’o Biddulpo kvietimas pažinti ir suprasti savo vaiką pelnė knygai „Kaip auginti berniukus XXI amžiuje“ sėkmę visame pasaulyje, įtvirtino psichologo autoritetą ir lėmė milijoninius pardavimus. Kartu su šia knyga užaugo nauja, aktyviai vaikų ugdyme dalyvaujanti tėčių karta, ji įkvėpė pasitikėjimo sūnus auginančioms mamoms. 

Ascanio Celestini  „Karo kvailio istorijos“

„Karo kvailio istorija“ – berniūkščio pasakojimas apie Romos išlaisvinimą iš nacių okupacijos. Ką ir kaip papasakotų viską savo akimis matęs vaikas? Tėvas 1944 m. birželio 4 dieną buvo aštuonerių. Jis mėgo pasakoti šią istoriją. Prisimindavo tik per plauką nežuvęs dėl svogūno, kai kažkoks kvailys į jį iššovė. Tėvas sakė, kad tas karo kvailys jį beveik kliudė, tad teko mesti svogūną ir gelbėtis. Tada buvo neramu – vokiečiai traukėsi, o sąjungininkai artėjo. Kareivių ir technikos judėjimas Romoje vyko iš pietų į šiaurę, o tėvas, lyg tyčia, namo keliavo priešinga kryptimi. Paskui jis juokavo, kad ėjo prieš Istorijos srovę. „Karo kvailio istorija“ – tai trisdešimt metų besitęsiantis pasakojimas apie vieną dieną, kurį vis papildo ištikimiausi palydovai - prisiminimai ir vaizduotė. Paradoksalių scenų sugretinimai tikrai nustebins skaitytoją. „Karo kvailio istorija“ – tai kelionė laiku, tad pažvelkime, ką aplankysime. Visų pirma, Kvadraro, Šv. Lauryno ir Trasteverės kvartalus Romoje, Čiočiariją Pietų Italijoje, Racibužą Lenkijoje. Laiku keliausite į 1944-uosius ir pamatysite Amžinąjį miestą, kurio nebėra. Šioje literatūrinėje kelionėje jus lydės margaspalviai Romos personažai, kurie ilgai neužsibus. Tik tiek, kiek trunka neskubūs pusryčiai... „Karo kvailio istorijoje“ bus daug juoko pro ašaras. Be to, teks išmokti pamoką, kad diktatūra yra didžiausias nesusipratimas žmonijos istorijoje. Ir, beje, neskubėkite rinkti gatvėje besimėtančių svogūnų! Knygos autorius Ascanio Celestini – italų rašytojas, dramaturgas ir kino režisierius. Baigęs filologijos studijas susidomėjo antropologija ir teatru. Įdomu, kad jo „Karo kvailio istorija“ pirmiausia buvo pastatyta kaip spektaklis, o vėliau tapo knyga. 

Alina Bronsky  „Paskutinė babos Dunjos meilė“

„Paskutinė babos Dunjos meilė“ – tai romanas apie sugrįžimą ten, kur, rodos, nelaukia niekas, išskyrus mirtį ir vienatvę. Alina Bronsky pasakojimas grąžina į tragiškus įvykius menančias Černobylio apylinkes. Kas jau kas, bet vyriausybės įspėjimai apie aukštą radiacijos lygį Černovo apylinkėse babos Dunjos tikrai neišgąsdins – į savo gimtąjį kaimą ji grįš bet kokia kaina. Kartu su ja į kelionę susiruošia ir keletas kaimynų – kažką gal pavyks užsiauginti patiems, miške galima rasti keistos formos uogų, o miestelio teritorija nereiks su niekuo dalytis. Bus galima gyventi, kaip panorėjus. Nepagydoma liga sergantis intelektualas Petrovas supsis hamake ir skaitys eilėraščius apie meilę. Buvusi melžėja Marja bandys suvilioti beveik šimtametį Sidorovą. Baba Dunja leis dienas rašydama laiškus Vokietijoje gyvenančiai ir gydytoja dirbančiai dukrai Irinai. Gražus gyvenimas tekės ramia vaga, kol vieną dieną miestelio apylinkėse pasirodys nepažįstamasis ir vietinių gyventojų susikurtai idilei iškils rimtas pavojus. Romane „Paskutinė babos Dunjos meilė“ vaizduojamas iš praeities prikeltas nebeegzistuojantis pasaulis, kuriame gyvena „homo sovieticus“. Apie jį Alina Bronsky pasakoja su šypsena ir lengva ironija.  

André Aciman  „Vadink mane savo vardu“

André Aciman romanas „Vadink mane savo vardu“ - pasaulinis bestseleris, pagal kurį sukurtas ne mažiau garsus to paties pavadinimo meninis filmas. Tai - jautri jaunuolių meilės istorija. Elijo tėvų vilą Italijos Rivjeroje kiekvieną vasarą aplanko čia padirbėti norintys pradedantys akademinio pasaulio atstovai, kuriems jaunuolis kelioms savaitėms turi užleisti savo miegamąjį. Jis tikrai nėra tuo patenkintas. Tačiau ką tik atvykęs Oliveris – kitoks. Dėl jo Elijas nepyksta – priešingai, jau po pirmosios pažinties jis užvaldo Elijo mintis. Tai bus stebuklinga vasara – muzika, knygos, baseinas, dviračiai ir merginos. Nors abu jaunuoliai bandys išlikti abejingi, karštis žadins geismą, meilę ir aistrą. „Vadink mane savo vardu“ – subtilus, skaidrus ir elegiškas pasakojimas apie brandą ir norą pažinti save bei jaunystės aistrą, kuri paliks žymę visam gyvenimui.   

Paulius Senūta  „Sfera“

Reklamos pasaulyje puikiai pažįstamo Pauliaus Senūtos debiutinis romanas „Sfera“ privers suabejoti kai kuriomis tiesomis apie mums pažįstamą pasaulį. Du protingi vyrai ir geriausi bičiuliai tiki vienu absurdišku dalyku – kad Žemė nėra apvali, kad ji plokščia. Nepaisant šio kvailo įsitikinimo, intelektu kiekvienas iš jų lenkia ne vieną aplinkinį. Diskutuodami, jie bandys suprasti, kur yra protingumą ir kvailybę skirianti riba – ir ar apskritai toks atsakymas gali būti pateiktas. Pauliaus Senūtos knygoje susipina trys linijos – bičiulių draugystė, plokščios Žemės idėja ir žvilgsnis į šiuolaikinę populiariąją kultūrą. Skirtingus romano „Sfera“ sluoksnius atskiria ir pasitelktas banduojantis pasakojimo tonas - nuo bauginančiai rimto iki komiško blevyzgojimo.  

Edward St Aubyn  „Patrikas Melrouzas“

Prabangi vila Pietų Prancūzijoje. Viena diena penkiamečio svajotojo Patriko Melrouzo gyvenime. Jis kantriai kenčia savo turtingą, bet nelaimingą alkoholikę motiną ir valdingą tironišką tėvą, tačiau tądien patiria didžiulę skriaudą, kuri jo pasaulį pakeičia neatpažįstamai. Niujorkas. Dvidešimt dvejų ekscentrikas Patrikas Melrouzas atvyksta pasiimti mirusio tėvo pelenų. Jis praleidžia narkotikų, alkoholio, prisiminimų ir praeities vaiduoklių persunktą savaitgalį ir žengia žingsnį ten, iš kur kelio atgal galbūt nėra. Anglija. Kandus, bet pažeidžiamas Patrikas Melrouzas pasirodo prabanga tviskančiame pobūvyje blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotikų. Ar jis dar turi šiek tiek vilties išsikapstyti, palikti praeityje tai, kas įvyko blogiausia, ir patirti tikrą meilę ir draugystę? Šioje trilogijoje Edwardas St Aubynas meistriškai atveria amoralios, snobiškos, godulio ir žiaurumo kamuojamos dekadentiškos britų aristokratijos pasaulį ir jame augusio vienišo jaunuolio gyvenimo kelią. Preciziškai tiksliai analizuoja esmines problemas, kurias išgyvena šiuolaikinis žmogus: emocinės sveikatos sutrikimus, psichologinį smurtą, seksualinį išnaudojimą, priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio.  

Susan Meissner  „Šilko siūlų dėžutė“

Kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą.
Istorijos studentė Kendra Van Zant – vienintelis žmogus, kuriam garsi Oksfordo tapytoja Izabelė MakFarlend savo 93-iojo gimtadienio dieną sutinka duoti interviu apie Antrajame pasauliniame kare patirtus išbandymus. Tačiau, nepaisant visų išgyventų žiaurumų, poniai MakFarlend svarbiausia pagaliau papasakoti ir išpažinti metų metus sąžinę slėgusią skriaudą, padarytą mažajai sesutei Džulijai. Praeities paslapčių kraitį ponia MakFarlend atveria prisipažindama, jog Izabelė nėra tikrasis jos vardas.
1940-ieji, Londonas. Virš miesto siaučiant vokiečių bombonešiams, Emelina Dauntry ir jos sesuo Džulija, kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, evakuojamos iš Londono. Tačiau Emelina, vos atvykusi į saugius užmiesčio namus, ima kurpti planą kuo greičiau grįžti į Londoną, kur laukia sunkiai išsikovotas darbas vestuvinių suknelių salone. Ji pasiryžusi susigrąžinti svajonę, net jei reikės sulaužyti mažajai sesutei duotą pažadą niekada šios nepalikti vienos. 

Stefan Ahnhem „9 kapas“

Stefano Ahnhemo detektyvinis romanas „9 kapas“ yra dar viena knyga iš serijos, skirtos Fabiano Risko tyrimams. Labiau patyrusių Stefano Ahnhemo kūrybos skaitytojų čia laukia papildoma intriga - „9 kapas“ yra jau lietuviškai išleisto romano „Beveidės aukos“ priešistorė. Knygoje paaiškės, kodėl Fabianas Riskas su šeima nusprendė palikti Stokholmą ir pradėti naują gyvenimą gimtajame Risko miestelyje. Bet tai – tik papildoma teigiamybė. Pagrindinis siužetas yra visiškai autonomiškas. Vieną šaltą žiemos vakarą prapuola Švedijos teisingumo ministras, dingsta eidamas nuo Parlamento rūmų link savo automobilio. Tuo pačiu metu žymios danų televizijos žvaigždės žmona randama savo prabangiuose apartamentuose šiaurinėje Kopenhagos dalyje. Moteris brutaliai nužudyta. Praeina kelios dienos ir randama dar daugiau sudarkytų kūnų. Detektyvui Fabianui Riskui ir Dunjai Hougaard, jo kolegei iš Danijos tenka imtys tyrimo ir išnarplioti žiaurių žmogžudysčių mazgą. Jie net negalėjo įsivaizduoti, į kokį neįsivaizduojamų paslapčių liūną jie pateks.  

Jorn Lier Horst  „Aklas spėjimas“

Norvegų rašytojas Jornas Lieras Horstas jau apdovanotas beveik visomis Skandinavijos šalių premijomis už detektyvinę literatūrą. Kadaise pats dirbęs vyresniuoju tyrėju Larviko mieste pietryčių Norvegijoje, jis turėtas žinias ir įgūdžius naudoja kurdamas romanų seriją apie detektyvą Viljamą Vistingą. Romano „Aklas spėjimas“ pasakojimas dėliojamas po įvykių, aprašytų knygoje „Urvinis žmogus“, kai detektyvo dukra Lina, pradėjusi žurnalistinį tyrimą, per plauką išvengia mirties. Naujame serijos romane „Aklas spėjimas“ Vistingas nagrinėja prapuolusio taksi vairuotojo bylą, kuri staiga pasisuka netikėta linkme ir tyrimas susijungia su žmogžudyste, padaryta už poros šimtų kilometrų. Nors įtariamasis buvo areštuotas nedelsiant po nusikaltimo ir negali turėti jokių sąsajų su įvykiais Larvike, detektyvas Vistingas yra įsitikinęs, kad žmogus apkaltintas neteisingai ir tvirtina, kad tuoj bus padarytos teisingumo klaidos abejuose tyrimuose. Kol kas jo įsitikinimas paremtas tik spėlionėmis ir jam tenka aiškintis, kaip vienišos mamos Sofijos Lund, persikėlusios gyventi į savo senelio namą, radinys - seifas su šokiruojančiais įkalčiais – susijęs su jo seniai tiriama byla. O galiausiai, kai tyrimo sūkuryje neplanuotai atsiduria nėščia jo dukra Lina, viskas dar kartą apsiverčia aukštyn kojomis. Tai nebe tik policijos tyrimas, tai – asmeninė detektyvo kova. 

Hedvig Montgomery  „Tėvystės magija“

Norvegų psichologės Hedvig Motgomery knyga „Tėvystės magija“ – tai vienu metu ir enciklopedija, ir puikiausias vadovas visiems šiuolaikiniams tėvams, nuolat patiriantiems spaudimą būti tobulais. Knygos „Tėvystės magija“ autorė siūlo mesti iš galvos tobulumo idėją ir pateikia begalę naudingų patarimų, kaip girdėti tikruosius vaikų poreikius, kaip į juos atsiliepti ir kaip visa tai padaryti neprarandant kantrybės bei ramybės. „Dvidešimt metų pradirbusi šeimų psichologe, aš žinau, kad niekas negimė būdamas geras tėvas. Tačiau aš taip pat žinau, kad beveik visi gali tokiais tapti – ir kad kiekvienas gali tapti geresnis. Tėvo ar mamos vaidmuo jūsų gyvenime bus pats svarbiausias iš visų vaidmenų. Prireiks išminties, žinių, begalinės drąsos ir dar daugiau savivokos. Kartais tai pareikalaus daugiau nei jūs kada tikėjotės, tačiau čia ir slypi visas grožis: jei tapsite geresniais tėvais, tapsite ir geresniais žmonėmis. Kitaip tariant, tai tikrai verta sunkaus darbo.“  Hedvig Montgomery Kaip auginti laimingą vaiką? Kaip puoselėti pasitikėjimą? Kaip paruošti vaiką liūdnoms situacijoms? Kiek iš tiesų galima leisti sau pykti? Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai? Koks iš tikrųjų yra pats svarbiausias darbas tėvams vaiko kūdikystėje ir paauglystėje? Knyga „Tėvystės magija“ – tai tikra biblija šiuolaikiniams tėvams. Psichologė ir vaikų terapeutė, norvegė Hedvig Montgomery septyniais lengvais žingsniais veda tėvus ir auklėtojus į tai, apie ką visi svajoja – gyvenimą, kur vaikai ir suaugusieji yra patenkinti ir laimingi būdami savimi ir būdami drauge vieni su kitais. Knyga „Tėvystės magija“ yra išmintinga ir paprasta – būtent tokia, kurią galima atsiversti vos prireikus ar tiesiog skaityti ir dėtis galvon naudingus patarimus tam, kad taptumėte tokiais tėvais, kokiais visuomet norėjote būti. 

Deborah Levy  „Karštas pienas“

Sofijos motiną Rozą kamuoja paslaptingas kojų paralyžius, ir gydytojo Gomeso klinika Almerijoje – paskutinė viltis išsiaiškinti ligos priežastis. Keisti Gomeso metodai labai skiriasi nuo tradicinės medicinos ir gydoma Rozos negalia kelia vis daugiau klausimų. Visą gyvenimą motinos atrama buvusiai Sofijai tenka stebėtojos vaidmuo, tad laikinoje kurortinio miestelio bendruomenėje ji žengia pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, ieškodama tikrosios „aš" ir išlaisvindama savo seksualumą. Romanas „Karštas pienas" buvo įtrauktas į trumpuosius Man Booker ir Goldsmiths premijų sąrašus.  

​Tai pirmoji į lietuvių kalbą išversta britų rašytojos Deborah Levy (g. 1959) knyga. Prozininkė, poetė ir dramaturgė yra parašiusi ne vieną prestižinius apdovanojimus pelniusį kūrinį, priklauso Karališkajai literatūros draugijai, jos pjesės statomos Karališkajame Šekspyro teatre. Beje, rašytojos šaknys siekia Lietuvą: seneliai iš tėvo pusės buvo Lietuvos žydai, nuo pogromų pabėgę į Pietų Afriką.

Teresa Driscoll  „Draugė“

Kaip įsitvirtinti mažame miestelyje ir nepasiduoti jo nuoboduliui? Kaip rasti artimą sielą, kuriai nebaisu patikėti ne tik savo paslaptis, bet ir vaiką? Teresos Driscoll trileris „Draugė“ – tai dviejų moterų bičiulystės istorija, virtusi kvapą gniaužiančiu detektyvu. Sofija nelaiminga. Vos prieš kelis metus ji buvo įsitikinusi, kad jai iki gyvo kaulo įgriso gyvenimas beprotišku tempu alsuojančiame Londone. Ji svajojo pabėgti iš triukšmingo didmiesčio, apsigyventi mažame miestelyje ir ramiai auginti vaikus. Šiandien ji jaučia neapsakomą nuobodulį ir neviltį – ji viena rūpinasi ketverių metų sūnumi, jos vyras namuose pasirodo tik savaitgaliais, jai niekaip nepavyksta antrą kartą pastoti, o darbą reklamos agentūroje ji atsimena kaip vieną gražiausių savo gyvenimo epizodų. Viską, ko trūksta Sofijai, įkūnija Ema – triukšmingai į miestelį atsikrausčiusi naujakurė. Ji taip pat augina panašaus amžiaus sūnų. Ji graži, paslaptinga, visada spinduliuoja energiją ir entuziazmą. Ema tampa Sofijos paguoda ir atrama – ji padeda jai iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą. Sofija patiki, kad Ema yra geriausia jos draugė. Sofija nieko neori žinoti apie miestelyje sklandančias apkalbas - naujoji gyventoja miestelėnams nekelia pasitikėjimo... Sėdėdama traukinyje į Londoną, Sofija sulaukia skambučio iš ligoninės: po avarijos čia atvežti du berniukai ir vienas iš jų – jos sūnus. Ar besąlygiškai pasitikėti Ema buvo tinkamas sprendimas?..  

Ali Smith  „Žiema“

"Žiema" – antroji tetralogijos, skirtos metų laikams, dalis (pirmoji dalis „Ruduo“). Artėjant Kalėdoms ir šalčiui sukausčius Kornvalį, nematomi dalykai iškils į dienos šviesą ir visa, kas buvo slepiama, taps regima. Ali Smith romanas „Žiema“ – tai dikensiško užmojo šeimos darma. Didžiuliame name gyvenanti šeimos galva - mama Sofija - kadaise buvo sėkminga verslininkė. Ji rengiasi artėjančioms žiemos šventėms. Jos sūnų Artą, rašantį tinklaraštyje pramanytas istorijas apie gamtą, paliko mergina. Stotelėje jis pastebi guviąją Liuksę ir pasiūlo per kalėdinę vakarienę apsimesti jo mergina. Vakarėlyje apsilankys ir politinė aktyvistė Airisė, Sofijos sesuo. Abi seserys jau kurį laiką tarpusavyje nesikalba. Visi ši kompanija susitiks prie bendro stalo. Breksito, gresiančios ekonominės krizės, globalios migracijos ir ekologinės katastrofos fone juos sujungs prisiminimai ir atsivėrimai, haliucinacijos ir sapnai. Po šio vakaro kiekvienas iš jų bus kitoks – sužinojęs šį tą nauja apie savo artimą ir geriau pažinęs save. Ali Smith neslepia, kad ją domina politiniai klausimai. Jos per porą metų parašyti romanai „Ruduo“ ir „Žiema“ yra bandymas apmąstyti breksito padarinius Britanijoje. Nors knygų siužetas skiriasi ir kūriniai nėra vienas kito tęsinys, abiejuose sutinkami tie patys simboliai ir ženklai. Jie atskleidžia išskirtinį autorės braižą.  

Vladas Rožėnas „Viskas gerai, aš dar jaunas“

Debiutuojančio rašytojo Vlado Rožėno knyga „Viskas gerai, aš dar jaunas“ 2019 m. laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkursą. rašytojas sako, kad ši knyga - tai, kad tai pasakojimas apie vaikiną, kuris susimauna ir praleidžia didžiausią karjeros galimybę. Vis dėlto, jam suteikiamas šansas pasitaisyti. Romano pradžioje sutiksime Robertą, kurio sukurtą scenarijų be gailesčio sukritikuos prodiuserė. Kritika tokia, kad ją išgirdus jam norisi susivynioti į antklodę ir likti namuose amžiams. Bet ar Robertas tikrai nevykėlis? Galbūt verta taip lengvai nepasiduoti? Jei turėtų daugiau laiko, Robertas tikrai sukurtų šedevrą – tą jis ir padarys, jei tik gaus dar vieną galimybę pasitaisyti. Robertas maldauja, kad tik jam būtų leista pabandyti dar kartą. Robertui pasiseka – jam suteikiamos dvi dienos įrodyti pasauliui (ir sau pačiam, žinoma), kad jis gali tai padaryti.  

​Filosofiją studijavęs Vladas Rožėnas dirba festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoju, rašo kultūros leidiniams kino recenzijas. Artimas santykis su kino pasauliu padėjo sukurti autentišką tekstą su savitais dialogais ir įtraukiančiu siužetu. Pats rašytojas pasakoja, kad yra patenkintas savo knyga: jam pavyko suvaldyti jos veikėjus, o jų istorijos 90 proc. atitinka anksčiau turėtą įsivaizdavimą. Tai nereiškia, kad Vladas Rožėnas laiko savo knygą tobula, tačiau tai - vykęs debiutas. Rašytojas intriguoja, kad romano „Viskas gerai, aš dar jaunas“ veikėjai mokykloje gėrė su „marozais“, universitete mokėsi kurti, o dabar po darbo valgo dribsnius, nes nemoka gaminti. Taip taip pat sutiksime ir lapę... sergančią pasiutlige.

Kristina Ohlsson  „Vilkolakio paslaptis“

Kristinos Ohlsson knyga „Vilkolakio paslaptis“ yra antroji trilogijos (pirmoji serijos knyga – „Zombių karštinė“), skirtos 8–12 metų vaikams, dalis. Kristina Ohlsson rašo ne tik vaikams – Švedijoje gerai žinomi jos detektyvai su nuolatiniais herojais Fredrika Bergman ir Martinu Benneriu, bet jos kūriniai, skirti jaunesnio amžiaus paaugliams yra populiariausi – ir ne tik Švedijoje. Nors romano „Vilkolakio paslaptis“ siužetas vyksta toje pačioje visatoje, kaip ir „Zombių karštinė“, jį galima skaityti autonomiškai. Skaitytojas vėl atsiranda Eldsaloje, kur, kartu su savo seneliu gyvena berniukas Herbertas. Savo laisvalaikį jis leidžia kartu su geriausia drauge Sale. Bepramogaujant jie vėl įtraukiami į paslaptingus, jaudinančius ir pavojingus įvykius. Šį kartą Eldsalos gyventojams gresia ne zombių puolimas, o, kaip galima atspėti iš pavadinimo, vilkolakių ataka. Iš pradžių herojams atrodo, kad tai tėra miške valkataujančių vilkų gauja, bet aiškėja, kad jų jėgos yra sudėtingesnės ir galingesnės. Šiurpą kelia ir žvėrių ryškiai žalios akys, o jų kailis visuomet drėgnas. Ir tai tik pradžia – miškai dega beveik kiekvieną naktį, ir gaisrininkai įsitikinę, kad juos kažkas padega. Be abejo, „Vilkolakio paslapties“ svarbiausia tema yra vilkolakių paslapties gliaudymas, bet paraleliai formuojamas ir kitas motyvas – Herberto tapatybės savieška, santykiai su netikėtai atsiradusiu broliu, rūpinimais seneliu. Ši linija simboliškai harmonizuojasi su išoriniu pavojumi, parodydama ir pagrindinio herojaus asmenybės kaitą.

Rebecca Fleet  „Svetimi namai“

Rebeccos Fleet romanas „Svetimi namai“ slepia intriguojantį ir emocionalų pasakojimą apie komplikuotus šeimyninius santykius, skausmingos praeities demonus, melą ir dramatiškus bandymus viską pakeisti. Romane „Svetimi namai“ veiksmas vyksta šiandieninėje Anglijoje, krizę išgyvenančioje Karolinos ir Fransio šeimoje. Krizės katalizatoriai standartiniai – šąlantys jausmai, dažnėjantys barniai, vienas kito nesupratimas, gyvenimo monotoniškumas ir persidirbimas. Pora nusprendžia gelbėtis alokacijos pakeitimu ir persikelti, bent laikinai, iš savo londonietiško būsto į jaukų namelį didmiesčio periferijoje. Ir, bent pradžioje, atrodo, kad planas suveikė, bet su kiekviena diena naujumo džiaugsmą pradeda stumti nerimas ir baimė. Porai įsikūrus atšiauriame ir baugiai tuščiame name, į paviršių iškyla jų santuoką gramzdinančios problemos: nepateisinamas Fransio elgesys ir Karolinos neištikimybė. Kol jie bando taisyti santykius, keista ir smalsi kaimynė ima perdėm atkakliai domėtis atvykėlių gyvenimu. Negana to, Karolina name ima atpažinti vis daugiau savo buvusio gyvenimo detalių – viena po kitos pasipila užuominos: gėlės vonioje, muzika, kvapai... Rodos, žmogus, pasikeitęs namais, gerai pažįsta Karoliną ir žino visas praeities paslaptis, kurių ji iš paskutiniųjų bando nusikratyti. Rebecca Fleet knygos siužetas skaitytojus įtraukia į niūraus trilerio pasaulį, su subtilia papročių romano tradicijų priemaiša. Pagrindinis knygos klausimas nėra sudėtingas: kaip gerai mes pažįstame artimiausius žmones? Na, o atsakymas romane „Svetimi namai“ yra ilgas, pasakojantis įdomias herojų istorijas, įveliantis į aštrias ir netikėtas intrigas, bei sukeliantis dosnią gamą įvairiausių jausmų – nuo baimės iki gailesčio ir atjautos. Ne paskutinį vaidmenį romane atlieka ir Rebeccos Fleet rašymo stiliaus britiškumas. Knygoje skaitytojas ras gal ir nelauktą bonusą – smalsų žvilgsnį į Didžiosios Britanijos kasdienybę. Autorė su žinovės meile aprašo pastatų ir architektūros specifiką, santykius su kaimynais, britų kulinariją. Rebecca Fleet taip pat pateikia šiuolaikinių anglų charakterių galeriją, su jų požiūriu į gyvenimą, santuoką ir meilę. Šie aspektai „Svetimų namų“ skaitytojams suteikia naujos patirties, o patį romaną, tiksliau – jo fragmentus, paverčia gero literatūrinio realizmo pavyzdžiais.  

Albert Camus  „Sizifo mitas“

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. 

Jen Sincero  „You are a badass: kaip nustoti abejoti savimi ir pasiimti iš gyvenimo viską, ko nori“

Drąsi, metanti iššūkį po iššūkio, tačiau kupina lengvai gyvenime pritaikomų, paprastų patarimų – knyga „You are a badass: kaip nustoti abejoti savimi ir pasiimti iš gyvenimo viską, ko nori“ padės pamatus naujam, geresniam gyvenimui.   

​Praktiški, linksmi, įgyvendinami patarimai ir istorijos, kurios padės jums suprasti, kodėl esate tokie, kokie esate, kaip pamėgti tai, ko negalite pakeisti ir kaip pakeisti tai, ko nemėgstate. Kaip visą laiką būti stipriu, nepalenkiamu žmogumi – tikru badass. 

„You are a badass: kaip nustoti abejoti savimi ir pasiimti iš gyvenimo viską, ko nori“ – tai savigalbos knyga žmonėms, trokštantiems pagerinti savo gyvenimą ir nenorintiems patirti nesėkmės. 

Šioje novatoriškoje ir linksmoje patarimų knygoje rašytoja ir sėkmingo gyvenimo trenerė Jen Sincere savo išmintį, smagias, pamokančias istorijas, patarimus ir lengvus pratimus sudėjo į 27 neilgus skyrius, kuriuose kur ne kur pasitaiko ir vienas kitas keiksmažodis.  

​Perskaitę knygą „You are a badass: kaip nustoti abejoti savimi ir pasiimti iš gyvenimo viską, ko nori“ mokėsite: 

- Pažinti ir pakeisti jums kenkiančius įsitikinimus bei elgesį, kuris trukdo pasiekti tai, ko trokštate; 

​- Susikurti gyvenimą, kuriuo tiesiog mėgausitės. Ir susikurti jį dabar;

​- Užsidirbti pinigų. Tokių, kokių iki šiol neuždirbote.  

​Ši knygą išmokys jus kovoti už save ir savo sėkmę be jokių išlygų ir sugebėti išspardyti užpakalį sau ar kitiems, priklausomai nuo to, kas labiau jums kenkia.  

Vidas Morkūnas „Pakeleivingų stotys“

„Pakeleivingų stotys“ - labai trumpų novelių ciklas. Autorius per detales, per graudžius, komiškus, tragiškus ar iš pirmo žvilgsnio visai kasdieniškus nutikimus atveria skaitytojui žmogaus sielos erdves ir ankštumas. Gyvenimo istorijos, sutalpintos į kelias pastraipas, sodrūs žodžiais nutapyti vaizdai čia sugula į įspūdingą, kruopščiai sudėtą likimų mozaiką. „Pakeleivingų stotys“ - tai trečia Vido Morkūno prozos knyga (pirmoji, „Manekeno gimtadienis“, išleista 2001 m; antroji, „Reportažas iš kiaušinio“, pasirodė 2012 m.) Apsakymų rinkinys „Reportažas iš kiaušinio“ buvo išrinktas į Kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. 2010 m. rašytojas įvertintas Antano Vaičiulaičio literatūros premija. 2014 m. Vidui Morkūnui įteikta Jurgio Kunčino premija.   
© PigiosSvetaines.lt